Patirtis

6 pavyzdžiai, kai medžioklė apsaugojo laukinius gyvūnus0


Afrikinis buivolas (Syncerus caffer)
Afrikinis buivolas (Syncerus caffer)
Nuotrauka: pixabay.com

Pastaraisiais metais atsirado labai daug medžioklės priešininkų, vadinančių medžioklę didžiausia grėsme biologinei įvairovei, bet yra daugybė pavyzdžių, kad pradinės gamtosaugos iniciatyvos kilo būtent medžiotojams, kurie norėjo išsaugoti gamtos turtus būsimoms kartoms. Visame pasaulyje yra daug įvairių istorijų, įrodančių, kad būtent medžiotojai labiausiai rūpinasi gamtos turtais. Štai keletas tokių pavyzdžių.

Kanados antys

Kai į plačiąsias Kanados vidurio prerijas pradėjo keltis žmonės, jie pasakojo, jog ten buvo tiek ančių ir žąsų, kad jos kone uždengė dangų. Tačiau su laiku tai pasikeitė. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje prerijų vandenys buvo nusausinti dėl žemės ūkio, dėl to stipriai sumažėjo vandens paukščių. Keli medžiotojai susibūrė kovoti dėl galimybės ateityje medžioti vandens paukščius.

Buvo įkurta organizacija Ducks Unlimited, medžiotojų lėšomis atliekanti paukščių apskaitą, sauganti šlapžemes ir šviečianti visuomenę apie tai, kad reikia saugoti vandens paukščių buveines. Organizacija padėjo tuzinams ančių ir žąsų rūšių, išsaugojo šių paukščių populiacijas ir sudarė galimybę medžioti ateityje. Iki šiol Ducks Unlimited pavyko išsaugoti daugiau kaip 5 milijonams vandens paukščių reikšmingas buveines Šiaurės Amerikoje, įrodant, kad medžiotojų gamtosaugos bandymai yra sėkmingi.

Tadžikistano marchuras

Tai reta rūšis, apie kurią daugelis nėra girdėjęs. Šios kalnų ožkos gyvena atokiose Tadžikistano vietose. XXI a. pradžioje vietos gyventojai susirūpino, kad šį gražų ir nepaprastą gyvūną visiškai išnaikins brakonieriai. Bendradarbiaujant kelioms organizacijoms, rasta lėšų kameroms įrengti, populiacijai stebėti ir kovoti su brakonieriais. Dėl to marchurų stipriai padaugėjo – per penkerius metus populiacija pagausėjo beveik tris kartus. Jau 2013 metais išduoti pirmi šeši medžioklės leidimai, ir kasmet dabar sumedžiojami 6 ar 7 marchurai.

Skaičiuojama, kad regione yra apie 1800 marchurų. Tai, kad šiais gyvūnais pradėjo domėtis medžiotojai, suteikė jiems tokią vertę, kokios jie niekada neturėjo. Marchurų medžioklė laikoma labai sunkia, nes vyksta kalnuose itin sunkiomis sąlygomis. Vieno marchuro leidimas gali kainuoti net apie 100 tūkst. eurų, ir pusė šios sumos grįžta vietos bendruomenei, kad būtų samdomi reindžeriai, prižiūrintys šiuos gyvūnus ištisus metus.

Afrikinis buivolas

Buivolai turi nenaudėlių reputaciją – buvo metas, kai šie gyvūnai tapo didele grėsme ūkininkams. Buivolai platina ligas, kuriomis gali užsikrėsti galvijai. Ypač tai taikoma galvijų maro virusui, kuris jiems mirtinas. Dėl šios priežasties buivolai buvo tiesiog išnaikinti didžiojoje dalyje Afrikos žemyno, nes reikėjo geresnių sąlygų auginti galvijus.

Buivolai buvo galabijami ir dėl mėsos, taip pat jie gaišo dėl įvairių karų Mozambike, Zimbabvėje ir Angoloje. Vis dėlto finansuojant medžiotojams pavyko sustabdyti buivolų naikinimą, ir jie tapo labai reikšmingais, gerbiamais ir geidžiamais medžiojamaisiais gyvūnais. Tarp kitko, buivolai labiau prisitaikę prie skurdžios Afrikos augalijos nei žmonių auginami galvijai. Mozambike vienuolikoje medžioklės plotų buivolų vien iš 1200 individų 1994 metais padaugėjo iki daugiau kaip 20 tūkst. individų šiandien. Tai įrodymas, kad medžioklė yra labai reikšminga saugant laukinius gyvūnus.

Baltauodegiai elniai

Baltauodegis elnias yra labiausiai paplitęs, populiariausias ir vertingiausias medžiojamasis gyvūnas Šiaurės Amerikoje. Kai pirmieji europiečiai atsikėlė į Šiaurės Ameriką, ten buvo apie 30 mln. baltauodegių elnių, bet jų sumažėjo iki 300 ar 400 tūkst. 1900 metais. JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas pradėjo medžiotojų klubo veiklą, kviesdamas saugoti gamtos turtus, ieškodamas pusiausvyros tarp žmonių poreikių ir gamtosaugos. Nustatyti medžioklės sezonai ir limitai, tad baltauodegių elnių pradėjo sparčiai gausėti, o dabar jų yra apie 15 milijonų. Beje, JAV iš medžiotojų surenkamų mokesčių gautos lėšos sudaro apie 1,4 mlrd. dolerių.

Laukiniai kalakutai

Susiję straipsniai

Šių paukščių istorija labai panaši į baltauodegių elnių. Jų buvo labai daug, kai imigrantai iš Europos įžengė į Šiaurės Ameriką, bet dėl nykstančių buveinių ir nereguliuojamos medžioklės laukinių kalakutų ėmė staigiai mažėti. 1973 metais JAV įkurta Nacionalinė kalakutų federacija, kuri rinko lėšas, kad būtų atkurtos kalakutams tinkamos buveinės ir jose reintrodukuoti šie įdomūs paukščiai. Kai organizacija pradėjo savo veiklą, JAV šių paukščių buvo apie 1,5 mln. Dėl gamtos apsaugos priemonių šiandien JAV yra daugiau kaip 7 mln. laukinių kalakutų.

Didžiaragės avys

Maždaug 1800 metais nuo Meksikos iki Kanados šiaurės didžiaragės avys buvo įprasti gyvūnai, bet per pusantro šimtmečio jų stipriai sumažėjo. Tai įvyko dėl nereguliuojamos medžioklės, įvairių ligų ir buveinių nykimo. 1974 metais, susitarus keliems medžiotojams, nuspręsta, kad reikia bendrų priemonių avių populiacijoms atkurti. Nuo tada didžiaragių avių populiacija padidėjo tris kartus. Randama lėšų ir galimybių didžiarages avis reintrodukuoti ir vietose, kur jos jau išnyko.

Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose. PRENUMERATA

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.