Dėmesio! Nemalonūs vaizdai!
Praėjusiomis dienomis Latvijoje vėl nuskambėjo skaudi žinia. Valmieros krašto Ramatų valsčiuje, varyminės medžioklės metu, vilkų gauja sudraskė septynerių metų Vakarų Sibiro laikią Brendą. Šuo žuvo kaimyninio medžiotojų kolektyvo plotuose, o jo šeimininkas iš miško gyvūną išnešė ant rankų. Kitas šuo tą pačią dieną stebuklingai išsigelbėjo.
Tai nėra pirmas atvejis Latvijoje, kai vilkai puola medžioklinius šunis. Pastaruoju metu tokių pranešimų daugėja, o patys medžiotojai vis dažniau kalba apie pasikeitusią situaciją miškuose ir apie riziką, kuri tapo kasdiene.
Tą dieną, pasak medžioklės dalyvių, niekas nepranašavo nelaimės. Saulėta žiemos diena, sezono pabaigos varyminė medžioklė, aiškiai suplanuoti varymai, sąmoningas sprendimas nemedžioti elnių patelių. Keturi varymai, patyrę medžiotojai, keli laikių veislės šunys. Viskas vyko įprastai iki pat paskutinio varymo, kuris jau ribojosi su kaimyninio klubo medžioklės plotais, netoli užšalusio Rauskos tvenkinio. Tokios vietos vilkams palankios. Ledu juda ne tik kanopiniai gyvūnai, bet ir plėšrūnai.
Po nesėkmingo šūvio į elnio jauniklį du šunys nusivijo gyvūnus. Medžioklėje tai nėra neįprasta situacija, o šunys dažniausiai greitai grįžta arba juos surenka šeimininkai. Tačiau šį kartą GPS signalas staiga sustojo. Patyrę medžiotojai iš karto suprato, kad tai blogas ženklas. Šuo iki tol judėjo greitai, o tada staiga liko vienoje vietoje.
Artėjant prie signalo vietos tapo aišku, kas nutiko. Miške buvo matyti vilkų pėdsakai, girdėjosi nerimą keliantis kaukimas. Vienas iš šunų, jaunesnis ir atsargesnis, grįžo pas žmones. Brendos signalas nejudėjo. Net ir tada dar buvo vilties, kad galbūt nutrūko antkaklis, tačiau miške rasta realybė buvo žiauri. Jaunuolyne gulėjo negyvas šuo, aplinkui aiškiai matėsi kelių vilkų pėdsakai. Kova buvo nelygi.
Brenda medžiotojams buvo ne tik puiki pagalbininkė, bet ir šeimos narė. Subalansuoto charakterio, patikima, patyrusi. Tokie šunys medžioklėje nėra lengvai pakeičiami, o jų netektis palieka gilią emocinę žaizdą. Medžiotojai šioje vietovėje jau anksčiau fiksavo vilkų aktyvumą, apie pėdsakus ir sudraskytus elnius buvo pranešta tiek medžiotojų platformose, tiek specialiose grupėse, skirtose šunų saugumui. Prieš mėnesį vilkai net buvo nufilmuoti netoli gyvenamųjų sodybų. Tikėtina, kad tai ta pati gauja.
Ši istorija Lietuvai ir visam Baltijos regionui skamba ypač pažįstamai. Lygiai taip pat viskas prasidėjo Suomijoje. Prieš daugelį metų vilkai ten ilgą laiką nebuvo medžiojami, o jų populiacija augo be realios kontrolės. Rezultatas šiandien gerai žinomas. Kasmet Suomijoje vidutiniškai fiksuojama apie penkiasdešimt vilkų išpuolių prieš medžioklinius šunis. Tai oficialiai pripažįstamas skaičius, apie kurį kalba tiek medžiotojų organizacijos, tiek mokslininkai.
Suomija yra didžiulė šalis, kurios plotas siekia apie 338 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Medžiotojų ten taip pat daug. Skaičiuojama, kad Suomijoje jų yra apie 300 tūkstančių. Tai reiškia, kad teritorijos ir medžiotojų skaičiaus santykis yra visai kitoks nei Latvijoje ar Lietuvoje. Vis dėlto net ir tokioje erdvėje vilkų ir medžioklinių šunų konfliktai tapo kasdienybe. Tai aiškiai parodo, kad problema nėra vien tik teritorijos dydis ar žmonių tankis. Problema yra vilkų elgesys, kai gaujos išmoksta, jog šuo yra lengvai pažeidžiamas grobis.
Latvijoje oficialiai skelbiama, kad vilkų gausa siekia apie 1400 individų. Patys medžiotojai teigia, kad realus skaičius gali būti didesnis, o nustatomi medžioklės limitai, jų nuomone, neatitinka realios situacijos. Dėl to nukenčia ne tik medžiokliniai šunys, bet ir ūkininkai, gyvulių augintojai bei kaimo gyventojai.
Ši tragedija Ramatų apylinkėse dar kartą parodo, kad vilkai, kartą paragavę šuns kaip grobio, dažniausiai nesustoja. Tokios gaujos tampa pavojingos visiems, kas su šunimis dirba miške. Medžiotojų bendruomenė Latvijoje jaučia bejėgiškumą ir vis garsiau kalba apie būtinybę imtis realių sprendimų. Vienas iš jų, apie kurį diskutuojama jau ne vienerius metus, yra specialių leidimų išdavimas probleminiams vilkams sumedžioti ir tuomet, kai bendras vilkų limitas jau būna išnaudotas.
Tai nėra emocijų vedamas kerštas. Tai bandymas grįžti prie racionalaus, atsakingo vilkų populiacijos reguliavimo, kuris leistų išlaikyti pusiausvyrą tarp plėšrūnų apsaugos ir žmonių, gyvenančių bei dirbančių kaime, interesų. Suomijos patirtis aiškiai rodo, kad ignoruojama problema niekur nedingsta. Ji tik tampa skaudesnė.
Latvijos interaktyvus vilkų žemėlapis
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
