Žiema. Žemę dengia balta, puri sniego danga. Lapė lengvais žingsneliais išeina į laukymę, pastačiusi ausis, įsiklausydama ir bandydama suprasti, kur po sniegu krebžda mažasis graužikas. Lapė tyčia daužo letenomis, brūžina ir girgždina sniegą, kad pelė pajudėtų ir išduotų savo buvimo vietą. Ji sėlina. Tuomet – šuolis! Lapė galva įsirausia į sniegą ir po akimirkos jau kramto kažką mažą ir šiltą. Ši elgsena vadinama peliavimu.
Čekijos tyrinėtojas Jaroslavas Červený daugelį metų tyrė lapių medžiojimo įpročius ir nustatė, kad toks šuolis beveik visuomet atliekamas šiaurės rytų kryptimi. Mokslininkas įsitikinęs, kad, taikydamosi į pelės buvimo vietą, lapės naudojasi Žemės magnetiniu lauku.
J. Červený kartu su 23 kitais biologais ir patyrusiais medžiotojais dvejus metus fiksavo 84 lapių atliktus daugiau nei 600 peliavimo šuolių įvairiuose regionuose, įvairiu oru ir paros metu.
Mokslininkai nustatė, kad šuolio kryptimi lapės dažniausiai rinkosi šiaurės rytus, maždaug 20 laipsnių kampu nuo magnetinio Šiaurės poliaus. Tyrimas moksliškai nustatė, kad pasirinkus šią kryptį, peliavimas buvo sėkmingas 73 procentų atvejų. Šokant priešinga kryptimi, t. y. į pietryčius, sėkmingi šuoliai sudarė 60 procentus. Šokant bet kuria kita kryptimi sėkmingų šuolių buvo tik 18 procentų!
Stebėjimai atlikti įvairiu paros metu, saulėtomis ir lietingomis dienomis, kalvotose vietovėse, pievose ir miške.
Čekų mokslininkas J. Červený įsitikinęs, kad lapių pasirinkimui įtaką daro būtent Žemės magnetinis laukas. Jis mano, kad šis laukas veikia kaip savotiškas tolimatis. Tokia taikymosi sistema veikia, nes Žemės magnetinis laukas Šiaurės pusrutulyje yra pasviręs 60–70 laipsnių kampu nuo horizontaliosios plokštumos.
Judėdama pirmyn, lapė klausosi pelės keliamų garsų. Ji ieško vietos, kur ausis pasiekiantis garso bangų kampas atitiktų Žemės magnetinio lauko kampą. Aptikusi šį tašką, lapė suvokia tikslų atstumą iki aukos ir kiek toli reikia šokti, kad nusileistų tiesiai ant pelės.
Palyginimui mokslininkai siūlo šį pavyzdį: įsivaizduokite, kad prie jūsų diržo pritvirtintas žibintuvėlis, nukreiptas į žemę tiksliai 60 laipsnių kampu. Atstumas, kuriuo spindulys pasiektų žemę priešais jus, yra nekintantis. Jei ant žemės būtų koks nors garso šaltinis, galėtumėte prie jo artėti, iki spindulys apšviestų šį šaltinį ir jūs tiksliai sužinotumėte atstumą iki jo.
Tokia sistema lapės naudojasi tik tuomet, kai laimikis nematomas – slepiasi po žole ar sniegu. Kai lapė mato auką, ji medžioja pasitikėdama rega, o nematomą laimikį sugauti jai padeda kitos juslės.
Jei J. Červený yra teisus, tuomet rudoji lapė (lot. Vulpes vulpes) kol kas yra vienintelis žinomas žinduolis, gebantis justi magnetinę spinduliuotę ir panaudoti ją medžioklei, taip pat pasinaudoti magnetiniu lauku atstumui iki grobio nustatyti.
Kaip veikia lapės magnetinio lauko detektorius, kol kas nėra žinoma. Mokslininkai tiria paukščių gebėjimus naudotis Žemės magnetinėmis linijomis, kad orientuotųsi erdvėje ir kasmet skristų į pietus bei atgal, ir tik dabar pamažu pradeda suprasti, kaip veikia šis natūralus mechanizmas.
Čekų mokslininkų grupė surinko neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad šiaurės rytų kryptimi atliktas lapės šuolis daug dažniau būna sėkmingas nei puolimas iš kitos pusės. Tačiau supratimui, kaip tai veikia, dar reikia papildomų tyrimų.
Kiti gyvūnai, jaučiantys ir galintys panaudoti magnetinį lauką: paukščiai, rykliai, rajos, vėžliai, skruzdėlės, omarai, vabalai, šikšnosparniai ir plikieji smėlrausiai (lot. Heterocephalus glaber). Karvių ir elnių bandos tai pat dažnai išsidėsto lygiagrečiai magnetinio lauko linijoms.
Lapės yra visaėdės. Jos ėda iki 500 rūšių gyvūnų, paukščių, vabalų, roplių ir varliagyvių, taip pat tam tikrus augalus, vaisius ir uogas. Apie pusę jų raciono sudaro mažieji graužikai. Vasaros pradžioje reikšmingas maisto šaltinis yra stirnų jaunikliai. Vokiečių atliktas tyrimas rodo, kad apie 70 procentų žuvusių naujagimių stirniukų nugalabijo būtent lapės.
Lapės yra natūralios graužikų populiacijų naikintojos ir yra priklausomos nuo pelių populiacijos laukuose. Būna gerų metų, kai graužikų ir lapių daug, o būna blogų metų, kai graužikų populiacija dėl maisto trūkumo sumažėja tuomet ir rudųjų plėšrūnių populiacija pastebimai sumenksta.
PRENUMERUOKITE Žurnalą 2023 M.!
