Patirtis

Kokių priemonių buvo imtasi reguliuojant briedžių populiaciją Švedijoje ir kodėl?0

Nuotrauka: Zachery Perry, unsplash.com

Tekstas: tinklaraštininkas Medžiotojas

Švedijoje briedžių populiacijos valdymas buvo pritaikytas unikaliai vietinėms sąlygoms, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms suinteresuotoms grupėms, o tai labai prisidėjo prie valdymo tikslų įgyvendinimo, ką ir parodė naujas SLU (Swedish university of agricultural sciences; VDU Žemės ūkio akademijos atitikmuo) mokslininkų atliktas tyrimas.

Naujoji briedžių populiacijos valdymo sistema pradėta taikyti 2012 m. Svarbiausi jos tikslai buvo sukurti aukštos genetinės kokybės briedžių pagrindą išlaikant pusiausvyrą su jų mitybinių išteklių poreikiu gamtoje. Populiacijos valdymas turėjo būti toks, kad jį būtų galima pritaikyti prie vietinių briedžių gyvenimo sąlygų ir tuo pat metu siekti regioninių ir nacionalinių tikslų. Taip pat norėta sustiprinti skirtingų interesų grupių bendradarbiavimą, kad būtų galima geriau išspręsti įvairius interesų konfliktus. Šiam tikslui pasiekti buvo sukurta sistema, pagrįsta kelių lygių bendradarbiavimu briedžių populiacijos valdymo klausimais: nuo vietinių medžioklės klubų iki apskričių.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Atliktame briedžių populiacijos valdymo tyrime nagrinėjama, kas veikia ir kodėl tai veikia. Tvarkant gamtos išteklius, tokius kaip briedis, svarbu rasti pusiausvyrą, kad ekologiniai ir socialiniai poreikiai kuo geriau derėtų tarpusavyje. Valdant briedžių populiacijas reikia atsižvelgti į tai, kaip jos veikia skirtingus kraštovaizdžius, taip pat ir į jų galimas valdymo sąlygas. Tai apima praktinius įvairių socialinių grupių gebėjimus dirbti kartu ir įgyti žinių apie jų (briedžių) populiacijos gyvenamosios vietos sąlygas, prie kurių šis valdymas ir turėtų būti taikomas.

Ar sukurtai naujai briedžių populiacijos valdymo sistemai iškelti tikslai buvo pasiekti, o gal dar ką reikia patobulinti? Sabrina Dressel tai ištyrė vykdydama SLU mokslinių tyrimų projektą, kuriame analizavo daugiau nei 1600 briedžių vadinamosiose briedžių populiacijos valdymo vietovėse, lygindama duomenis su iškeltais briedžių populiacijos valdymo tikslais, surinktais briedžių genetiniais duomenimis apie kaimenes bei tikslius briedžių sumedžiojimo duomenis.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Atlikti tyrimai parodė, kad 2012 m. priimtos pagrindinės briedžių populiacijos valdymo prielaidos netinka visai Švedijai, o tai reiškia, kad tam pačiam briedžių valdymo modeliui veikti skirtingose šalies vietovėse reikalinga vietinė adaptacija. Labai svarbu, kad skirtinguose briedžių populiacijos valdymo sprendimų priėmimo etapuose būtų bendradarbiaujama su vietos specialistais. Norint toliau tobulinti šį valdymo modelį, reikia jį labiau pritaikyti prie vietinių aplinkybių ir sąlygų, to siekiant per suinteresuotų grupių bendradarbiavimą vietiniu lygiu.

Šiaurės Švedijoje, kur dominuoja miškai, briedžiai yra pagrindinis laukinės gamtos gyvūnas, kurio populiaciją būtina valdyti. Briedžių populiacijos valdymo plotai yra labai dideli, nes migracijų sezonu jie įveikia labai tolimus atstumus. Pavyzdžiui, briedžių valdymo teritorija Šiaurėje gali siekti 17 tūkst. kv. kilometrų ir šioje teritorijoje gali būti suteikiama iki 150 sumedžiojimo licencijų, o pati teritorija suskirstyta į rajonus (klubų nuomojamų plotų atitikmuo). Tačiau briedžių valdymo grupės (Kvotų skirstymo komisijos atitikmuo) narių skaičius yra toks pat kaip ir likusioje Švedijos dalyje (šeši asmenys).

Didelėse briedžių valdymo teritorijose šie nariai daugiau laiko praleidžia kontaktuodami, kad surinktų reikiamą informaciją, o tai reiškia, kad didelės teritorijos yra gana sunkiai administruojamos ir keliami populiacijos valdymo tikslai gali būti klaidingi. Kitas dalykas – kai briedžių mitybinė bazė jų valdymo rajone yra labai skirtinga, tai ir didina populiacijų valdymo poreikį pritaikyti skirtingoms tų vietovių sąlygoms, o tam taip pat reikia laiko. Kai kuriose briedžių valdymo teritorijose, kurios įvardijamos kaip „gerieji pavyzdžiai“, rasti būdai šiems tikslams pasiekti bendradarbiaujant su vietiniais ekspertais, nepaisant plotų dydžio, o tai parodė, kad pritaikyti vietos valdymo tikslai gerina ir regioninius pasiekimus šioje srityje.

Pietų Švedijoje briedžių valdymo plotai yra mažesni, žemės paskirtis ir žemės savininkų sudėtis yra daug įvairesnė ir čia yra daug daugiau medžiojamųjų gyvūnų rūšių. Taikant briedžių populiacijos valdymo planą, kur daug įvairesnė žemės paskirtis ir daug didesnis kitų medžiojamųjų gyvūnų rūšių tankis, pasiekti iškeltus tikslus valdant tik briedžių populiacijas gana sunku.

Tai rodo, kad susiduriama su iššūkiu visai briedžių populiacijos valdymo sistemai, orientuotai tik į briedžius, nors briedžiai čia yra ne pagrindinis laukinis gyvūnas, kurio populiaciją būtina valdyti. Kai kuriose Pietų Švedijos briedžių valdymo vietovėse, įvardijamose kaip „gerieji pavyzdžiai“, pavyko pagerinti tikslų įgyvendinimą, į briedžių valdymo planą įtraukiant ir kitas medžiojamųjų gyvūnų rūšis, kad praktikoje būtų vykdomas ne tik briedžių, bet ir kai kurių kitų rūšių gyvūnų valdymas.

Posted by Medžiotojas on Piektdiena, 2019. gada 22. Novembris

Tinkamai veikiant briedžių populiacijos valdymui, žmonės turi gebėti jį pritaikyti prie vis iškylančių naujų aplinkybių. Aktyvus informacijos rinkimas ir sisteminimas briedžių valdymo srityje labiau jaučiamas tada, kai gerai prisitaikoma ir palaikomi geri santykiai su kitais valdymo lygiais. Taip pat svarbu užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesas būtų teisingas visų socialinių grupių atžvilgiu, įtraukiant jas į šiuos procesus. Briedžių tvarkymo grupėse labai svarbu žinoti jų išteklius bei gerai išmanyti ekologiją, kad keliami tikslai nepakenktų briedžių populiacijoms ir užtikrintų racionalų jų valdymą.

Atidesnė briedžių valdymo plano „gerųjų pavyzdžių“ analizė taip pat rodo gerų santykių ir geros lyderystės svarbą. Gerai veikiančios briedžių valdymo vietovės išsiskiria tuo, kad nariai supranta ir pasitiki vieni kitais, net jei jie atstovauja skirtingiems interesams. Paprastai jie jau seniai įsipareigoję tvarkyti laukinę gyvūniją, o tai reiškia, kad jie turi gerai išplėtotus informacijos tinklus, kuriais gali naudotis. Briedžių valdymo grupės nariai pagrindžia savo siūlymus, taip pat stengiasi pasiekti tarpusavio supratimo su kitais briedžių valdymo aktyvistais. Juos galima apibūdinti kaip savo darbui atsidavusias sielas, kurios tiki bendradarbiavimu ir bando ieškoti būdų jam tobulinti.

S. Dressel 2020 m. gegužės 29 d. SLU apgynė daktaro disertaciją „Bendradarbiavimas laukinės gamtos valdyme – socialinis ir ekologinis vaidmuo. Švedijos briedžių valdymo atvejis“. Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant projektą „Valdymas“, kurį, be kita ko, finansuoja Laukinės gamtos fondas ir Švedijos medžiotojų asociacija (Jägareförbundets Forskningstjuga).

Darbo ištrauka, briedžių valdymo sistema Švedijoje (EFO):

Susiję straipsniai

„Briedžių valdymo rajonai (ÄFO) buvo valdymo naujovė 2012 m. Geografinis suskirstymas į ÄFO turėtų atitikti briedžių biologinius aspektus ir migracijos įpročius, kad kiekvienas ÄFO apytiksliai sudarytų vietinę briedžių populiaciją. EFO valdymo tikslus nustato briedžių valdymo grupė, kurią sudaro žemės savininkų ir medžiotojų atstovai, o Šiaurės Švedijoje – šiaurės elnių pramonės atstovas.

Briedžių tvarkymo rajonai (ÄSO) yra savanoriška vietinė medžiotojų ir žemės savininkų asociacija, kurioje vyksta konsultacijos tiek su vietinėmis medžioklės komandomis (klubais), tiek su regionine briedžių tvarkymo grupe, taip pat sudaro vietinį briedžių valdymo planą, suderintą su EFO planu. Apygardos administracinė valdyba parengia valdymo planus tiek APO, tiek ÄSO lygiu.“

Darbą galima parsisiųsti iš SLU internetinės bibliotekos.

Šaltinis: Švedijos medžiotojų asociacija (Jägareförbundets Forskningstjuga), versta iš švedų kalbos

PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!

Žurnalo „Medžioklė“ „YouTube“ kanalas

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.