Afrikinis kiaulių maras (AKM) yra pragaištinga kiaulių infekcinė liga, kuri dažniausiai baigiasi mirtimi. Šiuo metu nėra vakcinos, kuria būtų galima kovoti su virusu, nors apie jos sukūrimą kalbama jau labai seniai. Europos Sąjunga parengė ir įvedė daugybę priemonių AKM paliestose vietovėse. ES finansuoto VACDIVA projekto užduotis – sukurti tris saugias ir efektyvias bandomąsias vakcinas šernams ir kiaulėms. Taip pat tarp projekto užduočių yra patvirtinti DIVA testus bei sukurti efektyvias vakcinacijos priežiūros ir kontrolės strategijas. Bandymai gamtoje bus atlikti Kenijoje ir Lietuvoje.
Kas yra DIVA?
DIVA yra vakcinacijos strategija, leidžianti atskirti laukinį ir vakcinos virusus. DIVA vakcinose yra žymeklis, kuriuo galima laukinio viruso sukėlėjo antimedžiagas atskirti nuo vakcinos viruso.
Vasario 8 d. įvyko VACDIVA projekto pristatymas medžiotojams, siekiantis informuoti apie esamą situaciją, pasiekimus ir prognozes. Per renginį Europos Komisijos atstovas Žilvinas Ilevičius pasakojo apie didelę medžiotojų reikšmę kovoje su AKM visoje Europoje, nes būtent medžioklė yra svarbi sprendimo dalis. Nuo 2014 metų, kai ES nustatytas pirmasis viruso atvejis, iš ES biudžeto kovai su šia infekcine liga jau panaudota 230 mln. eurų. Anksčiau virusas laikytas kažkuo Europai svetimu ir egzotišku, o dabar tai jau kasdienybė. Nurodyta, kad šernai yra AKM aukos, tad medžioklė negali būti tvari, kol virusas cirkuliuoja aplinkoje. Europoje yra ir du sėkmingi pavyzdžiai: Čekijoje ir Belgijoje sugebėta visiškai pašalinti virusą, tačiau labai tikėtina, kad jis gali grįžti, nes didžiausią riziką kelia žmonės, nesilaikantys biologinės saugos reikalavimų.
Pristatyme minėta, kad vis dar neturime efektyvios ir saugios vakcinos nuo AKM, nepaisant įvairių melagienų, pavyzdžiui, neva 2019 metais Kinijoje sukurta vakcina. Apgavikai šia vakcina prekiavo ir internetu, tokiu būdu keldami papildomą riziką. Virusas dabar jau išplito penkiuose žemynuose ir vien Azijoje jis palietė 17 šalių, Europoje – 10. Naujausia viruso apimta šalis yra Italija, bet dar nėra žinoma, kaip jis ten pateko.
Visą VACDIVA seminarą medžiotojams žiūrėkite čia (anglų k.)
Kaip sekasi kurti vakciną?
Planuojama sukurti vakcinas ir kiaulėms, ir šernams. Vakcina kiaulėms būtų aktualiausia Azijai, kur yra maždaug 78 proc. kiaulių populiacijos, todėl ten virusas kelia didžiausią ekonominį pavojų. Kiaulių vakciną planuojama kurti skiepų pavidalu, tačiau tai nebūtų tinkamas sprendimas šernams. Todėl šernams planuojama kurti oralinę vakciną, panašiu principu nuo pasiutligės vakcinuojami laukiniai gyvūnai.
Kodėl sukurti AKM vakciną taip sudėtinga?
Pirma, dėl sudėtingos paties viruso sandaros. Jame yra 170 genų, jis didelis. Štai kituose virusuose gali būti 10–15 genų, net mažiau.
Šiuo metu dirbama dviem linijomis: viena Latvijos, kita – Portugalijos. Vakcinos bazei naudojamas susilpnintas virusas ir sukurti atitinkami du vakcinų kandidatai.
Problema su AKM – kitaip nei kitų virusų, šio viruso antimedžiagų buvimas nereiškia, kad jos apsaugos nuo pakartotinio apsikrėtimo. Virusas yra mirtinas, bet jeigu šernas išgyvena, organizme susidariusios antimedžiagos gyvūną apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo galėtų tik labai neilgai. Tai buvo klaida, kurią praeitą šimtmetį padarė Ispanijos mokslininkai, sukūrę vakciną nuo tuo metu šioje šalyje siautėjusio AKM. Manant, kad antimedžiagos apsaugos nuo viruso, gyvūnai buvo jomis imunizuoti, bet rezultatas buvo neigiamas. Imunizuoti gyvūnai toliau sirgo ir apkrėtė aplinkinius.
Šiuo metu dirbama su dviem susilpninto viruso vakcinos kandidatais, ir nustatyta, kad iš Latvijos AKM linijos sukurta vakcina yra itin efektyvi, bet ją labai sunku gaminti. Na, o Portugalijos viruso linijos vakcina nėra tokia efektyvi, užtat ją gaminti daug paprasčiau.
Nors mokslas vystosi ir jau žengti dideli žingsniai link vakcinos, mokslininkams viruso visiškai apgudrauti dar nepavyko. Šiuo metu labai sunku prognozuoti, kiek galėtų trukti sukurti efektyvią ir saugią vakciną, kurią būtų galima patvirtinti ir pradėti plačiai gaminti, siekiant apsaugoti kiaules ir šernus.
Taip pat dar daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, ar bus galima saugiai vartoti vakcinuotą kiaulieną ir šernieną. Į tai VACDIVA specialistai atsakymo kol kas neturi.
Ką daryti miške radus nugaišusį šerną?
Radę šerno gaišeną, jos jokiu būdu nelieskite, o nedelsdami praneškite VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreipkitės į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.
Pokalbiai apie medžioklę #30. AKM. Šernų gaudimas, ligos plitimas ir medžioklė
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
