Paukščiams ir žmogui pavojingas paukščių gripas H5N1 toliau plinta Europoje, įskaitant Lietuvą. Nuolat pranešama apie naujus atvejus.
Pirmą kartą paukščių gripas šalyje nustatytas 2017 metais. Klaipėdos ir Kauno regione buvo rasta nugaišusių laukinių paukščių, kuriems nustatyta ši patogeninė liga. 2021 metais Kauno rajone buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo atvejis naminių paukščių ūkyje. Visus šiuos metus stebėjome, kaip Europos šalyse, kurias kerta migracijos keliai ir kur telkiasi migruojantys laukiniai paukščiai, tarnybos praneša apie vis naujus ligos atvejus; galvojome, kaip infekcijos plitimas galėtų paveikti mūsų šalies gamtos išteklius, paukštininkystę ir medžioklę.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nuo 2017 metų paukščių gripas nustatytas 1049 nugaišusiems laukiniams paukščiams. Iš viso buvo likviduoti 2453 naminiai paukščiai. Daugiausia atvejų buvo 2021 metais.
Ar paukščių gripas gali kelti grėsmę kitoms rūšims ir žmonėms?
Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) organizuotos jubiliejinės 90-osios generalinės sesijos metu Paryžiuje surengtas gyvūnų sveikatos forumas, skirtas paukščių gripui.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas pripažino: „Virusas Europoje ne tik naikina ištisas laukinių paukščių kolonijas, bet dar kelia grėsmę ir paukštininkystės ūkiams. Lietuvoje virusas šiuo metu jau stipriai įsisukęs laukinėje gamtoje, tačiau iki šios dienos dar pavyksta nuo jo apsaugoti naminius paukščius. Ligai suvaldyti būtina surasti naujų laboratorinių metodų, vakcinų, kitų priemonių, kurios padėtų apsaugoti ne tik laukinės faunos bei naminių paukščių sveikatą, apsaugoti šalį nuo ekonominių nuostolių, tačiau labai svarbu laiku užkirsti kelią ir galimai viruso mutacijai bei dar vienai pasaulinei pandemijai.“
Paukščių gripas pažeidžia įvairias gyvūnų organų sistemas, o jo klinikinė išraiška priklauso nuo sukėlėjo patogeniškumo. Paukščių gripui būdingas didelis paukščių mirtingumas. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti kontaktuodami su užsikrėtusiais laukiniais paukščiais. Paukščiai taip pat gali užsikrėsti per užterštą vandenį, pašarą ar daiktus (batus, drabužius, inventorių), ant kurių pateko viruso. Paukščių gripu serga vištos, žuvėdros, antys, žąsys, kalakutai, putpelės, povai, fazanai ir stručiai, rečiau – kitos rūšys, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai paukščių gripu užsikrečia žmonės.
Vokietijoje ir Latvijoje paukščių gripas buvo nustatytas lapėms. Tai reiškia, kad ir smulkieji bei stambieji plėšrūnai gali tapti plitimo vektoriumi. Yra informacijos, kad gali užsikrėsti ir ruoniai.
VMVT svarsto galimybę tikrinti nugaišusias ar ant kelio suvažinėtas lapes tose vietovėse, aplink kurias nustatyta daug paukščių gripo atvejų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras perspėja, kad paukščių gripo padėtis Europoje ir pasaulyje toliau blogėja. Pranešama apie naujus protrūkius tarp paukščių bei pavienius žinduolių užsikrėtimo atvejus.
Europos Sąjungai (ES) nepriklausančiose šalyse buvo pranešta apie atsitiktines žmonių infekcijas, tačiau rizika visuomenei ES išlieka maža.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė apie vieną atvejį, kai žmogui buvo nustatytas H5N1 A paukščių gripas. Vienas Kolorado valstijos gyventojas, turėjęs tiesioginį kontaktą su naminiais paukščiais ir dalyvavęs likviduojant galimai užkrėstus naminius paukščius vienoje fermoje, skundėsi nuovargiu. Hospitalizuoto asmens tyrimai parodė teigiamą rezultatą, nors, kaip pabrėžia JAV specialistai, paukščių gripas mėginyje galėjo būti aptiktas ir dėl paviršinio nosies membranos užteršimo.
Nors protrūkių tarp naminių paukščių nuo 2022-ųjų gruodžio iki 2023-iųjų kovo ES sumažėjo nuo aukščiausio taško 2022 metų lapkritį, vis dėlto kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Italijoje, buvo pastebėta netipiškai daug gaištančių žuvėdrų. Naminių paukščių užsikrėtimo rizika artimiausiais mėnesiais gali padidėti dėl vandens paukščių migracijos.
Ar paukščių gripo plitimas gali veikti medžioklės sritį?
Šį klausimą uždavėme VMVT specialistams, kurie paaiškino, kad paukščių gripas medžioklei įtakos neturi. Vykdoma pasyvi laukinių paukščių stebėsena. Todėl medžiojamieji paukščiai paukščių gripo tyrimui atrenkami tik esant įtarimui ar medžiotojams pranešus apie pastebėtus patologinius pakitimus.
„Ribojimų medžioklėje dėl paukščių gripo nėra numatyta. Tačiau medžiotojai turi likti budrūs ir pastebėję bent menkiausius medžiojamųjų paukščių elgsenos pakitimus ar patologinius pakitimus informuoti VMVT. Taip pat medžioklės metu radus nugaišusius paukščius nedelsiant pranešti VMVT apie paukščių gaišenos radimo vietą“, – rašoma VMVT laiške.
Reikia saugotis paukščių gripo užkratą pernešti į paukščių laikymo vietas – būtina laikytis higienos ir medžioklės metu naudojamas priemones valyti ir dezinfekuoti. Jei po medžioklės ketinate eiti prie naminių paukščių – būtina laikytis asmens higienos, pasikeisti drabužius, avalynę.
Kaip elgtis, jei įvyko kontaktas su paukščiu gripu?
Paukščių gripo virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant drabužių, avalynės ar transporto priemonių, todėl įtarus ligą privalu susilaikyti nuo ėjimo pas kaimyną, kuris laiko paukščių.
Netoli paukščių ūkių gyvenantys žmonės ir jų šeimų nariai taip pat privalo vengti kontaktų su augintojais, kurių paukščiai užsikrėtę ar įtariami sergant paukščių gripu.
Laukinių paukščių negalima lesinti, kad nebūtų skatinami telktis dideliais būriais ir nebūtų skatinamas ligos plitimas.
Pastebėjus sergantį paukštį, kurio elgesys skiriasi nuo įprasto, jokiu būdu negalima jo liesti ir imti į rankas. Sergančių paukščių negalima gabenti, vežti į namus ar į gyvūnų prieglaudas.
Radus negyvą paukštį, medžiotojai, miškininkai ir kiti kviečiami jį nufotografuoti mobiliąja programėle, kuri prie nuotraukos prideda koordinates ir laiko žymą. Galima naudoti Notecam ar panašią. VMVT specialistai norėtų gauti nuotraukų, kad būtų galima spręsti, ar konkreti paukščio gaišena tinka tyrimams, ar ją reikia utilizuoti.
Paukščio gaišeną į VMVT galima pristatyti asmeniškai. Ją paimti reikia naudojant gumines pirštines ir tvirtą celofano maišą. Negalima liesti paukščio plikomis rankomis, nes yra pavojus užsikrėsti.
Radus visų, ne tik medžiojamųjų paukščių, gaišenas, pranešti VMVT numeriu 1879 ar bendruoju pagalbos telefonu 112, visą parą veikiančia nemokama telefono linija tel. 8 800 40 403 ar VMVT teritoriniam skyriui, nurodyti radimo vietą, gaišenų skaičių. Gavusi informaciją, tarnyba vykdo mėsssginių atrinkimo ir gaišenų sunaikinimo kontrolę.
