Medžioklės reikmenys

Kaip išsirinkti žibintuvėlį?0

Nuotrauka: unsplash.com

Šaltinis: technologijos.lt

Marius Lukoševičius, baterijos.lt komanda

Dažnas klausimas, pasitaikantis beveik visada, kai ruošiamės pirkti žibintuvėlį, ypač kai jam skirti esame pasiruošę kiek daugiau nei penkis litus. Parduotuvėse iškabinti šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų žibintuvėlių, o kainos svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų ar tūkstančio litų. Atrodytų rinktis beprasmiška – vis tiek visų neapžiūrėsime, nepalyginsime, praleisime kokią nors akciją ir t.t. Tad perkame dažnai pirmą pasitaikiusį, kartais paklausome pardavėjo pagyrų ar draugo patarimo, kuris jau tokį turi ir, kaip žinia, juo yra labai patenkintas.

Pirma dalis: nuo ko pradėti?

Teisingiausias atsakymas yra klausimo formos – „o kam ruošiesi jį naudoti?“. Neskubėkim. Tai yra pagrindinis aspektas, kuriuo remiantis Jūs darysite galutinį sprendimą. Atsakymai „kad pasišviesti“, „maža kada prireiks“, „kad turėt“, „nes va draugas tai neseniai nusipirko“ ir visi kiti panašūs išvedžiojimai netinka. Pasišviesti galima ir degtukais ir su prie malūnsparnio montuojamu prožektoriumi. Pamirškim apie universalius daiktus. Grįžus namo pasišviesti tamsioje laiptinėje medžioklinio prožektoriaus tikrai neprireiks, o ir nešiotis tokį daiktą visur su savimi komforto neprideda. Bandėte kada tamsoje skaityti žemėlapį ar kokią rašliavą su tūkstančio liumenų galios žibintuvėliu? Nebandykit.

Tactical Pro Defender kovinės paskirties žibintuvėlis, atsparus kritimui, smūgiams, valndeniui bei dulkėms
Nuotrauka: technologijos.lt

Viena dažnesnių klaidų – „geras daiktas turi būti brangus“… ir išleidžiam krūvą pinigų. Mintis, šiaip, visiška teisinga, nesiginčysiu. Komponentų kokybė, funkcionalumas, galia… o be paties gaminio dar pasižiūrėkime kas būna įskaičiuota į kainą – garantinis aptarnavimas, gaminio komplektacija, galimybė įsigyti papildomas, atsargines dalis ir panašūs aspektai tikrai nėra pervertinami. Galiausiai – prekinis ženklas. „Made in China“ firmos žibintuvėlis pasitikėjimo nekelia (ir ne be reikalo). O pirkdami daiktą juk norime būti užtikrinti dėl jo kokybės – čia ir pasitarnauja prekinio ženklo žinomumas ir reputacija – kur kas lengviau išsirinkti. Klaida minėtame teiginyje yra viename žodyje – „geras“. Pakeiskime jį „tinkamas“ ir turėsime teisingesnę kryptį. Tikrai neverta leisti du-penkis šimtus litų galvos žibintuvėliui, kurį naudosite lipdami į rūsį atsinešti bulvių. Šiam reikalui kokybiškas daiktas kainuos daugiausiai trisdešimt lietuviškų pinigų. Mintis, tikiuosi, aiški, nesiplėsiu.

Kas tada svarbu? Ogi vos du pagrindiniai dalykai

Svarbu atkreipti dėmesį į sąlygas, kuriomis prietaisas bus naudojamas. Visų pirma – tai lauko ar vidaus sąlygos, galbūt darbui sprogiose ar pavojingose aplinkose (tada reikalingas ATEX sertifikatas), nardymui, galbūt reikalingas atsparumas aukštai temperatūrai (gaisrų gesinimui), o gal reikalingas itin tvirtas korpusas taktiniams ar koviniams veiksmams (kad reikalui esant būtų galima kam užvožti…). Visa tai sąlygoja būsimo Jūsų žibintuvėlio korpuso charakteristikas. Jas detaliai aptarsime vėliau.

Antras aspektas – reikalingas funkcionalumas. Nepersistenkim. Apgalvokim tik tai, ko tikrai reikia. Švietimo rėžimai, fokusavimas, kelios spalvos (raudona, žalia, mėlyna ir visos likusios…), papildomos funkcijos (įmontuota dinama, baterijos įkrovos indikatorius, radijas, liniuotė, gulsčiukas, žadintuvas, grėblys, palydovinis telefonas ar dar velniažin kas…), galiausiai didelis galingumas – visa tai mielos funkcijos, tik ar jų tikrai reikia? O jos visos kainuoja, nebūkim naivūs. „Penki viename“ reiškia arba kainą kaip už penkis, arba kokybę kaip už vieną, ne kitaip. Visas funkcijas apžvelgsim tiek detaliai, kiek pavyks, tik irgi – vėliau.

Antra dalis: akumuliatorius ar elementai?

Prieš pradedant „mėsinėti“ žibintuvėlį po kaulelį, reiktų atsakyti į vieną labai dažną klausimą, netiesiogiai susijusį su pačiu prietaisu. „Kas geriau – žibintuvėlis „varomas“ baterijomis ar akumuliatoriumi?“.

Čia į klausimą atsakys tai, kaip dažnai ruošiatės jį naudoti. Jei kasdieniams reikalams – tiktai akumuliatorius; jei kartą ar kelis į metus – tiktai vienkartiniai elementai. Dėl akivaizdžių ekonominių priežasčių. Visgi neturėkime iliuzijos, kad akumuliatorius – amžinas daiktas. Jis turi ribotą įkrovimo ciklų skaičių, o nenaudojamas turi bjaurią savybę savaime išsikrauti, tad jei ilgiau nenaudojus ir įjungus žibintuvėlį vaizdas neprašviesėja, žibintuvėlio į siena nemeskite – jūs ką tik buvote perspėti ir esate patys dėl to kalti. Va taip.

Šiuo metu naudojami du populiariausi akumuliatorių tipai – švino-rūgštiniai ir ličio jonų. Be jų kartais dar naudojami ličio polimerų, nikelio metalo-hidrido, jau atgyvenę nikelio kadmio bei keletas kitų technologijų, tačiau pernelyg plačiai nenagrinėsime ir apsistosime ties pirmaisiais dviem tipais bei juos palyginsime.

Guardsman Expert 2D žibintuvėlis, naudojantis du D (R20) dydžio elementus
Nuotrauka: technologijos.lt

Švino-rūgštinių akumuliatorių savybės labai panašios į automobiliuose naudojamų akumuliatorių, nors pati konstrukcija ir cheminė sudėtis šiek tiek skiriasi. Pagrindiniai trūkumai – didelis svoris, palyginti greita saviiškrova (nenaudojant reiktų kas 3-6 mėnesius papildomai įkrauti, taip pat įkrauti iškart po naudojimo nes ilgiau palaikius išsikrovusį akumuliatorių prarandama vidinė talpa ir ilgainiui jį gali tekti keisti nauju), dideli matmenys, mažesnis įkrovimo ciklų skaičius, ilgesnis įkrovimo procesas (saugus įkrovimo laikas – 16-18 valandų).

Privalumai – gerokai pigesni (lyginant kainą ir gaunamą talpą), geba išskirti didesnį energijos kiekį (aktualu prožektoriams su Xenon ar HID lemputėmis). Kiek teko susidurti, tokio tipo akumuliatoriai, komplektuojami į prožektorius, būna be apsaugų nuo perkrovos, taigi šeimos ir visuomenės gerovei reiktų pasirūpinti automatiniais įkrovikliais, nebent ruošiatės kiekvieną kartą stebėti įkrovimo laiką. P

rožektoriai dažniausiai jau būna pritaikyti šiems akumuliatoriams ir variacijoms erdvės palikta nedaug. Tai dažniausiai didesni prožektoriai su rankena ar stacionarios apšvietimo sistemos – puikus variantas dažnam naudojimui darbe – naktį dirba, dieną kraunasi (saugant objektus, teritorijos stebėjimui ir pan.).

Ličio jonų technologija. Privalumai – didelis įkrovimo ciklų skaičius, lėta saviiškrova, mažas dydis bei svoris, įkrovimo laikas – 3-5 valandos (yra panaši ličio akumuliatorių technologija, leidžianti įkrauti per 10 minučių, tačiau dėl to ciklų skaičius žymiai krenta, o kaina – kyla).

Trūkumai – mažas atiduodamas energijos kiekis (retai kada aktualu LED žibintuvėliams) bei palyginti didelė kaina. Būna tiek įmontuoti į korpuso vidų, tiek išimami – įkrovimui. Griežtai nerekomenduoju (būtų mano valia – uždrausčiau ir bausčiau) naudoti išimamus pramoninius akumuliatorius be apsaugų nuo perkrovos (kad pavyzdžiui ir tokius, kokie dedami į nešiojamuosius kompiuterius, sujungus juos po 6 ar 9). Šie akumuliatoriai naudojami prietaisuose, kurie turi įmontuotas apsaugas įkrovos procesui (temperatūros, įtampos pokyčių stebėjimai, …).

Žibintuvėlis nėra vienas iš jų. Netaupykim kur nereikia. Jei įdomu kas gali nutikti (o nutinka, patikėkit, neretai), paieškokit interneto platybėse vaizdo įrašų su sprogstančiais ličio akumuliatoriais. Batų iki kito pavasario ieškosit… Ličio jonų akumuliatoriams prožektoriai taip pat dažniausiai būna pritaikyti jau gamykliškai, tačiau išimamus neretai galima keisti vienkartiniais ličio elementais. Labai praktiškas sprendimas kai žibintuvėlio prireikia itin retai. Jų galiojimo laikas neretai siekia dešimt metų, o saviiškrova labai nežymi.

Apie vienkartinius elementus. Dažniausiai žibintuvėliuose naudojami dydžiai – AAA, AA, C ir D. Du pagrindiniai elementų tipai – cinko-anglies („zinc-carbon“, „heavy duty“, „ultra power“, „super heavy duty“ ir pan. – reiškia tą patį) bei šarminiai („alkaline“, „longlife“ ir t.t., kiek geresni – „ultra alkaline“). Trečias tipas, neseniai atėjęs ir į Lietuvą, yra ličio elementai (kiek teko susidurti būna AA ir AAA dydžių).

Optimaliausias variantas – paprasti šarminiai elementai. Būna brangesni, pritaikyti fotoaparatams, įvairiems siųstuvams, alkotesteriams ir kitiems daug energijos reikalaujantiems prietaisams, tačiau žibintuvėliui pakanka ir paprastesnių. Prekinis ženklas – skonio reikalas, charakteristikos skiriasi retai, tik pirkdami pasižiūrėkite į galiojimo laiką (galioti turėtų kokius 4-6 metus). Cinko anglies elementai tinkami tik sieniniams laikrodžiams ir į draugui dovanojamą prietaisą įdėti. Nemėtykim pinigų.

Outdoor Pro Sensor galvos žibintuvėlis su judesio jutikliu
Nuotrauka: technologijos.lt

Be to, pastarieji pabaigę darbą mėgsta išsilieti. Informacija apie panaudotų elementų kenksmingumą tikrai nėra perdėta – išmetinėkim juos į specialius konteinerius. Ličio elementai gan brangūs, užtat turi didelę talpą ir ilgą galiojimo laiką (dešimt ir daugiau metų), tad jei žibintuvėlį ruošiatės padėti keliems metams į lentyną ekstremaliam atvejui, šie tam tinkamiausi. „O jei nusipirksiu žibintuvėlį, pritaikytą vienkartiniams elementams, ir į jį įdėsiu atitinkamus įkraunamus elementus?“. Klausimas geras, variantas – nelabai.

Įkraunamų Ni-MH elementų įtampa yra 1,2V (kitokių dar nemačiau), o vienkartinių elementų – 1,5V (reali – iki 1,6V). Dažniausiai į LED žibintuvėlį dedami trys nuosekliai sujungiami elementai (nes LED lemputė dažniausiai pritaikyta 3,7V ir didesnei įtampai), tad iškart „netenkama“ 0,9V. Pradžioje veiks panašiai, bet iškart pradėjus kristi įtampai labai pastebimai mažės žibintuvėlio galingumas. Įtampai nukritus per 1V, šviesos srautas mažėja maždaug 10 kartų.

Brangesni žibintuvėliai kartais turi integruotus modulius, pakeliančius ar sumažinančius energijos šaltinio įtampą iki reikiamos, tačiau keliant elementų įtampą atitinkamai didėja ir srovė, dėl ko toks akumuliatorius tarnauja gerokai trumpiau, nei nurodyta. Toks modulis nėra pigus ir jei dedamas, tai tik į brangesnius žibintuvėlius. Variantas su šiais akumuliatoriais tiktų nebent labai taupiems, bet kai nusiperkame žibintuvėlį, juk norime, kad jis veiktų kaip gali veikti, ar ne?

Pastarasis atsakymas, tarp kita ko, galioja ir kitiems prietaisams, kurių naudojimo instrukcijoje nėra nurodyta, kad prietaisas yra pritaikytas įkraunamiems elementams. Būna ir atvirkštinių situacijų – kai prietaisas netinkamas vienkartiniams elementams, o tik akumuliatoriams (laidinių telefonų nešiojami rageliai, kai kurios bevielės klaviatūros ar pelės ir pan.). Gali tekti nešti prietaisą į servisą ar ieškotis naujo, nes už tokius papokštavimus garantinis servisas dažniausiai neatsako. Būtų galima temą praplėsti, bet čia tam nei laikas, nei vieta.

Kol kas tiek apie energijos šaltinius, tad sekančioje dalyje judėkime link paties žibintuvėlio.

Trečia dalis: žibintuvėlio korpusas

Korpuso medžiaga

Dvi dažniausiai naudojamos medžiagos – plastikas ir aliuminis. Dar naudojamas vadinamasis aviacinis aliuminis – lengvesnis bei tvirtesnis (cheminių ir fizinių savybių nagrinėjimu nevarginsiu). Be jų kartais naudojama guma (dažniausiai padengiant esamą aliuminį ar plastikinį korpusą, nors esti ir vientisos gumos žibintuvėlių), geležis, varis, žalvaris ir aibė kitų medžiagų ir jų junginių su titanu, kadmiu, nikeliu… Bet vėlgi apsistosime ties pagrindinėmis, nes kitos medžiagos naudojamos tik labai specifinės paskirties žibintuvėliams.

„Kas geriau – plastikas ar aliuminis?“. Sunku atsakyti. Aliuminis sunkesnis, tiesa, labai nežymiai, nes dėl jo geresnių fizinių savybių gaminamos plonesnės korpuso detalės. Tvirtumas – irgi slidus reikalas. Plastikas, priklausomai nuo tipo, gali būti tvirtesnis ir atsparesnis smūgiams už aliuminį. Ilgaamžiškumas priklauso irgi nuo medžiagos rūšies ir kokybės. Pigūs plastikiniai korpusai neatsparūs šalčiui, greičiau lūžta, skyla. Anoduotas aviacinis aliuminis, jei žibintuvėlis pigus, dažnai apsitrina, pradeda oksiduotis ir praranda išvaizdą. Kaip išsiaiškinti anodavimo klasę (skirstoma pagal sluoksnio storį) – rimtas uždavinys, gamintojai dažniausiai tokios detalios charakteristikos nepateikia.

Šioje vietoje, ko gero, reiktų pasitikėti gamintoju, atsiliepimais ir žiūrėti į kainą. Korpuso medžiagą gamintojas (ypač rimtesnis, žinomas) parenka taip, kad būtų tinkamiausia žibintuvėlio funkcijai atlikti. Korpuso kokybė – kainos reikalas. Dviejų panašių charakteristikų žibintuvėlių, kurių kaina skiriasi du ar kelis kartus, pagrindinis skirtumas dažniau būna ne prekinis ženklas, o būtent korpuso ar kitų elementų kokybė. Pirkdami brangesnį dėl kokybės, prašausite retai. Tik vėlgi, įvertinkim kiek mums tos kokybės reikia. Kartais dešimt litų yra daugiau nei gana. Kartais ne.

Stikliukas

Kitas aspektas, į kurį dėmesys atkreipiamas gan retai – stikliukas (linzė). Stikliukas skirtas apsaugoti lemputę nuo dulkių, smūgių, vandens ir kitų išorinių poveikių. Ieškant pigaus varianto – gan neaktualu, tačiau renkantis žibintuvėlį keliems metams ir dažnam naudojimui visgi reiktų apsižiūrėti. Stikliukams naudojamas skaidrus plastikas (pigiausias variantas), kartais sustiprintas polikarbonatas. Pastarasis labiau atsparus smūgiams. Plastiko, koks jis bebūtų, trūkumas – mažas šviesos pralaidumas bei spindulio iškraipymas, dėl ko gaunamas daugiau ar mažiau išfokusuotas spindulys. Geri plastikiniai stikliukai geriausiu atveju praleidžia 95-97% viso šviesos srauto, pigesni – iki 90% ir su laiku gali pradėti blukti, susiraižyti ir šviesos srautas bei spindulio tolygumas pastebimai mažės.

Brangesnis variantas – stiklas ar grūdintas stiklas (dėl atsparumo smūgiams). Šviesos praleidžia beveik 100%, iškraipymas mažesnis, blukti su laiku irgi neturėtų, raižytis taipogi. Kaip patikrinti – barkštelkit nagu ir išgirsit. Arba paklauskite konsultanto. Prekių aprašymuose internete tokia informacija pateikiama retai. Kartais stikliukas dar būna padengtas antirefleksine danga – skirtumas nedidelis, bet matomas.

Vietoj stikliuko dar naudojami lęšiai. Jie skirti paskirstyti spindulį į tolygias apšvietimo zonas, arba, dažniausiai, LED žibintuvėlių fokusavimui. Skirtumai tarp stiklo ir plastiko – analogiški. Tiesa, stiklinis lęšis – gan retas atvejis.

Jungiklis

Jungiklių įvairovė – begalinė – nuo slankiojančio jungiklio korpuso šone iki gelinių jungiklių su prailginimo laidu (medžiotojų pamėgtas variantas) ar judesio jutiklių. Rinktis reiktų tik pagal naudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, taktiniai jungikliai (žibintuvėlio gale) labiau tinkami kai šviečiama trumpais intervalais (nepatogi rankos padėtis – nykštys visad turi būti ant jungiklio), tuo tarpu korpuso šone įmontuoti jungikliai nepatogūs dažnam junginėjimui, užtat nereikalauja ant jo nuolat laikyti piršto. Judesio daviklis patogus kai dirbama purvinomis rankomis (pvz. žvejyboje ar taisant automobilį). Turistinės (kempingo) lempos kartais būna komplektuojamos su nuotolinio valdymo pulteliais – pravartus daiktas stovyklaujant – apšviečiant palapinę ar pakabinus žibintą medyje virš poilsiavietės. Žinant kokiai paskirčiai bus naudojamas žibintuvėlis išsirinkti sunku nebus. Kokybė, vėlgi, kainoje. Išimtys –retos, o jei pasitaiko bėdų visada padės garantinis aptarnavimas.

Korpuso formos ir jų pritaikymas

Apie korpuso formas ir naudojimo paskirtį. Kelios pagrindinės – standartinis (pailgas), nešiojimui ant galvos, su rankena, segamas (prie kišenės, diržo, kuprinės… – dažniausiai signalizacinis), stacionarus, montuojamas (prie dviračio, šalmo…).

Standartinių žibintuvėlių įvairovė, ko gero, didžiausia. Be anksčiau minėtų aspektų dėmesį kreipti reiktų į dydį bei svorį. Mitas apie tai, kad didesnis žibintuvėlis šviečia geriau buvo sugriautas kai rinkoje atsirado LED moduliai. Dydis pranašumą dabar turi tik švietimo trukmės atžvilgiu – telpa daugiau elementų ar akumuliatorių, žinoma, lyginant panašaus galingumo žibintuvėlius. Apie galią ir švietimo trukmę plačiau pakalbėsime pabaigoje – pasilikime desertui. Svoris aktualus kai žibintuvėlį tenka nešiotis nuolat su savimi ar keliaujate į ilgesnį žygį. Savaitės ar ilgesnėje išvykoje į gamtą ar kalnus papildomi du šimtai gramų reiškia nemažai. Keliaujantys žino apie ką kalbu.

Galvos žibintuvėliai pastaruoju metu gan išpopuliarėjo. Ir ne be reikalo – „atsiranda“ laisva ranka. Jei esate labai užsispyręs ir naudojatės tik standartiniais (net kai „krapštant“ variklį žibintuvėlį tenka laikyti dantyse), užjaučiu, bet perkalbėti Jus ne šio straipsnio tikslas. Tuo tarpu žvejai, turistai, montuotojai, elektrikai, automechanikai ir aibė kitų veikėjų juos pamėgo. Labai puikiai tinka kai reikia šviesos rankų lygyje ar po kojomis. Tolimam apšvietimui ne itin tinkami – sukioti galvą ir nuolat reguliuoti švietimo kampą tikrai nėra patogu. Nebent šviečiate į daugmaž tą pačią vietą ar objektą tolumoje, kai nereikia daug kraipyti galvos. Tiesa, šiam reikalui reiktų pasirinkti galingesnį žibintuvėlį. Kita vertus, yra sričių kur nepatogumo neišvengsi – kad ir naktinės orientacinės varžybos, kai rankų reikia kompasui ir žemėlapiui, o bėgant matyti norisi kiek toliau nei savo batraiščius.

Procap tipo jungiklis, leidžiantis pasirinkti švietimo rėžimą dar prieš įjungiant žibintuvėlį

Žibintuvėliai su rankena dažniausiai naudojami teritorijos stebėjimui, apžiūrai, paieškos darbams. Jie turi didelį reflektorių, kas leidžia gan tiksliai sufokusuoti spindulį į tolį (galioja ir standartiniams žibintuvėliams su didele „galva“). Pastarieji yra sunkesni, tačiau žymiai galingesni ir naudojami beveik tiktai atvirose vietovėse.

Neretai korpuse yra įmontuota reguliuojama kojelė prožektoriaus pastatymui ant paviršiaus ir spindulio nukreipimui į objektą. Tikrai pravarti funkcija, rekomenduočiau rinktis tokį prožektorių su kojele – kainos prideda nedaug. Dar paminėti reiktų dviračio žibintuvėlius. Sena taisyklė – universalių daiktų nėra. Na, yra, bet kokybės ir patogumo nelaukite. Neretai žibintuvėlių gamintojai siūlo užsisakyti priedą – dviračio laikiklį.

Kas tame blogo? Ogi tai, kad specialūs dviračio žibintuvėliai turi pritaikytas apšvietimo zonas – tai yra „taškas“ tolimam apšvietimui ir viena ar dvi plačios periferinės zonos.

Kam? Tam, kad naktį važiuodami matytumėte ne tik kur link riedate, o ir po ratais. Aktualu dardant duobėtais Lietuvos keliais, ar ne? Periferinis spindulys būna labai platus, iki 150 laipsnių kampo, o standartiniuose žibintuvėliuose toks platus spindulys – retas reiškinys, net ir fokusuojamuose su didžiuliu lęšiu. Praktiškai visi dviračio žibintuvėliai yra nuimami nuo laikiklio, tad prireikus turėsite ir paprastą nešiojamą žibintuvėlį.

Išleistas naujas žurnalo numeris!

Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui

LA.lv