Pavasarį prasidėjus stirninų medžioklės sezonui, medžiotojų pokalbiuose vėl dažnai skamba žodis atrankinis. Vieni juo apibūdina silpną ar netaisyklingų ragų stirniną, kiti mano, kad tai tiesiog jaunas arba menkesnės trofėjinės vertės gyvūnas. Tačiau iš tiesų atrankinės medžioklės principas yra kur kas platesnis ir svarbesnis nei vien ragų forma ar jų dydis.
Atrankinė medžioklė remiasi populiacijos valdymu, biologija ir ilgalaikiu požiūriu į laukinės gyvūnijos būklę. Vertinamas ne tik trofėjus, bet ir gyvūno amžius, kūno sudėjimas, elgsena, sveikatos būklė, genetiniai požymiai bei vietinės populiacijos perspektyva. Todėl sprendimas, kurį stirniną sumedžioti, dažnai nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kas iš tikrųjų laikoma atrankiniu stirninu? Ar visada netaisyklingi ragai reiškia blogą genetiką? Kodėl kartais medžiotojai nusprendžia palikti net ir silpnesnį gyvūną? Ir kokios klaidos dažniausiai daromos vertinant stirninus medžioklės plotuose?
Pagal Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašo ir elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus atrankiniais stirninais laikomi:
Stirninų medžiojant. Ką būtina žinoti kiekvienam medžiotojui?
14.1. Ligoti stirninai
Pagal nuostatus atrankiniams priskiriami stirninai, kurių ligos požymiai aiškiai matomi išoriškai. Tai gali būti pūliuojančios žaizdos, odos pažeidimai, išplikę plotai, deformacijos, pakitusi laikysena, koordinacijos sutrikimai ar akivaizdžiai bloga bendra gyvūno būklė. Tokie gyvūnai dažnai juda vangiai, laikosi nuošaliau, kartais pastebimas seilėtekis ar nenatūralus kvėpavimas.
Svarbu suprasti, kad atrankinės medžioklės tikslas nėra tik trofėjų vertinimas. Vienas svarbiausių principų yra populiacijos sveikatingumo palaikymas. Todėl sergantys gyvūnai turi būti sumedžiojami pirmiausia, kol liga neišplito plačiau arba gyvūnas nepradėjo kentėti dar labiau.
Nuostatuose aiškiai pabrėžiama, kad atrankiniai gyvūnai rekomenduojami sumedžioti prieš rują. Tai numatyta 8.1 punkte. Tokiu būdu mažinama tikimybė, kad silpni ar ligoti patinai dalyvaus reprodukcijoje.
14.2. Traumuoti ir sulysę stirninai
Atrankiniais laikomi ir traumuoti arba stipriai nusilpę stirninai. Nuostatuose pateikiami aiškūs požymiai – įkritę šonai, atsikišęs nugarkaulis, matomas išsekimas. Praktikoje tai dažnai reiškia gyvūną, kuris dėl traumos, ligos ar kitų priežasčių nebesugeba normaliai maitintis ir konkuruoti.
Traumos gali būti labai įvairios. Tai seni lūžiai, pažeistos galūnės, netaisyklingai sugiję kaulai, šūvio ar susidūrimo su transportu pasekmės. Kartais tokie stirninai išgyvena ilgai, tačiau jų fizinė būklė blogėja, o kentėjimas tampa akivaizdus.
Atrankinės medžioklės nuostatai remiasi ne vien trofėjine logika, bet ir gyvūnų gerovės principu. Jei matoma, kad gyvūnas akivaizdžiai kenčia arba nebegali normaliai funkcionuoti, toks stirninas turi būti laikomas atrankiniu.
14.3. Silpnai fiziškai besivystantys stirninai
Tai viena sudėtingiausių vertinimo kategorijų. Silpnai besivystantis stirninas nebūtinai bus ligotas ar traumuotas. Dažnai tai gyvūnas, kuris atsilieka nuo savo amžiaus grupės fiziškai. Jis gali būti smulkesnio kūno, siauresnės krūtinės, silpnesnio kaklo, menkiau išsivysčiusios galvos ar ragų.
Nuostatuose pabrėžiama, kad intensyviausia atranka rekomenduojama tarp metinių ir jaunų elninių žvėrių, nes būtent šiame amžiuje atrankos požymiai matomi ryškiausiai. Tikslas aiškus – kad perspektyvos neturintys gyvūnai nesulauktų lytinės brandos ir nedalyvautų rujoje.
Tai numatyta 7 punkte, kuriame kalbama apie būtinybę išsaugoti perspektyvius žvėris ir atrinkti silpnus individus dar ankstyvame amžiuje. Būtent todėl jauno stirnino ragai niekada neturėtų būti vertinami atskirai nuo bendro kūno išsivystymo.
14.4. Neišsišėrę po birželio 1 dienos
Sveikas stirninas vasaros pradžioje jau turi būti pilnai persimetęs į vasarinį kailį. Jei po birželio 1 dienos gyvūnas vis dar lieka su žieminio kailio likučiais, tai laikoma galimu sveikatos, hormonų ar bendro organizmo silpnumo požymiu.
Tokie gyvūnai dažnai atrodo apskurę, tamsūs, netvarkingo kailio. Kartais medžiotojai klaidingai mano, kad tai tik vėlyvas šėrimasis, tačiau nuostatai aiškiai nurodo, kad toks stirninas laikomas atrankiniu.
Praktikoje vėlyvas šėrimasis neretai siejamas su parazitais, traumomis, hormoniniais sutrikimais ar išsekimu. Tai vienas iš požymių, leidžiančių medžiotojui įvertinti bendrą gyvūno būklę dar prieš priimant sprendimą dėl šūvio.
14.5. Pažeisti ragų kelmeliai ir nenuvalyti ragai
Pagal nuostatus atrankiniams priskiriami stirninai su pažeistais ragų kelmeliais, nenormaliais ragais arba po birželio 1 dienos nenuvalytais ragais.
Ragų vystymasis tiesiogiai susijęs su gyvūno hormonine sistema ir bendra sveikata. Jei ragai ilgai lieka velvetiniai, deformuoti, kreivi ar asimetriški, tai gali signalizuoti apie rimtesnes organizmo problemas. Kartais priežastis būna sena trauma, sėklidžių pažeidimai ar genetiniai sutrikimai.
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena asimetrija automatiškai reiškia blogą genetiką. Jauni stirninai neretai formuoja netaisyklingus pirmuosius ragus, kurie vėliau normalizuojasi. Todėl vertinant būtina atsižvelgti į amžių, bendrą kūno išsivystymą ir kitus požymius.
Nuostatai taip pat pabrėžia, kad perspektyvūs gyvūnai turi būti išsaugomi. Tai reiškia, kad sprendimas negali būti priimamas vien pagal ragų formą.
14.6. Atrankiniams požymiams priskiriami ragai
Nuostatuose nurodoma, kad atrankiniais laikomi stirninai, kurių ragai atitinka 7 priede pateiktus atrankinių požymius, o Marijampolės apskrityje – 8 priedo reikalavimus.
Šiuose prieduose pateikiami konkretūs ragų vertinimo kriterijai pagal amžiaus grupes. Vertinamas ragų aukštis, forma, šakų išsivystymas, perlėtumas, masyvumas ir simetrija. Tačiau svarbiausia suprasti, kad ragų vertinimas visada turi būti siejamas su gyvūno amžiumi.
Pavyzdžiui, menki ragai jauname stirnine dar nebūtinai reiškia, kad gyvūnas neperspektyvus. Tuo tarpu brandžiame amžiuje išlikę silpni, deformuoti ar labai menkai išsivystę ragai jau laikomi aiškiu atrankos požymiu.
Nuostatų 7 punktas aiškiai apibrėžia pagrindinį atrankinės medžioklės tikslą – išsaugoti perspektyvius ir elitinius gyvūnus, o atrinkti tuos, kurie neatitinka pageidaujamų požymių. Todėl svarbiausia ne kuo greičiau sumedžioti silpniausiai atrodantį stirniną, bet suprasti, kokią vietą konkretus gyvūnas užima populiacijoje ir kokią įtaką gali turėti jos ateičiai.
Šuns kaukolės laidotuvės, nuskendęs ekskavatorius ir kasimo vaisiai. Medžiotojos dienoraštis #32
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
