Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) 2026 metų balandžio–gegužės mėnesiais atlikta reprezentatyvi medžiotojų apklausa parodė, kad visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie medžiotojų veiklą dažnai neatitinka tikrovės. Tyrime dalyvavo 2045 Lietuvos medžiotojai, o gauti rezultatai atskleidė ne tik medžioklės dažnumą, bet ir populiariausius medžioklės būdus bei motyvus, dėl kurių žmonės renkasi šį užsiėmimą.
Siuolaikinė medžiotojų šventė. Vaikai, miestelėnai ir medžiotojai Žemaitijos miškų aide Telšiuose
Dauguma medžiotojų į mišką vyksta retai
Apklausos duomenimis, didžiausia respondentų dalis medžioja kartą per savaitę. Taip nurodė 38 proc. apklaustųjų arba 777 medžiotojai. Dar 31,8 proc. respondentų teigė į medžioklę vykstantys vos vieną ar du kartus per mėnesį.
Kelis kartus per savaitę medžioja 17,7 proc. apklaustųjų, o likusi dalis į medžioklę vyksta tik esant progai arba itin retai.
LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos teigimu, šie rezultatai paneigia visuomenėje kartais pasitaikantį įsivaizdavimą, kad medžiotojai didžiąją dalį laisvalaikio praleidžia miške.
Pasak jo, didelė dalis medžiotojų veiklos apskritai nėra susijusi su laimikio siekimu. Daug laiko skiriama gyvūnų stebėsenai, biotechninių priemonių vykdymui, apskaitoms, medžioklės plotų priežiūrai ir gamtosauginei veiklai.
Apklausos duomenimis, sumedžiojimas įvyksta tik nedidelėje dalyje išvykų, o didžioji dalis laiko skiriama būtent darbams gamtoje.
Populiariausia medžioklė – tykojant ir sėlinant
Tyrimas taip pat atskleidė, kokius medžioklės būdus labiausiai vertina Lietuvos medžiotojai. Atsakydami į šį klausimą respondentai galėjo pasirinkti kelis variantus.
Populiariausia išliko tykojimo medžioklė. Ją pasirinko 31,5 proc. respondentų arba 1320 apklausos dalyvių. Antroje vietoje liko selinimo medžioklė, surinkusi 22,1 proc. pasirinkimų.
Bendrai sudėjus šie du būdai sudarė daugiau nei pusę visų atsakymų – 53,6 proc. Tai rodo, kad daugelis medžiotojų vertina individualią medžioklę, kurioje svarbūs stebėjimo įgūdžiai, kantrybė ir gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos.
Trečioje vietoje liko varyminė medžioklė, surinkusi 35,7 proc. pasirinkimų. Nepaisant mažesnio populiarumo, ji išlieka svarbi medžioklės kultūros dalis, nes suburia kolektyvus, stiprina bendruomeniškumą ir leidžia išsaugoti ilgametes tradicijas.
Kur kas mažiau respondentų rinkosi medžioklę su medžiokliniais šunimis. Šį būdą pasirinko 5,7 proc. apklaustųjų. Dar 4,9 proc. balsų surinko vandens paukščių medžioklė.
Bendruomenė sensta ir ieško naujų narių
LMŽD atkreipia dėmesį, kad apklausos rezultatai rodo ir kitą svarbią tendenciją. Augant laukinių gyvūnų gausai, medžiotojų bendruomenė susiduria su senėjimo problema.
Pasak organizacijos vadovų, ateityje vis svarbiau taps naujų narių pritraukimas, jaunimo ugdymas ir medžioklės organizacijų atvirumas visuomenei. Anot LMŽD, medžiotojų vaidmuo šiandien pirmiausia susijęs su laukinės gyvūnijos populiacijų valdymu, žalos prevencija, gamtos stebėsena ir medžioklės tradicijų išsaugojimu.
2026 metų pavasarį atliktas tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip iš tiesų atrodo šiuolaikinio Lietuvos medžiotojo kasdienybė. Apklausos rezultatai rodo, kad daugumai medžiotojų medžioklė nėra vien laimikio siekimas. Tai veikla, kurioje susipina gamtos pažinimas, atsakomybė už laukinę gyvūniją, tradicijos ir laikas gamtoje.
Lokys užpuola turistą Rumunijoje. Lietuviai per plauką išsigelbėja!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
