Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo) per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo vienu sparčiausiai gausėjusių vandens paukščių Europoje. XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje daugelyje valstybių ši rūšis buvo laikoma nykstančia, tačiau įsigaliojus griežtai apsaugai populiacija sparčiai atsigavo. Šiandien kai kurios šalys teigia, kad kormoranų gausa jau viršija lygį, kurį galima laikyti suderinamu su žuvininkystės ir akvakultūros interesais.
Smarvė tokia, kad net kvapą užgniaužia! Kormoranų kolonijos viduje! Medžiotojos dienoraštis #14
Remiantis Europos Komisijos ir Europos Parlamento dokumentais, kormoranų skaičius Europoje nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio išaugo kelis kartus. Šiuo metu Europoje peri daugiau kaip 400 tūkst. didžiųjų kormoranų porų, o bendras paukščių skaičius migracijos laikotarpiu vertinamas daugiau nei milijonu individų.
Problema ypač aktuali žuvininkystės ūkiams ir vidaus vandenų žvejybai. Europos akvakultūros sektoriaus organizacijos skaičiuoja, kad kormoranų daroma ekonominė žala gali viršyti 300 mln. eurų per metus. Dėl šios priežasties šiemet net dešimties Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio ir aplinkos ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami imtis koordinuotų veiksmų visos Bendrijos mastu.
Tarp šį kreipimąsi pasirašiusių šalių yra ir Lietuva. Valstybių atstovai siūlo peržiūrėti dabartinę praktiką ir parengti bendrą Europos kormoranų apskaitos bei populiacijos valdymo sistemą. Taip pat siūloma supaprastinti procedūras valstybėms, kurios siekia reguliuoti paukščių gausą teritorijose, kur nustatoma reikšminga žala žuvų ištekliams.
Lietuvoje kormoranų gausa taip pat kelia vis daugiau diskusijų. Pagal aplinkos ministro 2013 m. patvirtintą Didžiųjų kormoranų gausos reguliavimo planą šalyje perinčių porų skaičius neturėtų viršyti 2 tūkst. porų. Tačiau oficialūs duomenys rodo visai kitokią situaciją.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2024 metais Lietuvoje suskaičiuota 16,4 proc. daugiau perinčių didžiųjų kormoranų porų nei metais anksčiau. Bendras jų skaičius pasiekė apie 9 340 porų. Tai daugiau nei keturis kartus viršija plane numatytą siektiną lygį.
Siekdama mažinti žalą žuvininkystei, Aplinkos apsaugos agentūra kasmet išduoda leidimus žuvininkystės ūkiams paimti tam tikrą kormoranų skaičių iš gamtos. Remiantis akvakultūros įmonių ataskaitomis, 2021 metais tokiu būdu buvo paimti 3 372 paukščiai, 2022 metais – 4 719, 2023 metais – 6 107, 2024 metais – 6 661, o 2025 metais – 6 374 didieji kormoranai.
Nepaisant to, kormoranų medžioklė Lietuvoje nėra leidžiama. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančios medžioklės taisyklės didžiojo kormorano neįtraukia į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Todėl visi populiacijos reguliavimo veiksmai vykdomi tik pagal specialius leidimus.
Europos Sąjungos lygmeniu kol kas nesvarstoma didįjį kormoraną pripažinti medžiojamąja rūšimi visoje Bendrijoje. Tačiau vis daugiau valstybių ragina išplėsti galimybes reguliuoti jo gausą pagal Paukščių direktyvos numatytas išimtis. Šiuo metu Europos Komisija kartu su mokslininkais ir žuvininkystės organizacijomis renka duomenis apie kormoranų poveikį žuvų ištekliams bei rengia rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.
Kol kas aišku viena – klausimas jau seniai peržengė atskirų valstybių ribas. Kadangi kormoranai migruoja tarp šalių, vis daugiau politikų ir ekspertų sutinka, kad ilgalaikiai sprendimai gali būti veiksmingi tik tuomet, jei jie bus koordinuojami visos Europos mastu.
Trofėjų ekspertų mokykla, nykstantys stirninai ir medžiotojų pinigai. Pokalbiai apie medžioklę #87
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
