Tekstas: Zilvinas Heide
Tradicinis bebrų populiacijos reguliavimo renginys Bebrynė 2026, šiemet įvykęs Rokiškio krašte, dar kartą parodė, kad medžioklė gali būti ne tik praktinis populiacijos valdymo įrankis, bet ir svarbi socialinė bei mokslinė iniciatyva kartu su kultūra, persipynusia su senosiomis medžioklės tradicijomis, kurios, pasirodo, dar nėra užmirštos.
Nors prieš renginį planavo dalyvauti 20 komandų iš įvairių šalių, į medžioklę galutinai užsiregistravo ir išvyko 14 komandų. Tarp jų buvo komanda iš Estijos, kuri yra pastovi kasmet vykdomų panašių renginių dalyvė. Ji atvyko su gausia palyda, šeimų nariais ir vaikais, kurių bendras ekipažas sudarė net 20 aistruolių.
Dar prieš startą organizatoriai pabrėžė, kad komandų dydis jokio pranašumo nesuteiks. Kiekvienai komandai buvo paskirtos kelios konkrečios vietos, melioracijos grioviai arba problemas keliantys vandens telkinių ruožai. Tad kiekvienos komandos sėkmė daugiau slypėjo burtuose. Kiek toje vietoje buvo gyvūnų, tiek galimybių turėjo ir medžiotojai. Medžioklė nėra parduotuvė, todėl net ir gausi bebrų veikla vienoje vietoje negarantuoja rezultato. Lemia patirtis, gebėjimai ir sėkmė.
Bebraujama buvo vieną dieną penkiuose rajonuose. Didžiosios bebrų medžioklės metu buvo sumedžioti 79 bebrai. Pagrindinis renginio organizatorius buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyrius, vadovaujamas patyrusio medžiotojo, elnių baubimo daugkartinio čempiono Ryčio Andriuškevičiaus.
Visi sumedžioti gyvūnai buvo kruopščiai aprašyti, užfiksuojant tikslią sumedžiojimo vietą. Kiekvienas bebras buvo pasvertas, išmatuotas jo kūno ilgis, atskirai vertinta uodega, jos ilgis ir plotis. Iš galvos paimti smegenų mėginiai tyrimams, o audinių mėginiai perduoti DNR analizėms. Tyrimų tikslas – įvertinti populiacijos genetinę įvairovę, nustatyti giminingumo ryšius ir analizuoti migracijos ypatumus. Didžiąją dalį šių tyrimų atliks VDU Medžioklėtyros laboratorijos mokslų daktaras Giedrius Šidlauskas su kolegomis iš Latvijos.
Komandinėje įskaitoje buvo užfiksuotas aiškus lyderis. Daugiausia bebrų sumedžiojo Giliukų komanda, vadovaujama Daliaus Žvalionio, 19. Jam, kaip komandos kapitonui, atiteko Husqvarna Lietuva įsteigtas prizas – grandininis pjūklas, o kiekvienas komandos narys buvo apdovanotas kito šio renginio rėmėjo, Privačių miškų savininkų asociacijos, įsteigtais prizais – Fiskars kastuvais. Daugiausia bebrų kailių paruošė Danas Butkus, 14, kuris iš renginio pagrindinio organizatoriaus Ryčio Andriuškevičiaus rankų gavo medžioklinį peilį su LMŽD Rokiškio skyriaus atributika.
Renginys neapsiribojo vien medžiokle. Šeštadienio vakarą, po sumedžiotų gyvūnų pagerbimo apeigų, Salų dvaro pagrindinėje menėje vyko puota, kuri savo prašmatnumu ir patiekalų įmantrumu nė kiek nenusileido kunigaikščių Radvilų ar kunigaikščių Tyzenhauzų kadaise rengtoms pomedžioklinėms puotoms. Tai nenuostabu, nes dabartinės Salų dvaro valdytojos ponios Birutės Dapkienės vyras Virginijus taip pat yra medžiotojas. Pati ponia Birutė turi daug sentimentų bajoriškoms medžioklėms ir pakankamai žinių apie jų organizavimą bei tradicijas, todėl su malonumu visiems to vakaro svečiams pravedė ekskursiją po dvarą su įdomia ir įsimintina edukacija.
Sekmadienio rytas buvo skirtas sportinei programai. Dalyviai varžėsi įvairiose rungtyse. Virvės traukimo varžybose triumfavo moterų komanda. Dėl jėgų santykio skirtumo moterų komandą sudarė penkios dalyvės, o vyrų komandas – po tris. Antrąją vietą šioje rungtyje užėmė estų komanda.
Elnio rago laikymo rungtyje emocijų taip pat nestigo. Ją laimėjo Danas Butkus, keliomis sekundėmis pranokęs Estijos atstovą, pravarde Meškinas, kuris buvo laikomas šios rungties favoritu. Taip pat vyko individualios šaudymo varžybos į menamą plaukiantį bebrą.
Svarbus renginio aspektas – atsakingas sumedžiotų gyvūnų panaudojimas. Kailiai iškeliavo į įmonę Carolina Kmit, kur iš jų bus siuvami šilti vidpadžiai, skirti Ukrainos kariams. Visi bebrų mėginiai pristatyti tyrimams dėl trichineliozės, o tik gavus patvirtinimą, kad mėsa yra saugi, iš jos bus gaminami konservai. Pusė jų bus perduota senelių globos namams ir vaikų globos įstaigoms, o kita pusė – išsiųsta į Ukrainą.
Tokio masto renginys dar kartą parodė, kad bebrų populiacijos reguliavimas gali būti organizuojamas atsakingai. Medžioklė vyko skirtingose teritorijose ir tik probleminėse vietose, kur bebrai daro žalą infrastruktūrai, pasėliams ar miškui, todėl nebuvo daromas perteklinis spaudimas vienai vietai. Bebras išlieka svarbi ekosistemos dalis, todėl jo gausos valdymas reikalauja balanso tarp praktikos, mokslo ir pagarbos gamtai.
Bebrynė 2026 tapo ne tik medžioklės renginiu, bet ir bendruomeniškumo, atsakomybės, kultūrinio sąmoningumo bei bendradarbiavimo pavyzdžiu.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
