Neretai Lietuvos spaudoje ir socialiniuose tinkluose pasirodo minčių, kad stambieji plėšrūnai Europoje yra saugomi, nes nyksta, o mes neva nieko nepaisydami juos medžiojame. Taip, stambiųjų plėšrūnų rūšys yra saugomos, bet ne nykstančios.
Kaip rašoma Europos Komisijos svetainėje, Europos Sąjungoje gyvena penkių rūšių stambieji plėšrūnai – rudoji meška, vilkas, ernis ir dviejų rūšių lūšys – eurazinė ir ispaninė. Šių rūšių individų iš tikrųjų daug kur dramatiškai sumažėjo, ir tai iš esmės lėmė žmogaus veikla.
Gausėjant plėšrūnams prieinamų medžiojamų gyvūnų, plečiantis miškams ir griežtėjant įstatymams, pastarieji dešimtmečiai plėšrūnų populiacijoms buvo palankūs, ir dauguma jų tapo stabilios ar net pagausėjo. Dėl to stambieji plėšrūnai sugrįžo į daugelį vietų, kuriose jau dešimtis metų laikyti išnykusiais. Bent viena iš minėtų penkių plėšrūnų rūšių dabar jau gyvena 21 ES valstybėje.
Stambiųjų plėšrūnų grįžimą galima laikyti dideliu gamtos apsaugos politikos pasiekimu, kuris dabar kelia daug prieštaravimų. Paradoksas tas, kad ES ir net visame pasaulyje dėl įvairių tarptautinių sutarčių ir organizacijų buvo įgyvendinti įvairūs apsauginiai projektai – jie buvo efektyvūs, ir dėl to reikia džiaugtis. Vis dėlto iki šiol neaišku, kiek stambiųjų plėšrūnų ES yra pakankamai ir kiek yra per daug.
Ką daryti, siekiant skatinti kaimo gyventojų galimybes ir norą su jais sugyventi? EK jau ne vienus metus skleidžia idėją apie sugyvenimą su stambiaisiais plėšrūnais, bet tik šiemet pagalvota apie būtinybę mokėti kompensacijas. Daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją, pradedama plačiai kalbėti apie vilkų medžioklės leidimą. Prancūzijoje ūkininkai jau organizuoja ginkluotas grupes, kad apsaugotų savo ūkius nuo vilkų. Tai ne sprendimas. Geriausias sprendimas – griežtai įstatymais kontroliuojama medžioklė, stebėsena ir žvėrių apskaita, kad būtų galima atitinkamai reaguoti svyruojant gyvūnų skaičiui.
Na, o Lietuvoje gyvūnų teisių gynėjai ir toliau tęsia savo agresyvią retoriką, iš principo skelbdami, kad mūsų apskaita niekam tikusi, įstatymai netobuli, EK komentarai neteisingi, o tarptautinių sąjungų vertinimas – nepatikimas. Ar tai neskamba kaip dar viena sąmokslo teorija, lygiavertė tvirtinančioms, kad mūsų planeta plokščia, o lėktuvai ant galvų barsto nuodingus miltelius? Regis, šiems „gamtos draugams“ pradėjo trūkti argumentų, nes įvairiose publikacijose jie skuba tiesiog užgaulioti žmones, nepritariančius jų nuomonei.
Ernis mūsų platumose paskutinį kartą pastebėtas apie 1978 m.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) vertinimas
– Eurazinė lūšis: kelianti nedidelį susirūpinimą
– Pilkasis vilkas: kelianti nedidelį susirūpinimą
– Rudoji meška: kelianti nedidelį susirūpinimą
– Ernis: kelianti nedidelį susirūpinimą
– Lūšis: 8000–9000 individų Europoje, iš kurių 7000–8000 ES, iš viso 11 populiacijų
Lūšių apsaugos planas
Remiantis nuo 1998 metų Latvijoje pradėtais sistemingai kaupti duomenimis, rūšies padėtis šioje šalyje nesuprastėjo, o lūšis tapo vienu geriausiai ištirtų žinduolių.
Pagal naujausius duomenis, Baltijos lūšių populiaciją sudaro apie 1600 individų Estijoje (49 proc. populiacijos), Latvijoje (37 proc.), Lietuvoje (3 proc.), dalyje Lenkijos (6 proc.) ir Ukrainos (5 proc.).
Prasčiausia Baltijos lūšių populiacijos padėtis yra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos teritorijoje – čia ji fragmentuota. Pastaraisiais metais populiacija lėtai auga, nors ekspertų pateiktas skaičius (paremtas duomenų apie sumedžiotus gyvūnus ir populiacijos struktūros pokyčių analize) skiriasi nuo oficialiosios apskaitos.
Nors populiacija padidėjusi, ekspertų manymu, Latvijoje šiuo metu prieš medžioklės pradžią gyvena ne daugiau kaip 600–800 lūšių. Vis dėlto, vertinant platesniu mastu, Latvijos lūšių populiacijos padėtis yra geriausia per pastaruosius 100 metų.
PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalo Medžioklė YOUTUBE KANALAS
Posted by Žurnalas Medžioklė on Otrdiena, 2021. gada 2. marts
