Patirtis

Galimai pavojingos situacijos! LMŽD pradeda dialogą dėl lankymosi miškuose saugumo medžioklės sezono metu0

Visuomenės saugumas yra svarbiausia, tai galioja ir medžioklei. Gamtos fotografai, paukščių ir žvėrių stebėtojai, keliautojai pėsčiomis, grybautojai, sportininkai… Sąrašą galima tęsti. Ir visi šie žmonės turi teisę būti gamtoje ir mėgautis jos turtais. Kaip ir medžiotojai. Žinoma, medžiotojams tenka daug daugiau atsakomybės, ir tai natūralu. Medžiotojai yra atsakingi už laukinių medžiojamųjų gyvūnų populiacijos kontrolę. Ir medžiotojai naudoja ginklus. Kaip mums visiems sugyventi miške ir apsaugoti vieniems kitus nuo pavojingų situacijų?

Kas gali būti pavojinga miške?

Be laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, meškų, kurie gali užklupti žmones netikėtai, yra rizika patekti į medžioklės plotus, kuriuose vyksta medžioklė.

Rizikingiausias metas yra elnių ir briedžių rujos sezonas – nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios. Daugelis medžiotojų šiuo laikotarpiu intensyviai medžioja. Kai kurie net pasiima atostogas ir gyvena miške, kad turėtų daugiau galimybių ir laiko sumedžioti savo svajonių elnią ar briedį.

Nesunku įsivaizduoti gamtos fotografą, dėvintį kamufliažą arba pasislėpusį kamufliažinėje palapinėje ir fotografuojantį elnią, kurį iš kitos pusės seka medžiotojas.

Ar mokėsime svetimiems medžiotojams už probleminių vilkų medžioklę?Pokalbiai apie medžioklę #74

Medžiotojai ragina bendradarbiauti

Didinti informuotumą apie galimus pavojus ir skatinti medžiotojų bei visuomenės bendradarbiavimą, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į šalies fotomenininkus vienijančias organizacijas, nori pasidalinti vietomis, laiku ir gamtos „perlais“ geriausiems kadrams fiksuoti, kviečia užtikrinti saugumą.

„Esame tie, kurie kelis dešimtmečius saugo šalies gamtą. Žvėrių prieaugis yra geriausias įrodymas to, bet kartu ir esame tie, kurie gali padėti fotomenininkų bendruomenei padėti atskleisti geriausias gamtos akimirkas. Juk būtent jų pastangų dėka, kuriamas Lietuvos gamtos identitetas visame pasaulyje, o susidomėjimas šalies gamta auga su kiekvienais metais“, – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

Anot jo, Lietuvoje yra arti tūkstančio klubų ir būrelių, tarp kurių narių yra ir fotografų, tad klubų nariai gali būti unikalūs informacijos šaltiniai visai fotomenininkų bendruomenei, ieškančiai pačių geriausių gamtos kadrų ar akimirkų.
„Juk būtent medžiotojai geriausiai žino kokie žvėrys ar paukščiai ir kur gyvena jų plotuose. Jie taip pat žino gražiausias vietoves ar laiką bei sezonus, kada galima pagauti auksinę gamtos akimirką ir ją užfiksuoti. Ta informacija ir norime pasidalinti, kad visuomenė galėtų pamatyti dar daugiau unikalių Lietuvos gamtos vaizdų ir ją pažinti“, – sako jis.

L. Daukšos teigimu, Lietuvos medžiotojų pastangų dėka per kelias dešimtis metų mūsų šalyje pavyko pasiekti pavyzdinių žvėrių prieaugio rezultatų – elnių šalyje gyvena daugiau nei 90 000, briedžių arti 20 000, šimtai tūkstančių stirnų ir kelios dešimtys tūkstančių smulkiosios faunos, paukščių bei šernų, o tai atveria unikalias galimybes gamtos fotografijos proveržiui.

„Esu tikras, kad tokia partnerystė galėti padėti kilstelti mūsų gamtos įprasminimą fotografijose į dar aukštesnį lygį, o kartu ir užtikrintų saugumą tai darantiems. Yra buvę ne vienas atvejis, kuomet gamtos fotografavimo metu vyko medžioklė, nei vienai pusei nežinant apie vienas kitą, kas nebuvo saugu. Vien šiais metais esame fiksavę kelis atvejus, kuomet tauriųjų elnių patinų medžioklėje buvo sutikti gamtoje gerai užsimaskavę gamtos fotografai, kurių saugumui buvo iškilusi rizika, o apie fotografų buvimą toje vietoje, medžiotojai nieko nežinojo. Nė kiek neabejoju, kad atsakingi medžiotojai ne tik mielai palaikys bet kurį fotomenininką, fiksuojantį gamtą jų plotuose, bet ir parodys geriausias vietas, kur tai galima padaryti“, – sako jis.

L. Daukšos teigimu, LMŽD šiuo metu svarsto inicijuoti geriausių Lietuvos gamtos fotografijos darbų konkursą.

LMŽD išsiuntė laišką Lietuvos fotografijos entuziastų ir profesionalų asociacijoms

Laiške fotografijos asociacijoms LMŽD dėkoja joms už gamtos vertybių ir žmogaus ryšio su gamta puoselėjimą: „ Esame be galo dėkingi autoriams už unikalius kadrus, atspindinčius tikrosios Lietuvos gamtos grožį. Jūsų visų pastangų dėka įprasmintos gamtos akimirkos – ne tik drąsiai gali konkuruoti su bet kurios kitos šalies fotomenininkų darbais, bet ir yra be galo svarbios Lietuvos identiteto formavimui pasaulyje.”

Pastaruosius kelerius metus draugija deda daug pastangų, kad medžiotojų bendruomenė ir medžioklės kultūra taptų matomesnė ir labiau pastebima likusiai bendruomenei.

“Mūsų asociacija vienija dešimtis tūkstančių bendruomenės narių, kurie taip pat priklauso šimtams klubų ir draugijų. Būtent mes jau daugelį metų atsakingai puoselėjame ir saugome gamtą, o geriausias to įrodymas – medžiojamųjų gyvūnų populiacija. Lietuvoje gyvena daugiau kaip 90 000 elnių, apie 20 000 briedžių, beveik du šimtai tūkstančių stirnų, dar dešimtys tūkstančių smulkiųjų žvėrių, šernų ir paukščių”, rašo LMŽD vadovybe.

Medžiotojai yra ne tik tie, kurie saugo gamtą ir gyvūniją. Jie taip pat yra ir tie, kurie geriausiai žino, kur ir kada galima rasti gyvūnų.

„Tikime, kad ši informacija gali būti naudinga Jūsų fotografams, todėl esame atviri bet kokiam bendradarbiavimui dalijantis informacija apie Lietuvos gamtą, o kartu norime paprašyti Jūsų skleisti šią informaciją savo bendruomenės nariams. Taip pat laikome savo pareiga paprašyti Jūsų bendruomenės kreiptis į mūsų regioninius skyrius, jei norite įamžinti geriausias Lietuvos gamtos akimirkas, kad jie padėtų mums suteikti Jums naudingos informacijos ir užtikrinti visų saugumą medžioklės sezono metu“, – rašoma LMŽD laiške.

Medžiotojų draugijos vadovybės teigimu, užfiksuoti keli atvejai, kai fotografas ir medžiotojas toje pačioje vietoje medžiojo tuos pačius gyvūnus, gamtos fotografas nutraukė medžioklę arba jo buvimas privertė medžiotoją nutraukti medžioklę.

Kaip atskirti šakalą nuo lapės? Medžiotojos dienoraštis #24

„Esame įsitikinę, kad tokių situacijų tikrai galima išvengti, o medžiotojų bendruomenė yra pasirengusi dalytis išsamia informacija, kuri padės geriau ir saugiau atrasti mūsų krašto grožį“, – sako LMŽD.

Draugija ragina fotografus, ekskursijų organizatorius, gamtos ir paukščių stebėtojus prieš vykstant į gamtą susisiekti su rajono medžiotojų draugija, taip pat ieškoti informacijos apie medžiotojų klubus, turinčius medžioklės plotus toje vietovėje, kurioje ketinama lankytis, susisiekti su jais ir informuoti apie laiką ir vietą, kur ketinama vykti.

Geriausių gamtos fotografų patirtis

Lietuvoje yra keletas žinomų gamtos fotografų, tarp jų Dairus Babelis ir Marius Čepulis.

Darius daug kūrybinės energijos skiria laukinės gamtos fotografijai. Be abejo, jo portfolio taip pat galima rasti stumbrų, lūšių, įvairių rūšių nemedžiojamų paukščių ir net augalų portretų, tačiau labiausiai į atmintį įstrigsta išskirtiniai vilkų, elnių, briedžių, stirnų ir smulkiųjų plėšrūnų portretai.

Darius kadaise buvo įgijęs medžiotojo biletą, tačiau, kaip pats kartą pabrėžė, medžioklei jau seniai naudoja vamzdi su objektyvu.

Darius jau daug metų fotografuoja gamtą, taip pat įgijo patirties su medžioklės plotų naudotojais:
“Aš turiu susirinkęs medžioklės plotų į kuriuos važiuoju fotografuoti pirmininkų tel. numerius ir visuomet važiuodamas fotografuoti susiskambinu, nebent važiuoju fotografuoti diena ar tiksliai žinau, kad toje vietoje nemedžiojama… Dar tam reikalui gerai padeda termovizorius, nes gali būti ir brokanierių. Be informacijos, ypač sutemose ar krūmynuose, manau pavojus išlieka nemažas, įpatingai elnių rūjos metu, kai įntencyviai medžiojama ir fotografuojama… Neskaitant, kad susiplanavus ir nuvažiavus fotografuoti gali sugadinti kažkam medžiolę, o sau brangu rytą ar vakarą, nes teks vykti į kitą vietą… Aš jau daug metų kolėgoms fotografams siūlau palaikytį ryšį su medžiotojais, bet yra nelinkusių bendrauti ir fotografų ir medžiotojų kurie savo plotuose nenori matyti fotogravu, tada belieka važiuoti nepranešus”, pripažysta Darius Babelis.

Kitas žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis laikosi kitokio principo: “Jei fotografuoju, paprastai žinau, kada medžiotojai medžioja. Jei to nežinau, stengiuosi ištirti ir stebėti medžiotoją. Pasisveikinu ir pasikalbu, ar netrukdysiu jam medžioti. Jei jis man trukdo, einu į kitą vietą, jei aš jam trukdau, medžiotojas pasirenka kitą vietą. Bet kuriuo atveju visada galima susitarti.”

Pasak Mariaus, kai jis vyksta šaudyti į komercinės medžioklės plotus, paprastai iš anksto informuojamas, kada ir kur vyksta medžioklė: „Jei tą dieną tame plote yra medžiotojų, visada galima persikelti į kitą miško kvartalą ir ten fotografuoti. Visada galima rasti visiems patogų ir saugų sprendimą.“

Ar daug tokių atvejų?

Ne. Lietuvoje nėra buvę nė vieno atvejo, kad medžioklės metu būtų sužalotas gamtos fotografas ar kitas su medžiokle nesusijęs asmuo. O peržvelgus pasaulio interneto išteklius nepavyko rasti informacijos apie medžiotojo sužalotą gamtos fotografą. Tačiau yra pranešimų apie Aliaskoje briedžio pateles nužudytą gamtos fotografa… Gal reikėtų miškuose iškabinti įspėjimus apie elnių ir briedžių agresyvumą rujos ir jų palikuonių augynimo metu?

Ar galima užtikrinti saugumą neinformavus medžiotojų?

Veiklą, susijusią su laukine gamta, geriausia derinti su medžioklės plotų naudotojais, ypač fotografuojant ir stebint gyvūnus, kai reikia elgtis tyliai ir dėvėti maskuojamąją aprangą. Reikėtų nepamiršti, kad tai slepia žmogų ne tik nuo gyvūnų, bet ir nuo kitų akių.

Maskuojamieji drabužiai, palapinės ir maskuojamieji tinklai skirti tam, kad žmonės galėtų išnykti gamtos fone. Tradiciškai jie būna gelsvai rudi, žali arba juodai balti, atitinkantys regiono augalų atspalvius ir metų laikus. Juodai balta spalva skirta žiemai.

Tačiau toks spalvų pasirinkimas svarbus tik žmonėms. Ir paukščiams, nes paukščiai mato spalvas, o jei norite pasislėpti nuo paukščių, reikia visos paletės maskuojamųjų drabužių. Tačiau norint pasislėpti nuo gyvūnų užtektų ir dviejų spalvų! Oranžinė ir juoda! Ir tai būtų genialu ir saugumo požiūriu!

Gyvūnai mato tik labai mažą spektro dalį, nes jų akys išsidėsčiusios kitaip. Pavyzdžiui, elniai puikiai atskiria mėlyną ir violetinę spalvas, nemato geltonos ir žalios, bet labai blogai mato raudoną ir oranžinę spalvas.

Elniams aiškiai trūksta raudonųjų kūgelių receptorių, taigi tų, kurie yra jautrūs ilgųjų bangų spalvoms, pavyzdžiui, raudonai ir oranžinei. Šios spalvos elniams nėra nematomos, greičiau jos suvokiamos kitaip – nespalvotais ir rudais atspalviais. Elniai iš esmės yra daltonikai, kaip ir kai kurie žmonės. Ne taip ryškiai kaip ilgųjų bangų spalvų, vidutinio ilgio bangų spalvas (žalią ir geltoną) jie išskiria taip pat ribotai. Geriausiai jiems suvokiamos trumpųjų bangų spalvos (violetinė ir mėlyna). Todėl elniai greičiausiai nuo raudonos gali atskirti mėlyną, bet ne žalią ar oranžinę. Todėl einant medžioti elnių tiktų žalia, raudona ar oranžinė apranga. Tačiau mėlynus džinsus reikėtų palikti kitoms gyvenimo situacijoms.

Tai, kad elnių rega yra dichromatinė, taip pat reiškia, kad jie geriau mato 2D nei 3D formatu, taigi kontrastiškai ir nespalvotai. Jie neskiria daug mūsų skiriamų spalvų, bet yra daug pranašesni mėlynos, žalios ir geltonos spalvos spektro atžvilgiu. Mokslininkai spėja, kad mėlynus atspalvius elnias geba išskirti net dvidešimt kartų geriau nei žmogus. Taigi atsakymas į klausimą, ar elnias mato oranžinę spalvą, yra ne, nemato, bent jau ne kaip žmogus.

Elniai geriausiai prisitaikę būti aktyvūs auštant ir esant prieblandai. Prieblandoje elnias mato apytikriai 18 kartų geriau nei žmogus. Nors elnių matomas vaizdas ne toks ryškus, jie suvokia ir apdoroja vaizdus beveik keturis kartus greičiau nei žmonės būtent auštant ir esant prieblandai. Tai reiškia, kad jie geba labai gerai nustatyti net menkiausią judesį savo regėjimo lauke. Tai reiškia, kad svarbiau už maskuotės spalvą yra tai, ar žmogus apskritai gali stovėti ramiai, ar judėti labai lėtai, kai gyvūnas nežiūri.

Taigi galima teigti, kad oranžiniai maskuojamieji drabužiai ir maskuojamosios medžiagos yra tokios pat veiksmingos pasislėpti nuo gyvūnų kaip ir tradiciniai miško raštais marginti drabužiai. Kartu oranžinė maskuotė yra daug saugesnė žmonėms. Tai įrodo pasaulio meistrų patirtis. Daugelyje šalių oranžinė spalva yra privaloma medžioklės varomiesiems gyvūnams, o kai kuriose šalyse reikalaujama, kad medžiotojai medžioklės metu visą laiką vilkėtų oranžinius drabužius arba oranžinės spalvos drabužių elementus.

Žiaurios vilkų gaujos medžioklės scenos. Nerekomenduojama silpnų nervų žmonėms!

!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo numeris jau čia!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.