Šiandien, birželio 3 dieną, Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo projektas, sukėlęs aktyvias diskusijas tarp medžiotojų bendruomenės, žemės ir miškų savininkų bei politikų. Projekto esmė yra siūlymas panaikinti šiuo metu galiojančią 5 proc. žalos ribą, nuo kurios medžioklės plotų naudotojai privalo kompensuoti laukinių gyvūnų padarytą žalą pasėliams ir miškui.
Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta atstovai teigia, kad tokie pakeitimai iš esmės reikštų, jog medžiotojai turėtų atlyginti beveik visą laukinių gyvūnų padarytą žalą, nepriklausomai nuo jos masto.
“Eik tu …! Aš bijau!” Lokys užpuola turistą Rumunijoje. Lietuviai per plauką išsigelbėja!
Posėdyje LMS Gamtai atstovavo organizacijos prezidentas Raimondas Ribačiauskas ir Trakų skyriaus prezidentas Kęstutis Barišauskas. Jie dar kartą pabrėžė, kad organizacija nepritaria siūlomiems pakeitimams.
Pasak LMS Gamta, pagrindinė problema yra ta, kad laukiniai gyvūnai pagal įstatymus yra valstybės nuosavybė. Medžiotojai neturi nuosavybės teisių į gyvūnus, negali savarankiškai nustatyti populiacijų reguliavimo masto, terminų ar taikomų priemonių, todėl visa atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą negali būti perkeliama vien tik medžioklės plotų naudotojams.
Organizacijos atstovai taip pat akcentavo, kad žemės ir miškų savininkai vykdo ūkinę veiklą laukinių gyvūnų buveinėse, migracijos keliuose ir maitinimosi teritorijose. Todėl tam tikra žala žemės ūkiui ar miškininkystei yra neišvengiama gamtinės aplinkos dalis ir negali būti visiškai panaikinta.
LMS Gamta atkreipė dėmesį ir į tai, kad žalos atsiradimą lemia ne tik laukinių gyvūnų gausa. Įtakos turi valstybės vykdoma medžioklės politika, nustatomi limitai, medžioklės terminai, ūkininkavimo intensyvumas, auginamų kultūrų pasirinkimas bei apsaugos priemonių taikymas.
Medžiotojų organizacijos teigimu, nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje visa atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą nėra perkelta vien medžiotojų bendruomenei. Todėl siūlomas modelis būtų precedento neturintis.
Žiūrėti nuo 22 minutės.
Dar vienas argumentas, kurį akcentavo LMS Gamta, yra galimos pasekmės kanopinių žvėrių populiacijoms. Organizacijos nuomone, jei medžiotojams būtų užkrauta visa finansinė atsakomybė už žalą, atsirastų stiprus ekonominis spaudimas maksimaliai mažinti gyvūnų skaičių. Tai prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui išsaugoti sveikas ir gyvybingas laukinių gyvūnų populiacijas ateities kartoms.
Pasak medžiotojų atstovų, dabartinė sistema leidžia išlaikyti pakankamai stabilius santykius tarp medžioklės plotų naudotojų ir žemės savininkų. Panaikinus 5 proc. ribą gali atsirasti naujų konfliktų ir įtampų, kurios nebūtų naudingos nei valstybei, nei kaimo bendruomenėms.
Diskusijos metu paliestas ir kitas jautrus klausimas – žemės ūkio veiklos poveikis biologinei įvairovei. LMS Gamta atstovai atkreipė dėmesį į natūralių pievų nykimą, didelius monokultūrų plotus, intensyvų cheminių priemonių naudojimą bei pievų ir laukų gyvūnų žūtis šienavimo metu.
Komiteto posėdžio metu paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos atstovai nepateikė išsamių ekonominių skaičiavimų ir negalėjo atsakyti į dalį esminių klausimų, susijusių su siūlomų pakeitimų poveikiu. Dėl šios priežasties projekto svarstymas nebuvo baigtas ir klausimas perkeltas į Seimo rudens sesiją.
Klausantis diskusijų taip pat susidarė įspūdis, kad didžiausi nesutarimai kyla teritorijose, besiribojančiose su valstybiniais komercinės medžioklės plotais, bei ten, kur tarp medžiotojų klubų ir žemės savininkų išlieka nesutarimų dėl teisės medžioti savo valdose.
Posėdžio metu medžiotojų bendruomenės poziciją argumentuotai gynė Seimo narys Audrius Radvilavičius.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
