Dalis visuomenės į šaunamuosius ginklus žiūri kaip į smurto, mirties ir nuostolių simbolį. Ginkluotas žmogus – nesvarbu, kokiu tikslu – laikomas pavojingu. Vis dėlto visose gyvenimo srityse ribos tarp mitų ir tikrovės yra labai neaiškios, jos suprantamos taip, kaip kiekvienam naudinga. Aišku, ginklai žudo ir yra sukurti tam, kad kovos lauke padarytų kuo daugiau žalos priešams.
Vis dėlto šautuvus žmonės visada naudojo ir kitais tikslais. Ginklu galime pasiekti toli esančius objektus, kurie nepasiekiami strėle ar ietimi. Čia išsiplečia medžioklės galimybės. Norint šautuvą tiksliai ir tinkamai naudoti, reikia įgūdžių, todėl atsiranda ir varžybų galimybė, o jos populiarios nuo pat šaunamųjų ginklų atsiradimo. Šiais laikais įvairių rungčių šaudymo varžybos vis populiarėja ir plėtojasi, įvairios šaudymo sporto rungtys yra ir olimpinių žaidynių dalis.
Be to, šautuvai naudojami ne tik siekiant nugalabyti, bet ir apsaugoti. Ši mintis nėra nauja, bet kartkartėmis visuomenei reikia priminti – ginklas nėra pavojingas savaime, jis toks tampa patekęs į piktavalių žmonių rankas, siekiant gąsdinti, žudyti, kankinti ar valdyti.
Žmogaus rankose ginklu gali tapti bet kas. Geras pavyzdys – JAV. Nors šioje šalyje visiškai kitokia sistema ir įstatymai, kai kurie žmonės mini būtent jos ginklų kontrolės tvarką, siekdami įbauginti mūsų visuomenę. Apie JAV statistiką daugelis užsimena norėdami įrodyti, kad pernelyg laisva ginklų apyvarta gali nuvesti prie tragedijos ir chaoso.
Mūsų feisbuko puslapyje Žurnalas Medžioklė naudotoja vardu Inga prie vieno straipsnio apie šautuvus pakomentavo: „Kai pasižiūriu į Amerikos idiotus, besišaudančius mokyklose ir koledžuose, iškart kyla abejonių…“ Ir iš tiesų, matant žiniasklaidoje tokį platų šių šaudynių rezonansą gali susidaryti įspūdis, kad eiti į mokyklą ar koledžą JAV pavojinga, todėl, regis, turėtume dar griežčiau kontroliuoti savo medžioklinius ir sportinius ginklus.
FTB 2016 metų statistika, kad ir kaip keista, rodo, kad JAV dažniausiai naudojami mirtini ginklai yra peiliai ir kiti pjaunamieji instrumentai. 2016 metais 1604 žmonės nužudyti peiliais, 656 – tiesiog mirtinai sumušti, 472 žmonės uždaužyti smogiamaisiais ginklais, pavyzdžiui, plaktukais. Graižtviniai ir lygiavamzdžiai ginklai yra šio sąrašo apačioje – aukomis tapo 374 ir 262 žmonės. Šioje statistikoje, deja, nenurodyta, kiek šių ginklų buvo legalūs ir kiek ne, o tai esminis skirtumas. Iš principo nusikalstant retai naudojami legalūs registruoti šautuvai, nes juos labai lengva atsekti ir rasti kaltininką.
Šiais laikais labai pavojingu ginklu būtent teroristų rankose tapo automobiliai, ir tai galima paaiškinti visai paprastai. Šaunamųjų ginklų apyvarta labai griežtai kontroliuojama ir dėl įvairių saugos patikrų bei priežiūros juos nešiotis viešose vietose nėra taip paprasta, užtat automobiliai yra plačiai prieinami, lengvai naudojami ir itin mirtini. 2016 metais Nicoje teroristas automobiliu užmušė 84 žmones. Peiliai kaip ginklas per pastaruosius dešimt metų panaudoti bent 79 teroro aktuose visame pasaulyje, nužudant daug žmonių.
Šia įžanga noriu pabrėžti, kad gana dažnai politikoje šaunamieji ginklai ir terorizmas sąmoningai minimi viename sakinyje, bandant prastumti kokį politiškai populiarų sprendimą, dažnai nutylint faktus – juk šautuvai yra ta tema, kurią labai lengva užsipulti, o didžiajai visuomenės daliai tai atrodo net labai logiška. Vis dėlto, jeigu Europos Komisija sugalvotų uždrausti automobilius, peilius, plaktukus ir kirvius, visuomenė itin pasipiktintų ir tokiems siūlymams labai garsiai prieštarautų. Juk kiekvienas naudoja peilį, kiekvienas vairuoja automobilį, bet žmogžudystės ir teroro aktai gana reti. Tas pats tinka ir šaunamiesiems ginklams, nes, kaip minėjau ir dar kartą noriu pabrėžti, legalūs šautuvai nusikalstant naudojami labai retai.
Svarbu suprasti – šiuo straipsniu neagituoju, kad šaunamieji ginklai turi tapti prieinami kiekvienam kaip virtuviniai peiliai. Ir automobiliai, kaip itin pavojingi daiktai, nors iš principo prieinami daug laisviau nei šautuvai, draudžiami tiems, kurie pripažįstami netinkamais juos naudoti. Neseniai reikėjo atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, ir stovėdama eilėje dėl medicininės patikros tapau dramatiškos scenos liudytoja gydytojo kabinete.
Vienas jaunuolis specialistams, matyt, sukėlė įtarimų, jam buvo užduota papildomų klausimų, ir viskas baigėsi aštriu pokalbiu bei šiurkščiais jaunuolio žodžiais. Jis liko be medicininės pažymos ir buvo išvarytas. Norint gauti vairuotojo pažymėjimą, reikia išklausyti kursus, įrodyti savo įgūdžius ir gebėjimus egzamine, ir tik tada asmuo gali savarankiškai vairuoti automobilį. Toks pats filtras turi būti taikomas šaunamiesiems ginklams, galbūt turėtų būti net griežtesnis, nes šautuvas labiau nei automobilis dėl filmų ir kompiuterinių žaidimų poveikio kam nors galėtų tapti galimybe įgyvendinti nesveikas fantazijas.
Kaip sako anglai, velnias slypi detalėse – tas pats tinka ir šiai neaiškiai ribai tarp to, kas yra medžioklė, sportas, savigyna, ir to, kas virsta nusikaltimu. Šaunamieji ginklai gali būti pavojingi, tuo niekas neabejoja: naudojami neatsargiai, sąmoningai prieš žmones, jie gali padaryti daug žalos. Tai supranta, ginklą gerbia ir jo pavojų suvokia tie, kurie jį yra naudoję – darbo reikmėms, medžioklėje, sporte. Ginklas nėra žaislas, kuriuo galima pagąsdinti nepatikusį žmogų.
Legalių šautuvų savininkai retai kam nors pagrasins „Aš tave nušausiu!“, nes tokie žodžiai jiems gresia realiomis pasekmėmis – jie teoriškai turi galimybę šį ginklą panaudoti. Tie, kurie su ginklais turi mažai bendra, neretai taip išreiškia savo mintis ar pasipiktinimą, nes supranta, kad neturi nei galimybių, nei lėšų jiems įgyvendinti. Taip, nesubrendusi asmenybė, paveikta smurtinių žaidimų, galėtų pagalvoti, kad šaunamieji ginklai išsprendžia problemas, nes jam ribos tarp fantazijos ir tikrovės neaiškios.
Deja, ribos tarp tiesos ir mitų neaiškios ir daugeliui įstatymų leidėjų, kurie savo žinias paremia ne faktais, o prielaidomis, dažnai tiesiog emocijomis.
Direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės
Tai, ką Briuselis nusprendžia apie šaunamuosius ginklus, didele dalimi bus taikoma ir mums. Kai 2015 metų lapkritį Prancūzijoje įvyko keli tragiški teroro aktai, EK buvo pasirengusi griebti jautį už ragų ir sutvarkyti teisės aktus, kad maksimaliai pašalintų teroro pavojų. Taip atsirado Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės pataisos (toliau – direktyva).
Didžiausia problema buvo ta, kad iš pradžių numatytos pataisos ne pašalintų teroro pavojų, o nepagrįstai apsunkintų teisėtus ginklų savininkus beprasmiška biurokratine našta. Kone komiškas buvo atsakingojo EK komisaro atsakymas vienoje diskusijoje su legalių ginklų turėtojais: anot jo, yra daugiau ir mažiau pavojingų ginklų, o teroro aktuose nusikaltėliai naudojo automatinius šautuvus pusiau automatiniu režimu, todėl pusautomačiai yra pavojingesni nei automatai. Šios idėjos įkvėpta EK planavo visiškai uždrausti ir medžioklę pusautomačiais ginklais, bet – iš esmės mūsų atstovo FACE dėka – ši kvailystė buvo sustabdyta.
Kad ir kokia būtų direktyva, jos 2 straipsnyje aiškiai nurodoma: „Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių nuostatų dėl ginklų nešiojimo, medžioklės arba sportinio šaudymo taikymo.“ Žinant šį straipsnį minėti direktyvą ir terorizmą medžioklės kontekste geriausiu atveju atrodo nekorektiška, blogiausiu – tai sąmoningas klaidinimas ar nežinojimas. Šia tema klaidinti lengva, nes ji sukelia emocijas, kurios gali atrodyti daug patrauklesnės nei nuobodūs, bet tikslūs faktai.
Emocijos ir buvo tai, kuo žaidė EK mosuodama šia antiterorizmo vėliava, nors šimtus kartų pabrėžta, kad teroristai direktyvų neskaito ir tikrai neketina laikytis jų reikalavimų. Taip atsirado dokumentas, kuriuo draudžiama naudoti konkrečius pusautomačius ginklus su tam tikra dėtuve, numatant išimtį sportininkams, kurie iš principo yra vieninteliai legalūs šių ginklų turėtojai. Turint omenyje, kad Lietuvos ginklų apyvarta visada buvo gana griežta, direktyva mums buvo greičiau palanki nei ribojanti, nepaisant kelių neaiškių techninių niuansų. Taip atrodė iš pradžių, bet kita problema – nacionalinių institucijų fantazija ir interpretacijos.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
