Paskutinė dėlionės detalė, kuri pagaliau užbaigia visą vaizdą. Toks buvo jausmas, gavus išbandyti termovizinius žiūronus Pulsar Merger LRF XP35 – paskutinius iš visos plačios Merger žiūronų serijos, apie kuriuos dar neturėjau savo nuomonės. Vasario pradžioje pagaliau atėjo eilė juos išbandyti realiomis medžioklės sąlygomis.
Pagrindiniai skirtumai
Kalbėjausi su pažįstamu medžiotoju apie termovizinius prietaisus. Visai neseniai dar reikėjo pasikliauti tik akimis arba, geriausiu atveju, žiūronais, o galimybė pažvelgti per termovizinį įrenginį atrodė kaip kažkas išskirtinio. Dabar jis beveik tapo rankos pratęsimu. „Taip, važiuodamas į medžioklę verčiau pamirštum šovinius nei termovizorių“, – sakė kolega. Ir, tiesą sakant, jis teisus! Paklausk savęs, kas dažniau praverčia medžioklės plotuose: termovizorius ar šoviniai? Taigi…
Su naujausiais papildymais Merger serija tapo ypač plati. Šis modelis išsiskiria kompaktišku dizainu, išlaikydamas visas žiūronų teikiamas galimybes, pavyzdžiui, galimybę stebėti vaizdą abiem akimis vienu metu. Svorio atžvilgiu jis maždaug 100 g lengvesnis nei kiti Merger LRF modeliai. Galbūt tai atrodo nedaug, bet kai reikia neštis daugiau daiktų, kiekvienas gramas turi reikšmės. Be to, šis modelis pasižymi platesniu matymo kampu nei kiti Merger modeliai – tai didelis privalumas, kai dažnai tenka stebėti atviras pievas ar kirtimus. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šis parametras yra daug svarbesnis nei, tarkim, didelis maksimalus vaizdo priartinimas, kurio beveik niekada neprireikia. Šio modelio priartinimas – nuo 2 iki 16 kartų.
Vaizdo kokybė
Kol dar vasario pradžioje nebuvo sniego, žiūronai puikiai tiko stebėti laukus dieną. Stirnų pilkšvai rudi žieminiai kailiai taip susilieja su papilkėjusiais laukais, kad iš toliau dažnai pastebimi tik tuomet, kai gyvūnai pajuda arba šmėsteli jų baltos pauodegės. Apsukus ratą po plotus, susidarė įspūdis, kad šiemet jų matosi mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pernai beveik kas antrame lauke buvo galima nufilmuoti didesnius ar mažesnius stirnų būrelius, o šiemet dauguma atvirų vietų tuščios. Gal tai atsitiktinumas, o gal ir plėšrūnai bei valkataujantys šunys šiemet uoliau padirbėjo. Tik sutemus pavyko nufilmuoti dvi stirnas, kurios ruošėsi kirsti kelią priešais automobilį.
Važiuojant automobiliu ir stebint vaizdą pro langą, galima pastebėti, kad šio modelio vaizdo kokybė yra kiek prastesnė nei kitų Merger žiūronų, bet šiltus objektus vis tiek galima matyti ir atskirti net kelių šimtų metrų atstumu. Pavyzdžiui, vėlai vakare, jau sutemus, maždaug 350 metrų atstumu lauke stovėjo elniai. Kad juos iš karto atskirtum nuo stirnų, reikia šiek tiek treniruotės arba palyginimo su šalia stovinčia stirna, jei tokia yra. Iš pradžių nebuvau tikra, ar tikrai tai elniai, bet stebint ilgiau ir sulaukus, kol jie pradėjo judėti, iš elgesio viskas tapo aišku.
Šįkart nepavyko prieiti pakankamai arti, kad būtų galima nufotografuoti ir įsitikinti, kaip šiluminis vaizdas atvaizduoja elnių ragus. Tačiau remiantis patirtimi su kitais Pulsar termoviziniais įrenginiais, ragų matomumas labiau priklauso nuo oro sąlygų nei nuo paties termovizoriaus veikimo. Jei lyja, net ir su aukščiausios klasės kamera ragai bus sunkiai įžiūrimi. Tačiau, jei oras sausas – ar geriau, ar prasčiau, bet juos įžiūrėti bus galima net ir su biudžetinės klasės įrenginiu.
Šiuo atveju, vaizdo kokybės skirtumas, palyginti su kitais šios serijos modeliais, daugiausia paaiškinamas termovizinio sensoriaus dydžiu. Šiame įrenginyje jis yra 640×480 pikselių, o kiekvienas pikselis yra 17 mikronų dydžio. Kokybei įtakos turi ir objektyvo dydis – jis siekia 35 mm. Geros naujienos – mažesnis jutiklis ir objektyvas reiškia mažesnį svorį ir žemesnę kainą. Tiesa, HD kokybės čia nėra, bet tai visiškai netrukdo pastebėti gyvūnus, o žiūrint vaizdą abiem akimis jį daug lengviau suvokti. Jei nerimaujate, kad tamsiuoju paros metu apakins abi akis – žiūronų nustatymuose galima įjungti vaizdo pritemdymo funkciją, kuri susilpnina ne tik vaizdą, bet ir visus rodomus užrašus bei simbolius.
Vaizdo režimai ir reguliavimas
Apie vaizdo režimus nėra daug ką pasakyti – jų čia aštuoni, kaip ir visuose kituose Pulsar įrenginiuose. Keičiant režimus, keičiasi spalvos, kuriomis atvaizduojami šilti ir šalti objektai. Kalbant su medžiotojais atrodo, kad kiekvienas turi savo nuomonę, kuris režimas geriausiai išryškina šiltus objektus. Kadangi ir spalvų suvokimas kiekvieno šiek tiek skiriasi, vienos tiesiausios tiesos greičiausiai nėra – svarbiausia pasirinkti tai, kas patogiausia jums.
Bet kuriuo režimu galima reguliuoti vaizdo ryškumą ir kontrastą – tai labai naudinga funkcija, ypač, kai oras apsiniaukęs ar lyja ir aplinkos kontrastas sumažėja.
Baterija šaltyje ir lazerinis atstumo matuoklis
Žiemą, kai termometro stulpelis krinta žemiau nulio, ypač aktualus tampa baterijos veikimo laikas. Gamintojas nurodo, kad prietaisas veikia temperatūrų diapazone nuo −25 iki +50 °C. Laimei, šią žiemą tokių šalčių nebuvo, tačiau iš ankstesnės patirties su kitais įrenginiais žinoma, kad baterijos veikimo laikas kartais sumažėja net esant keliems laipsniams šalčio. Lygindama šį modelį, naudotą žiemą, su anksčiau bandytais Merger modeliais šiltu oru, reikšmingo skirtumo nepastebėjau.
Žiūronai turi vieną integruotą bateriją ir vieną išimamą – ją galima įkrauti atskirai, bet patogiausia abi baterijas krauti vienu metu, prijungus laidą prie įrenginio. Medžiojant pusantros dienos – dieną gaudant lapes, vakare laukiant šernų ir kitą dieną dar kelias valandas praleidžiant lapių medžioklėje – žiūronai atlaikė su viena įkrova. Maždaug −7 °C temperatūra baterijos veikimo trukmės reikšmingai nepaveikė.
Šįkart lapės pasirodė gudresnės – vietose, kur dar galioja medžioklės nuomos sutartis, jos pasitraukdavo net iš 300 metrų atstumo. O štai lauko pusėje, kur sutarties nebėra, viena lapė ramiai atsisėdo 100 metrų atstumu (medžioklė vyko Latvijoje, kur medžiotojų kolektyvų plotai formuojami sudarant susitarimus su žemės ir miškų savininkais).
Tokiems atvejams labai praverčia į žiūronus integruotas lazerinis atstumo matuoklis. Jį naudojant būtina atsižvelgti į kelis niuansus: visų pirma, matuojant būtina užtikrinti, kad lazerio spinduliui netrukdytų šakelės ar žolės stiebai, kitaip matavimas bus netikslus. Deja, šiluminiame vaizde ne visus tokius smulkius kliuvinius galima įžiūrėti. Jei kyla abejonių, verta išmatuoti dar kartą, šiek tiek pakeitus kampą.
Antra, lietingomis dienomis lazerinis matuoklis gali klysti, atsimušdamas į lietaus ar rūko sieną. Tokiu atveju tikslesnį matavimą galima gauti nukreipiant spindulį ne į patį gyvūną, bet į žemę prie jo kojų.
Proximity jutiklis – kas tai per žvėris?
Atrodo, kad Merger yra vienintelis Pulsar produktas, kuriame įdiegta Proximity sensor (liet. artumo jutiklio) funkcija. Tarp abiejų okuliarų, ant žiūronų korpuso, yra mažas rausvas apskritimas. Kai jį uždengi, žiūronai iš miego režimo pereina į aktyvųjį ir įsijungia vaizdas. Kai apskritimas vėl atidengiamas, po kelių sekundžių žiūronai vėl pereina į miego režimą.
Idėja paprasta: vos tik pakeli žiūronus prie akių, vaizdas įsijungia, o nuleidus – išsijungia. Taip, matyt, taupoma baterija. Kai kuriems medžiotojams ši funkcija labai patinka, nes nereikia kiekvieną kartą spausti įjungimo mygtuko. Asmeniškai man ši funkcija ne itin patinka – pasilenkus ar netyčia priglaudus žiūroną prie drabužių, jis pradeda be reikalo junginėtis. Žinoma, tai skonio reikalas. Vis dėlto reikia pagirti gamintoją – nustatymuose šį jutiklį galima visiškai išjungti.
Išvados
Yra ir keletas kitų smulkmenų, kurios pagerina naudojimo patogumą: platus, minkštas dirželis kaklui, pasukami guminiai akių apsaugos žiedai, kurie dienos metu apsaugo nuo perteklinės šviesos. Taip pat yra ir trūkumų, kuriuos norėtųsi pataisyti, pavyzdžiui, objektyvo dangteliai. Būtų patogu, jei jie galėtų tvirtintis prie žiūronų korpuso ir nesimaltų be reikalo.
Žinoma, su šiuo prietaisu galima filmuoti ir fotografuoti, o failus patogiausia perkelti naudojantis mobiliąja programėle Stream Vision. Apskritai tai įdomus įrenginys, kuris ypač patiks tiems, kas nori stebėti vaizdą abiem akimis, bet nenori už tai brangiai mokėti – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Kalbant apie kainą, tai pigiausias modelis Merger serijoje. Kalbant apie svorį – galimybė stebėti vaizdą abiem akimis nereikalaus paaukoti rankų, kurios pavargsta nuo sunkių įrenginių, nes šis modelis yra lengviausias savo klasėje.
Patarimai, kad termoviziniai žiūronai nenuviltų
• Kad stebint tamsoje neakintų, įjunkite vaizdo pritemdymo funkciją.
• Norėdami padaryti kokybišką vaizdo įrašą ar aiškią nuotrauką, laikykite žiūronus ant kokio nors paviršiaus, pavyzdžiui, bokštelio krašto ar automobilio durelių.
• Tiksliausiai sufokusuosite vaizdą, jei prieš reguliuodami padidinsite priartinimą.
• Kad neprarastumėte įrašyto vaizdo įrašo, įsitikinkite, jog įrašas buvo baigtas, o ne sustabdytas pauzės režimu. Tik tuomet prijunkite įrenginį prie Stream Vision ir pradėkite siųstis.
• Jei žiūronus ketinate pasiimti į žygį ar kitą aktyvią veiklą, verta įsigyti dėklą, kuris ne tik kabinamas ant kaklo, bet ir papildomai tvirtinamas prie kūno – taip jis nesitrankys į pilvą kiekviename žingsnyje.
Pliusai
• Mažesnis svoris ir dydis, palyginti su kitais Merger modeliais
• Mažiausia kaina savo serijoje
• Patvari baterija net žiemos sąlygomis
Minusai
• Dėklas labiau skirtas transportuoti, nėra itin patogus nešiotis aktyviai judant
• Objektyvų dangteliai nesitvirtina prie žiūrono korpuso
Specifikacijos
• Termovizinis jutiklis: 640×480 piks.
• Pikselio dydis: 17 µm
• Priartinimas: 2–16 k.
• Objektyvas: 35 mm
• Objekto atpažinimo atstumas: iki 1350 m
• Ekranas: AMOLED 1024×768 piks.
• Vidinė atmintis: 16 GB
• Lazerinio atstumo matuoklio maksimalus atstumas: 1000 m
• Svoris su baterija: 0,83 kg
Įsigyk rimtą taikiklį – ir laimikis garantuotas. Medžiotojos dienoraštis #26
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
