Patirtis

Jukono briedis, arba Aš nuogas tavo duše0

Nuotraukos: Tweed Media

Tekstas: Davey Hughesas

Jukono teritorijos dydis man visada gniaužė kvapą. Kai pažvelgi į slėnį ir bandai nustatyti atstumą iki kito jo krašto, dažniausiai suklysti. Kas atrodo kaip 2–3 valandų žygis arkliu, paprastai užima visą dieną ar net ilgiau. Naktį danguje matyti šiaurės pašvaistės – neįtikėtinas įvairiausių spalvų šviesų šou.

Medžioklė Jukone, Kanadoje, – ypatinga. Teko būti įvairiose šio regiono vietose, paskutinį kartą – prieš dvejus metus, kai pavyko pamatyti briedį, kurį taip norėjau sumedžioti. Mane labai nustebino, kokia didinga ir laukinė čia gamta, kaip toli nuo civilizacijos. Pernai spalį grįžau į Jukoną ir dešimt dienų medžiojau kartu su Billu Sandulaku iš Trophy Stone Outfitting. Billas – fantastiškas medžiotojas, todėl nusprendžiau vėl leistis su juo į medžioklę.

Ne taip lengva nukeliauti į Jukoną iš Levino (Naujosios Zelandijos Šiaurės sala): reikia skristi keturiais lėktuvais, kad nusigautum į paskutinį didelį oro uostą Vaithorse, o iš ten jau mažesniu lėktuvu į stovyklą. Toliau – arkliu arba pėsčiomis.

Atvykome į stovyklą, kuri – mano nuostabai – buvo stebinančiai didelė, su arklide ir atskirais nameliais, virtuve. Buvo net dušas! Vanduo dušui šildomas 166 litrų statinėje. Duše buvo jo statytojo 1981 metais parašyti nurodymai, kaip šį prietaisą naudoti.

Perskaičius juos paaiškėjo, kad jo statytojas buvo mano draugas iš Naujosios Zelandijos. Tai viena tų akimirkų, kai supranti, koks pasaulis mažas! Pasiėmiau savo satelitinį telefoną ir jam paskambinau. Pagalvokite, kaip jis nustebo, kai 3:30 ryte pakėlė ragelį ir išgirdo: „Drauguži, aš nuogas stoviu tavo duše…“

Dieną po mūsų atvykimo prasidėjo žiema. Pūga kelionę padarė, švelniai tariant, įdomią. Sniego audra tęsėsi tris dienas, tada oras pragiedrėjo. Judėti pasidarė sunkiau, bet sekti briedžius – paprasčiau, nes sniege bent matyti jų pėdsakai.

Iš centrinės stovyklos vykome į mažesnes, kartais tai trukdavo beveik aštuonias valandas. Man visada atrodė, kad medžioklėje niekas nėra pernelyg sunku – vienos paprastesnės, kitos sudėtingesnės, bet kiekviena patirtis maloni. Na, o joti arkliu Jukone man abu kartus buvo didelis iššūkis. Dėl nesuprantamų priežasčių mano nugarai nepatinka laukinių vakarų stiliaus balnai.

Galiu ištisą dieną joti sėdėdamas klasikiniame Naujosios Zelandijos ar Anglijos balne, bet vesterniški balnai mane iškankina. Atrodo, jie mano kūne ištampo vietas, kurių tikrai nereikėtų tampyti.

Jukono briedis

Nukakę į tolimesnę stovyklą, vėl įvairiais būdais turėjome pasiekti medžioklės vietą, kur bandėme briedžius prisikviesti ir praleidome daug laiko stebėdami aplinką žiūronais. Vykstant į briedžių medžioklę patariu imti geriausius žiūronus ar monoklį, kokius tik galite sau leisti, nes tikrai daug laiko praleisite juos naudodami.

Tokiomis sąlygomis kaip Jukone geriau pasirinkti išbandytą aprangą ir ekipuotę. Kadangi jojome arkliais, ekipuotė turėti būti pakankamai patvari, nes arklys viską gana stipriai sukrato. Turėjau Leica 10×42 Geovid žiūronus su tolimačiu. Šiuos žiūronus esu naudojęs įvairiomis sąlygomis skirtinguose medžioklės nuotykiuose, ir jie vis dar yra mano pirmasis pasirinkimas. Kai reikėdavo atidžiau ištyrinėti trofėjų, naudojau monoklį Leica APO-Televid 65.

Medžioklė nebuvo lengva, bet niekada kliūtimi nelaikiau kasdienių iššūkių. Mano požiūris tokiais atvejais paprastas – susitvarkyti su sunkumais ir mėgautis kiekviena akimirka. Kaip medžiotojo, mano tikslas nėra vien tik sumedžioti briedį, greičiau atrasti save.

Juk kiekviena medžioklės diena skirtinga, kiekviena kuo nors ypatinga. Ne kasdien pasitaikydavo išvysti briedį, bet matėme ernių, kurie vagia vilkų paliktus likučius, ir erelių, kurie lėtai sklando, ieškodami maisto, ir staigiai pikiruoja, pamatę sprunkančią lapę.

Aplinkui tiek daug visko vyksta! Reikia atsimerkti ir stengtis sugerti kiekvieną akimirką, naudojant visas jusles, net ir šeštąją. Stengiausi būti čia ir dabar, o medžiotojams dažniausiai tai pavyksta.

Gautas laimikis dar nepadaro medžioklės sėkmingos. Svarbiausia – visa patirtis. Po pirmosios medžioklės Aliaskoje manęs klausė, ar pavyko sumedžioti briedį. Ne, nes nusprendžiau nešauti. Šį kartą, po dvejų metų, pavyko sumedžioti puikų patiną, bet abi medžiokles laikau sėkmingomis.

Dieną, kai sumedžiojau savo briedį, nejudėdamas sniege išgulėjau 5–6 valandas, laukdamas akimirkos, kada paleisti tikslų šūvį. Jeigu nebūčiau turėjęs tinkamos įrangos, tai nebūtų pavykę.

Reikia gerų aulinių, geros aprangos, tinkamo ginklo ir taikiklio. Tokiomis sąlygomis visi aprangos sluoksniai turi puikiai atlikti savo funkciją, ypač tada, kai termometro stulpelis nusileidžia žemiau nulio. Kai nusitrenki per pusę pasaulio pasimėgauti medžiokle, būtų kvaila, jeigu tokioje situacijoje nuviltų ekipuotė. Turėjau dvi poras pirštinių – vienos plonos, kurias lengva įsidėti į kišenę ir kurios greitai džiūva, o kitos – šiltos, storesnės, apsaugančios nuo lietaus ir sniego.

Taip pat naudojau savo kompanijos Swazi ekipuotę – storas vilnones kojines, šiltus apatinius, fliso marškinėlius, kelnes Micro Driback, apsaugančias nuo vėjo, ir striukes Nahanni bei Tahr XP. Šie drabužiai pasiteisino, kai pradėjo pūsti vėjas ir reikėjo valandų valandas sėdėti ant arklio. Gana gerai atlaikiau ir miegą sniege.

Aišku, sėkmingas šūvis nereiškia, kad darbas baigtas – dar reikia laimikį išskrosti. Padarėme tai vietoje, o į stovyklą nusivežėme visą mėsą, atskyrę net šonkaulius. Gabenomės ir vidurius, nes buvo medžiotojų, norinčių panaudoti juos vilkų medžioklei. Viską, įskaitant ragus, gabenome arkliais.

Susiję straipsniai

Stovykloje reikėjo mėsą ir ragus pasverti, kad pilotas žinotų, kokio svorio bus krovinys. Iš viso buvo apie 660 kilogramų. Laimė, tai neviršijo nustatyto limito, tad galėjau taksidermininkui į Vaithorsą nuvežti ragus ir kailį, iš kurių vėliau Naujojoje Zelandijoje galėsiu pasigaminti iškamšą. Medžioklė Jukone – įkvepianti ir fantastiška, bet gaminti didžiulę briedžio iškamšą – ne ką fantastiškesnė idėja. Bus matyti!

Medžioklėje naudota:

Ginklas: .300 WSM kalibro Kimber Montana, Leica ER 2,5-10×42
Amunicija: Hornady 200 gr ELD-X
Optika: Žiūronai su tolimačiu Leica Geovid 10×42, monoklis Leica APO-Televid 65
Batai: Italų Gronell
Apranga: Swazi apatiniai, marškiniai, kelnės, dvi striukės
Kita: Swazi pirštinės, kojinės, sėdėjimo padėklas, saulės akiniai snieguotoms sąlygoms

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.