Svarbiausia – saugumas
Medžioklėje svarbiausia saugumas, o ne tai, kiek, pavyzdžiui, efektyvi yra kova su žala žemės ūkio kultūroms. Visada reikia užduoti klausimą, ar medžiotojas atsisėdo ir apskaičiavo, koks bus šūvio kampas ir kulkos trajektorija, jei šaunama stovint ant žemės ar pritūpus, ir koks jis šaunant nuo pakylos. Taip pat reikėtų atsižvelgti į oro sąlygas ir galimybę atpažinti taikinį.
Taip, su šiuolaikiniais prietaisais objektą galima įžiūrėti labai dideliu atstumu, bet ar tikrai galima jį atpažinti? O kas yra už tikslo? Ar tai žinoma ir matoma? Šaunant nuo pakylos šūvis nukreipiamas iš viršaus į apačią. Net ir tada, kai kulka nepataikys į taikinį, esantį, tarkime, už 100 metrų, ji greitai atsitrenks į žemę. Taip pat ir rikošeto tikimybė daug mažesnė. Kiekviename Vokietijos regione gali skirtis norminių aktų reikalavimai, kaip ir priežastis, kodėl tam tikras veiksmas leidžiamas ar draudžiamas. Tačiau ir ten viskas tikrai nėra taip paprasta, kaip teigiama.
Kodėl saugos požiūriu šauti nuo 2,5 m aukščio pakylos yra saugiau, nei stovint ant žemės? Kuo toliau yra taikinys ir kuo žemiau taškas, iš kurio išskrenda kulka, tuo situacija gali būti pavojingesnė. Mes analizuojame kiekvieną nelaimingą atsitikimą. Ir jei bus pripažinta, kad šio aukščio nepakanka, jis gali būti pakeistas.
Tai ypač svarbu, jei, pavyzdžiui, medžiojama tamsiuoju paros metu, nes tuomet išauga įvairių pavojų tikimybė. O jei netoli yra dar koks nors medžiotojas, taip pat ant žemės, ir bando priartėti prie medžiojamojo gyvūno? Nesunku įsivaizduoti, kas nutiks, jei jo kryptimi bus paleista kulka. Graižtvinio ginklo kulka yra mirtina, net ir nuskridusi tris ar daugiau kilometrų…
Sėdint bokštelyje yra galimybė įvertinti situaciją, gerai matyti, kas yra už taikinio, įsidėmėti, kur yra keliai, namai. Stovint ant žemės tokių galimybių mažiau. Medžiotojas mato medžioklės laimikį, bet nemato, kas yra už 200, 300 metrų už jo. Dažnai yra buvę taip, kad medžiotojas iš bokštelio pastebi žmogų, kuris dėl kokios nors priežasties išeina iš miško lauko pakraštyje. Tai medžiotojas pastebi todėl, kad pats yra ant pakylos…
Medžioklė tykant – saugiausia
Medžioklė tykant laikoma saugiausia. Medžiotojas dažniausiai būna ant pakylos. Yra laiko įvertinti situaciją ir atlikti apgalvotą, saugų ir tikslų šūvį. Tačiau net ir tokiu atveju negalima lengvabūdiškai žvelgti į saugos reikalavimus, ypač, jei medžioklė vyksta tamsiuoju paros metu.
Lipant į medžioklės bokštelį ir nulipant nuo jo, taip pat prieš įveikiant kliūtį (pavyzdžiui, griovį, tvorą, upelį) ar lipant į transporto priemonę šoviniai turi būti išimami iš ginklo. Tai svarbu ir neužtenka, kad ginklas būtų užrakintas. Tokiose situacijose yra didelė tikimybė nukristi ir tuo momentu negali būti tikras, kad nesuveiks Merfio dėsnis ir nepadarys to, kas atrodo neįmanoma.
Prieš šaudamas medžiotojas turi įsitikinti, kad šūvio kryptimi nėra žmonių, naminių gyvūnų, transporto priemonių, pastatų ar kelių, kuriais juda žmonės ir transporto priemonės. Šių sąlygų laikomasi net ir taikantis neužtaisytu ginklu. Pridėjęs ranką prie širdies kiekvienas savęs gali paklausti, ar tikrai visada laikomės šios taisyklės? Ypač, jei žiūronai likę namuose arba tiesiog nėra medžiotojo inventoriaus sąraše, o noras įsitikinti, kas priešingoje pievos pusėje, ima viršų…
Kaip toli skrenda kulka?
Šis klausimas, žinoma, gali kelti diskusijų. Kulkos skrydį lemia daugybė faktorių: kalibras, kulkos greitis ir svoris, dar tai, ar kulka skrisdama sutinka kokią nors kliūtį. Kiek konkreti kulka iššovus nuskris horizontaliai, kiekvienas gali apskaičiuoti balistiniais skaičiuotuvais, kurie atsižvelgia į individualias kiekvienos kulkos savybes.
Tačiau visada verta prisiminti skaičių, kurį savo knygoje Medžioklės ginklai minėjo Aivaras Dunduras, sukūręs ir visame pasaulyje žinomą amunicijos prekės ženklą D Dupleks. Vidutinio kalibro graižtvinė kulka, iššauta į dangų 30–33 laipsnių kampu, nuskris 4000–5000 metrų… O 30 laipsnių laipsnių kampu – tai nėra šūvis, nukreipus vamzdį aukštai į dangų.
Pavyzdžiui, jei medžiojamas gyvūnas yra ant kalvos, o medžiotojas yra dauboje, tai greičiausiai būtent toks ir bus vamzdžio kampas. Ir nesunku įsivaizduoti situaciją, kas bus, jei kulka nepataikys į taikinį. Todėl tokiose situacijose, kai negalima patikimai numatyti tolimiausio kulkos kelio, nuo šūvio reikėtų susilaikyti. Taip pat nuleistukas turėtų likti nenuspaustas, jei negalite numatyti, kur sustos atvirame lauke iššauta kulka. Kaip toli gali nuskristi kulka po atsitiktinio rikošeto arba tada, jei buvo medžiota stirnų lauke sėlinant? Iš principo jos kelyje greičiausiai nebus nieko, dėl ko ji būtų priversta užkliūti net ir po to, kai bus kliudžiusi medžioklės laimikį.
Mūsų rega iki tam tikro lygio ribota ir nepajėgsime įžiūrėti to, kas yra už kilometro priešingoje lauko pusėje… Pavyzdžiui, Žiemgalos lygumose nėra nė vienos ryškesnės kalvos kaip Latgaloje, taip pat nėra ir didelių miškų plotų kaip Vidžemėje ir Kurše. Todėl galimybės ką nors įžiūrėti dideliu atstumu, kaip ir daug kur Lietuvoje, minimalios.
Šiek tiek trigonometrijos iš mokyklos
Kiek konkreti kulka iššovus nuskris trumpais atstumais, kiekvienas gali apskaičiuoti prisiminęs iš vidurinės mokyklos kurso šiek tiek trigonometrijos. Tuo metu sėdint mokyklos suole, vargu, ar kam šovė į galvą, kad to prireiks kasdien reikalingiems dalykams apskaičiuoti… Pavyzdžiui, kaip įsmeigti ant žemės kvadratą ar stačiakampį medžioklės bokštelio pagrindui, kad šis nebūtų kreivas, kaip apskaičiuoti kulkos skrydžio atstumą nedideliais atstumais, darant prielaidą, kad kulka skrenda tiesia linija. Tai kiekvienas gali apskaičiuoti, žinodamas trigonometrinius ryšius stačiajame trikampyje… Taip, ta pati visiems iš mokyklos laikų žinoma Pitagoro teorema ir kampų sinusai, kurių niekaip nesinorėjo mokytis…
Toliau pavaizduoti keli pavyzdžiai, kaip toli nuskrenda kulka, darant prielaidą, kad šerno dešimtukas yra 0,5 m virš žemės, elnio – 1,2 m aukštyje, o kulka, pataikiusi į taikinį, toliau juda tiesiai. Šaunant iš stovimos padėties vamzdžio galas būna vidutiniškai 1,5 m virš žemės, o sėdint 2,5 m aukščio bokštelyje vamzdžio galas atitinkamai būna 3,5 m virš žemės. Pavojingiausia medžiojant elnią stovėti ant žemės.
Jei kulkos niekas nesustabdys, ji nuskris dar 399,9 m. Nereikia nė sakyti, kad net šviesiuoju paros metu sunku aiškiai įžiūrėti, kas yra už taikinio, į kurį nukreiptas dėmesys. Skaičiavimai rodo, kad medžiojant iš bokštelio ir iššaunant protingu atstumu, situacija yra saugi, o kulka po kelių dešimčių metrų už taikinio įsmigs į žemę. Žinoma, idealiu atveju ekspansyvioji kulka visą energiją atiduos medžiojamo gyvūno kūnui ir ten pasiliks.
Reikia galvoti ir apie rikošetą
Taip pat reikia atsiminti tai, kad bet kokie (!) graižtviniai šaudmenys labai gerai rikošetuoja. Nesvarbu, kokia kulkos konstrukcija. O rikošetas yra nenuspėjamas ir pavojingas! Negalima šauti per krūmus! Išimtis teoriškai galėtų būti lygiavamzdžiams ginklams skirtos Monolit plieninės kulkos. Tačiau ir šiuo atveju taip pat nereikėtų eksperimentuoti. Lygiavamzdžio šovinys skrydžio metu nesistabilizuoja sukdamasis, kaip vyksta su graižtvavamzdžio šaudmenimis. Todėl kontaktas su lengva kliūtimi nesukelia tokio didelio trajektorijos pokyčio. Jei kulka skrisdama sukasi, būna kitaip. Kuo kulka trumpesnė ir forma artimesnė rutuliui, tuo lengviau ji rikošetuoja… Kur toliau skris kulka, neįmanoma saugiai nuspėti…
Kodėl medžioklėje reikėtų naudoti medžioklinę, o ne apvalkalinę kulką? Tai saugos, fizikos ir medžiotojų etikos reikalas. Pasekmės gali būti ne tik sužeistas ne pagal reikalavimus medžiojamas gyvūnas, bet ir rikošetai. Apvalkalinės kulkos itin linkusios rikošetuoti, nes ir pataikius į kokį nors daiktą smarkiai nesideformuoja ir net po rikošeto išlaiko daug energijos, bet skrydžio krypties kontroliuoti nebeįmanoma… Bauda už netinkamos amunicijos naudojimą tokioje situacijoje bus mažiausia problema…
Medžioklės azartas nėra pasiteisinimas
Tais atvejais, kai kažkas atsitiko ne taip, kaip buvo numatyta, dažnai teisinamasi medžioklės azartu. Tačiau medžioklės azartas nė vienam – nei jaunam, nei senam – medžiotojui nėra pasiteisinimas nepaisyti medžioklės saugumo. Kad ir kokia būtų situacija, negalima pamiršti, kad visų mūsų laukia namuose ir šioje srityje neturime teisės nuvilti nė vieno žmogaus lūkesčių. Dėl nesumedžioto laimikio niekas iš visos širdies nepriekaištaus, o dėl to, kad padaryta nepataisoma – dar ir kaip.
Žodžiai medžioklės azartas reiškia susijaudinimą. Jaudulys tuo momentu, kai savo rankose laikai realų ginklą, kurį tingėjosi išimti iš seifo dažniau, nei tik einant į medžioklę, ir realus medžiojamasis gyvūnas, kuriam įvertinti ir sprendimui priimti duotos tik kelios sekundės!
Darant prielaidą, kad šerno dešimtukas yra 0,5 m virš žemės, elnio – 1,2 m aukštyje, o kulka, pataikiusi į taikinį, toliau juda tiesiai. Šaunant iš stovimos padėties vamzdžio galas būna vidutiniškai 1,5 m virš žemės, o sėdint 2,5 m aukščio bokštelyje vamzdžio galas atitinkamai būna 3,5 m virš žemės. Pavojingiausia medžiojant elnią stovėti ant žemės. Jei kulkos niekas nesustabdys, ji nuskris dar 399,9 m!
Taip pat reikia atsiminti, kad bet kokie (!) graižtviniai šaudmenys labai gerai rikošetuoja. Nesvarbu, kokia kulkos konstrukcija. O rikošetas yra nenuspėjamas ir pavojingas!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
