Vasaros karščio bangos ir ilgesni sausrų laikotarpiai Europoje tampa vis dažnesni. Išdžiūvus miško baloms, mažiems upeliams ir natūraliems vandens telkiniams, laukiniams gyvūnams tenka ieškoti vis tolimesnių vandens šaltinių. Nuo vandens stygiaus kenčia ne tik kanopiniai žvėrys, bet ir paukščiai, varliagyviai, ropliai, smulkūs žinduoliai bei daugybė vabzdžių rūšių.
Europos medžiotojų ir gamtosaugininkų organizacija FACE primena, kad kartais net ir nedidelė pagalba gali turėti didelę reikšmę. Jeigu tai leidžia vietos teisės aktai ir nepažeidžiamos saugomų teritorijų taisyklės, išdžiūvusias natūralias vandens duobes galima atsargiai papildyti švariu vandeniu iš tvaraus šaltinio. Taip pat rekomenduojama į vandenį įdėti kelis akmenis ar medžio šaką, kad netyčia įkritę vabzdžiai, smulkūs ropliai ar varliagyviai galėtų lengvai išlipti.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad dar svarbiau yra išsaugoti natūralius vandens telkinius, o ne nuolat juos papildyti.
Bebrai yra tikri gamtos inžinieriai
Kalbant apie vandens išsaugojimą kraštovaizdyje, neįmanoma nepaminėti bebrų. Moksliniai tyrimai Europoje ir Šiaurės Amerikoje rodo, kad bebrų užtvankos padeda sulaikyti vandenį, lėtina jo nutekėjimą, didina gruntinio vandens atsargas ir mažina sausros poveikį aplinkinėms teritorijoms.
Bebrų suformuoti tvenkiniai ir šlapynės tampa svarbiomis buveinėmis vandens paukščiams, varliagyviams, vabzdžiams, žuvims bei daugybei kitų gyvūnų. Net ir tada, kai aplinkiniai upeliai beveik išdžiūsta, bebrų sukurtose teritorijose vandens dažnai išlieka gerokai ilgiau.
Dėl šios priežasties vis daugiau gamtos atkūrimo projektų Europoje siekia ne naikinti šlapynes, o jas atkurti arba sudaryti sąlygas bebrams natūraliai atlikti savo darbą.
Kartais pakanka atkurti natūralią tėkmę
Kai kuriose Europos šalyse įgyvendinami gamtos atkūrimo projektai, kurių metu mažų upelių vagose įrengiamos medinių šakų ir rąstų užtvaros. Jos nėra visiškai nepralaidžios vandeniui, tačiau sulėtina jo tekėjimą, leidžia jam ilgiau išsilaikyti kraštovaizdyje ir papildo gruntinio vandens atsargas. Tokie sprendimai padeda ne tik sausros metu, bet ir mažina staigių liūčių padarinius.
Svarbu suprasti, kad savavališkai statyti užtvankų ar keisti upelių vagų negalima. Tokie darbai turi būti atliekami tik laikantis galiojančių teisės aktų ir suderinus su atsakingomis institucijomis.
Svarbiausia netrukdyti gamtai
Karštomis dienomis žmonės gali padėti gamtai ir labai paprastai. Lankantis miške nereikėtų važinėti ten, kur gali būti pažeidžiami vandens telkiniai ar šlapynės, nereikėtų teršti vandens šaltinių ir be reikalo trikdyti gyvūnų. Net trumpas apsilankymas prie vienintelio likusio vandens telkinio gali priversti laukinius gyvūnus atsisakyti ateiti atsigerti.
Kartais didžiausia pagalba gamtai yra ne aktyvūs veiksmai, o galimybė jai veikti pačiai. O vieni geriausių žmogaus pagalbininkų šioje srityje jau seniai gyvena mūsų miškuose. Tai bebrai – tikrieji gamtos inžinieriai, kurių kuriamos šlapynės tampa gyvybės oazėmis net ir pačiomis sausiausiomis vasaros dienomis.
Trumpinti briedžių sezoną, naikinti šėryklas ir neleisti mokyti šunų. Siūlomi išsamūs MT pakeitimai!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
