Įmonė Lietuvos paštas kasmet išleidžia po kelis pašto ženklus ar pašto ženklų serijas, skirtas skirtingoms temoms. Kitų metų pabaigoje į apyvartą planuojama išleisti Lietuvos skalikų veislei skirtą ženklą.
Pašto ženklų dizaino meninio projekto konkursą laimėjo Vladas Polikša.
Lietuvos pašto svetainėje nurodyta tiksli data – 2023 m. rugsėjo 29 d.
Informacijai parengta Facebook grupės Lietuvių skalikai palaikymo dėka!
Lietuvių skalikas
Praėjusio amžiaus pradžioje buvo dvi didelės lietuvių skalikų veisyklos: Gorskio Bižuvėnų dvare, Telšių rajone, ir Čapskio Varputėnų dvare, netoli Kuršėnų. Dar 1922 metais Vladzimiežas Korsakas savo knygoje Medžiotojo metai tiksliai aprašė lietuvių skalikus ir paminėjo, kad veislė yra ties užmaršties riba, nes selekcija palikta be priežiūros. Per Antrąjį pasaulinį karą situacija dar pablogėjo, tačiau – laimei – veislė neišnyko. XX amžiaus viduryje lietuvių skaliko atnaujinimo ir selekcijos ėmėsi kinologas Zigmas Geštautas. Tuo metu Žemaitijoje ir Telšiuose buvo likę visai nedaug šios veislės šunų, tačiau visi jie buvo grynakraujai ir priklausė medžiotojams. 1977 metais Lietuvoje įkurtas specialus šunynas, kurio užduotis buvo išsaugoti ir vystyti lietuvių skalikų veislę.
Tais pačiais metais buvo sukurtas pirmasis laikinasis standartas, o 1983 metais patvirtintas galutinis oficialusis lietuvių skalikų veislės standartas. Tik 1970 metais veislė patraukė didelį medžiotojų dėmesį. 1986 metais buvo registruota 500 veislės šunų, o per Perestroiką ir neramumų metus šunų skaičius sumažėjo ir 1998 metais jų teliko 137. Taip rašoma Lietuvos kinologų draugijos interneto svetainėje. Deja, kol kas nenumatomas žymus šios veislės skalikų pagausėjimas, nes, kaip ir kitur Europoje, medžioklė tampa brangiu hobiu taip pat ir Baltijos šalyse. Vienintelis sprendimas, LKD nuomone, būtų išvesti paklusnesnį ir universalesnį lietuvių skaliką.
Dabar veislės išlikimas yra keleto entuziastų rankose. Šie žmonės toliau veisia Lietuvos nacionalinės veislės skalikus, yra įsteigę klubą ir savo darbe remiasi FCI (Tarptautinės kinologų federacijos) taisyklėmis ir reikalavimais. Taip pat stengiamasi lietuvių skaliką įtraukti į FCI pripažintų veislių sąrašą. Veislės žinovas ir entuziastas Mantas Milinavičius pasakojo, kokie yra FCI reikalavimai. Veislės kilmės pase turi būti registruoti tūkstančiai gyvų ir jau kritusių šunų su keturių kartų patvirtinimu kilmės registre. Turi būti aštuonios kraujo linijos. Kiekvienoje turi būti šešios kalės ir du patinai, kuriuos galima tarpusavyje poruoti. Turi būti rengiamos parodos ir sulaukta rezultatų bei, žinoma, oficialus standartas.
Šiais metais standartas yra patobulintas ir perrašytas pagal FCI reikalavimus. Jame atlikta daug pakeitimų. Liepos mėnesį jis buvo peržiūrimas. Jeigu jis bus patvirtintas, bus galima pradėti kraujo linijų skaičiavimą. Tai yra sudėtingas ir skrupulingas, beveik matematinis procesas, kuriam reikia daug laiko, tačiau, kaip sako Mantas, šunų yra pakankamai ir, tikimasi, greitai veislė bus įtraukta į FCI 6 grupės sąrašą.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra apie 600 šunų, o, apibendrinus visų organizacijų duomenis, dar apytikriai 200 skalikų yra Baltarusijoje. Įdomi situacija Ukrainoje. Prieš 8–9 metus ten buvo daugiau kaip 150 lietuvių skalikų, tačiau ilgainiui daugelis jų buvo perregistruoti kaip Karpatų skalikai. Vietiniai medžiotojai pasakojo, kad lietuvių skalikų šunis poravo su karpatietėmis, o šuniukus registravo kaip Karpatų skalikus, dėl to skalikų sumažėjo. Liko ir dirba vos keletas individų. Šios veislės darbinių šunų yra Airijoje, Vokietijoje ir Kanadoje, Toronte. Ten yra maždaug 20 šunų, atvežtų iš Lietuvos ir Baltarusijos. Šunys auginami ir aktyviai naudojami briedžių ir elnių medžioklei. Skaityti toliau
PRENUMERUOKITE Žurnalą nuo vasario 2 d iki 2023 metų pabaigos!
