Patirtis

Kai meška yra arčiau, nei galvojai0

Nuotrauka: iš archyvo

Regis, vis dažniau aplink save matome stambiųjų plėšrūnų – vilkų, lūšių ir jau net meškų. Jų pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Ar gyvūnų padaugėjo, ar jie nebe tokie atsargūs, o gal dabar tiesiog daugiau galimybių juos fotografuoti ir filmuoti? Baltijos šalių mokslininkai negali tiksliai atsakyti, nes laikosi įsitikinimo, kad gyvūnų taip sparčiai nedaugėja. Tada vieną dieną labai nustebau žiūrinėdama nuotraukas iš miško kameros.

Tiesą sakant, greičiau tikėjausi nuotraukose pamatyti kupranugarį nei mešką. Kadangi meškos yra vienišės ir jų teritorija labai plati, be to, paprastai jos vengia gyvenamųjų vietų ir Latvijoje oficialiai jų yra apie 30, sulaukti jų per 80 metrų nuo gyvenamojo pastato įrengtoje miško kameroje buvo iš tiesų nerealu.

Ūkis yra apie 50 kilometrų atstumu nuo Rygos, ir tik pora kilometrų nuo kurortinio Saulkrastų miestelio. Miško kamera yra vietoje, kur žiemą kontroliuojamos lapės, priviliojant jas jauku. Taigi vietoj lapės balandžio 22 d. naktį buvo priviliota meška.

Pasakoja liudytojai. Meška užpuola žmogų ir patenka į miško kamerą

Dörr miško kamera ne tik fotografuoja, bet ir išsiunčia į telefoną trumpąją žinutę. Tą rytą pradėjau žiūrinėti iš kameros gautas nuotraukas. Apie pirmą nakties pasirodė lapių, bet tada jos turėjo leidimą laisvai judėti, nes pavasaris – jų tausojimo laikas. Tada nuotrauka, padaryta apie antrą nakties – joje iš nugaros matyti meška. Meška?! Beviltiškai tikėjausi nuotraukoje vietoj meškos įžiūrėti šunį, nes klajojantys žmogaus draugai irgi nereti svečiai. Vis dėlto kaip šuo per didelis ir per stambus. Meška! Šeštą ryto dar neišsisklaidęs miegas staiga dingo kaip lazdele pamojus.

Vieta, kur atsirado meška prie namo ir pasirodė kameros rėmelyje
Nuotrauka: Linda Dombrovska

Neseniai Nyderlanduose vykusioje konferencijoje dr. Johnas Linnellas, kalbėdamas apie sugyvenimą su stambiaisiais plėšrūnais, rodė nuotrauką, kurioje matyti prie jo namų Norvegijoje dažnai besisvečiuojanti stirna. Ir jis konferencijos dalyvių paklausė – kodėl žmonės džiaugiasi stirnomis, o ne vilku ar meška? Dabar galiu atsakyti visiškai vienareikšmiškai: nes stirnos yra mūsų valgiaraščio dalis, o ne atvirkščiai.

Ir nors puikiai suvokiu, kad ši meška vargu ar kelia kokią nors grėsmę man, mano šeimai ar šunims, vis dėlto pasakysiu atvirai – apima iš tiesų įdomūs jausmai, kai iš protėvių atkeliavusi kolektyvinė pasąmonė garsiai reiškia savo baimę. Sakykite, ką norite, biologinė įvairovė yra puiku, gyvename turtingame pasaulyje, tačiau nelabai džiugina mintis, kad man saldžiai snaudžiant palei sodybą šmirinėja meška.

Ką daryti sutikus mešką?

Vietos medžiotojai Rygos regione suskaičiavo kelias meškas, pernai pastebėta iki devynių skirtingų individų – ir pavieniai lokiai, ir patelė su jaunikliais. Ir dr. biol. Janis Uozuolinis sako, kad Sėjos regionas yra vieta, kur apsilanko meškų. Prieš kurį laiką kaimynė skundėsi, kad kažkas apvertė jos šiukšlių konteinerį ir padarė auditą. Ji įtarė lapes, bet logiškai galvojant kaži ar jos galėtų apversti konteinerį. Jeigu meška rado mūsų lapių viliojimo vietą, įmanoma, kad gali grįžti.

Susiję straipsniai

Nenorint, kad kaimo ūkyje apsilankytų meška ar koks kitas plėšrūnas, reikia ten nepalikti jokio maisto. Šalyse, kur meškų daug, net užrakinami šiukšlių konteineriai, kad į juos nepatektų joks plėšrūnas. Bet koks maistas, įskaitant šuns dubenį kieme, gali privilioti jei ne mešką, tai lapę, kiaunę ar mangutą. Kadangi pagal Latvijos meškų apsaugos planą šių gyvūnų nuo 2015 metų daugėja, nenuostabu, jeigu meškų bus pastebima vis daugiau, o kontaktas su žmonėmis bus vis dažnesnis. Reikia pasakyti, kad meškoms mūsų gamta patinka. \

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.