ŪP korespondentas Dainius ŠEPETYS
Posakis „Ir avis sveika, ir vilkas sotus“ dažniausiai vartojamas norint perkeltine prasme apibūdinti gerai nusisekusį veiksmą, kai po jo abi pusės lieka patenkintos, tačiau visi supranta, kad realiame gyvenime tai sunkiai įgyvendinamas dalykas. „Ūkininko patarėjo“ redakcija jau ne kartą įrodė, kad gali padėti žemdirbiams išspręsti net ir sudėtingiausias problemas, todėl inicijuoja naują požiūrį į vilkų populiacijos reguliavimą.
Smulkieji – bėga nuo vilkų
Apie ūkiniams gyvūnams vilkų daromą žalą jau kalbėta dešimtis, o gal net šimtus kartų. Gyvulių augintojai, pamiškėse esančių vienkiemių gyventojai jau pavargo nuo plėšrūnų keliamos įtampos ir laukia sprendimų, kurie leistų lengviau atsikvėpti.
Dalis žmonių, nesulaukusių dėmesio dėl jiems vilkų keliamų baimių, iš vienkiemių jau persikėlė gyventi į didesnes gyvenvietes, pasitraukė iš avių ar ožkų auginimo verslo.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jai teko girdėti apie atvejus, kai dėl vilkų išpuolių smulkesnieji avių augintojai traukiasi iš šio verslo. „Lietuvoje yra beveik 9 tūkst. avių laikytojų, o vidutinės bandos dydis tėra 15 avių, todėl suprantama, kad kai išpjaunama apie pusė ūkininko bandos, jis, nebenorėdamas to patirti dar kartą, atsisako šio amato“, – situaciją komentavo G. Kisielienė.
Norėdami sužinoti tikslesnį vilkų papjautų avių skaičių, kreipėmės į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą. Jo Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovas Rolandas Mikaliūnas patikino, kad 2020 m. buvo papjauta 1 614 avių, 2021 m. – 1 555, o iki šių metų rugpjūčio vilkai sudraskė 782 avis. Tikslios informacijos apie padarytos žalos piniginę išraišką gauti nepavyko, tačiau įvertinus R. Mikaliūno pateiktą biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašą, galima daryti prielaidą, kad šiemet vilkai papjovė avių už 50–60 tūkst. Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad šie skaičiai byloja tik apie užregistruotų atvejų skaičius, o kiek pilkiai avių sudraskė ir žmonės dėl to niekur nesikreipė, informacijos nėra. „Sunku pasakyti, kiek yra neregistruotų atvejų, nes LAAA iš 9 tūkst. laikytojų priklauso tik 300 ūkininkų“, – ŪP sakė G. Kisielienė, tikindama, kad tik asociacijos nariai apie tokius įvykius visada informuoja reikiamas tarnybas.
Galimybė telefonu išsikviesti „vilkų brigadą“?
Kalbant apie informacijos dėl vilkų išpuolių stygių ima aiškėti ir kita problema. „Kai taip nutinka, žmonės dažniausiai pasimeta, nebežino, kur kreiptis, viskuo nusivilia ir niekam nepraneša apie papjautus gyvulius“, – patirtimi dalijosi LAAA vadovė. Pasak ŪP pašnekovės, būtų gerai, jei žmogus iš karto galėtų kažkam paskambinti ir jam būtų suteikta kvalifikuota pagalba. „Kažkas panašaus į 112, juk žmogų apima didžiulis stresas, jam būtina operatyvi pagalba“, – mintį plėtojo G. Kisielienė.
Probleminių vilkų sumedžiojimo klausimu LAAA vadovės ir ŪP redakcijos nuomonės sutampa: leidimai pilkiams išimti iš gamtos turi būti išduodami kuo greičiau, gal net per 2 darbo valandas nuo signalo pateikimo Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos apsaugos departamentui.
„Facebook“ grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ aktyvistas Žydrūnas Juozapavičius.
Redakcijai pavyko susisiekti su vilkų elgsenos stebėtoju, „Facebook“ grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ aktyvistu Žydrūnu Juozapavičiumi, kuris papasakojo ir pademonstravo vaizdo įrašą apie vadinamąsias „vilkų brigadas“. „Prancūzijoje, Lenkijoje veikia vadinamosios „vilkų brigados“, kurių darbas – operatyviai šalinti probleminius vilkus“, – teigė Ž. Juozapavičius, siūlydamas tokiu pavyzdžiu pasinaudoti ir Lietuvoje.
Pašnekovas teigė matąs du kompleksinius situacijos valdymo būdus: probleminių vilkų sisteminis išėmimas ir vilkų populiacijos valdymas. Pasak jo, probleminiai vilkai – tai vienišiai, galintys susirasti maisto tik arti gyvenviečių, vilkų šeimos, kurių palikuonys savu laiku neišmoko medžioklės miške įgūdžių, pvz., buvo nušauti jų tėvai, ir dabar tiek patys parazituoja, tiek savo vaikus to moko. „Kitas dalykas yra artyn prie žmonių neinančios vilkų gaujos – taip, jos gausės, jei nebus valdoma jų populiacija, todėl Lietuvai anksčiau ar vėliau teks priimti politinį sprendimą, kiek mums tų vilkų gaujų pakanka ir kaip prižiūrėti esamas“, – savo poziciją pateikė Ž. Juozapavičius.
Aplinkos ministerija lyg ir sutinka derėtis
ŪP kreipėsi į AM su klausimu: „Ar ministerijos specialistai imtųsi svarstyti vilkų tradicinės medžioklės tvarkos pakeitimus?“ Klausėme, gal nebeverta nustatinėti bendrų limitų visai Lietuvai, nes vilkai sumedžiojami ne ten, kur jie kelia daugiausia problemų, gal verta keisti medžioklės laiką, nes dabar vilkai medžiojami, kai avys ir kitas jų grobis tvartuose? Skaitykite toliau portale ukuninkopatarejas.lt
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
