Patirtis

ES narės pritarė švino šratų ribojimams. Ką tai reiškia medžiotojams?0

Po daugiau kaip pusantrų metų trukusių diskusijų birželio 26 dieną Europos Sąjungos (ES) valstybės narės patvirtino iš esmės peržiūrėtą Europos Komisijos pasiūlymą dėl švino šratų naudojimo ribojimo. Nors diskusijos dėl švino šaudmenų Europoje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį, šis sprendimas žymi svarbų lūžį. Ne tik todėl, kad artėja naujas reglamentavimas, bet ir todėl, kad pirminis Komisijos pasiūlymas buvo iš esmės pakeistas.

Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE), atstovaujanti septyniems milijonams Europos medžiotojų, šį rezultatą vertina kaip iki šiol pasiektą kompromisą tarp aplinkos apsaugos tikslų ir medžioklės praktikos.

Nuo šlapynių iki visos Europos

Švino šaudmenų klausimas nėra naujas. Jau 2023 metais Europos Sąjungoje įsigaliojo draudimas naudoti švino šratus šlapynėse ir 100 metrų apsauginėje zonoje aplink jas. Šis reglamentavimas sukėlė daug diskusijų tiek dėl šlapynių apibrėžimo, tiek dėl jo praktinio taikymo.
Tačiau kitas Europos Komisijos žingsnis buvo gerokai platesnis – apriboti švino naudojimą praktiškai visose medžioklėse. Pirminiame REACH reglamento pasiūlyme buvo numatyta ne tik per gana trumpą laiką atsisakyti švino šratų, bet ir įvesti ribojimus graižtvinių šautuvų kulkoms. Būtent ši pasiūlymo dalis sukėlė plačias diskusijas tarp valstybių narių.

Per pastaruosius 18 mėnesių valstybės narės iš esmės peržiūrėjo pradinį Komisijos pasiūlymą.

Vienas svarbiausių pasiekimų – pratęstas pereinamasis laikotarpis. Iš pradžių buvo numatyta, kad medžiotojai prie bešvinių šratų turės pereiti per trejus metus, tačiau dabar valstybės narės susitarė dėl septynerių metų pereinamojo laikotarpio.

Tai suteikia tiek medžiotojams, tiek šaudmenų ir ginklų gamintojams gerokai daugiau laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Ne mažiau svarbus yra sprendimas iš pasiūlymo išbraukti graižtvinių šautuvų švino kulkas. Tai reiškia, kad dabartinis reglamentavimas bus taikomas tik šratams, o ne kulkoms, naudojamoms stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų medžioklėje. Jis taip pat nebus taikomas lygiavamzdžių šautuvų kulkoms.

Kurapkų medžioklė leidžiama ir varžybos vyksta. Tarptautinis renginys Estijoje

Kodėl graižtvinių šautuvų kulkos buvo išbrauktos?

Tai nėra vien tik medžioklės klausimas. Per pastaruosius metus Europos saugumo situacija iš esmės pasikeitė. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino Europos Sąjungą daug daugiau dėmesio skirti gynybos pajėgumams, šaudmenų gamybai ir strateginių medžiagų prieinamumui.

Būtent šiame kontekste kelios valstybės narės nurodė, kad šiuo metu ribojimai švino kulkoms nėra proporcingi. Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje vis svarbesnę vietą užima gynybos ir saugumo klausimai ir tai turėjo įtakos diskusijoms dėl REACH pasiūlymo.

Tačiau tai nereiškia, kad klausimas yra išspręstas. Veikiau jis atidėtas. Jei geopolitinė situacija Europoje ateityje stabilizuosis, neatmetama galimybė, kad Europos Komisija prie švino kulkų klausimo sugrįš.

Nuo tada, kai Europos Komisija paskelbė pirminį pasiūlymą, FACE aktyviai dalyvavo diskusijose su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir valstybių narių vyriausybėmis.

Organizacija pabrėžė, kad perėjimas prie alternatyvų turi būti laipsniškas, paremtas praktine patirtimi ir techniškai įgyvendinamas. FACE taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę išlaikyti medžioklės saugumą, užtikrinti alternatyvių šaudmenų prieinamumą ir atsižvelgti į milijonų Europoje naudojamų medžioklinių ginklų technines ypatybes.

Didelė dalis šių pasiūlymų buvo įtraukta į galutinį kompromisą. Būtent todėl FACE šį rezultatą vertina kaip subalansuotą ir praktiškai įgyvendinamą sprendimą.

Kas bus toliau?

Nors valstybės narės pasiūlymui jau pritarė, procesas dar nėra baigtas. Dabar dokumentui numatytas trijų mėnesių tikrinimo laikotarpis Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje. Kadangi valstybės narės jau iš esmės pakeitė pradinį Komisijos pasiūlymą, ekspertai prognozuoja, kad Europos Parlamentas, tikėtina, jam nebeprieštaraus.

Įsigaliojus reglamentui, pagrindinis uždavinys bus praktiškai organizuoti perėjimą prie naujų reikalavimų.

Tai reiškia ne tik medžiotojų informavimą, bet ir alternatyvių šaudmenų prieinamumo užtikrinimą, ginklų tinkamumo įvertinimą bei patirties perėmimą iš valstybių, kuriose perėjimas prie bešvinių šratų jau sėkmingai įvyko.

Nors diskusijos dėl švino šaudmenų Europoje dar tęsis ilgai, šis balsavimas aiškiai parodė viena – medžiotojų organizacijų dalyvavimas priimant sprendimus yra itin svarbus. Jei valstybės narės nebūtų peržiūrėjusios pirminio Komisijos pasiūlymo ir FACE nebūtų aktyviai dalyvavusi derybose, naujasis reglamentavimas medžiotojams būtų gerokai griežtesnis.

Dabar svarbiausia išmintingai išnaudoti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, užtikrinant, kad perėjimas prie alternatyvių šaudmenų vyktų palaipsniui, išsaugant medžioklės saugumą, efektyvumą ir tvarumą.

Lietuvai organizacijoje FACE atstovauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta. Abi organizacijos aktyviai dalyvavo procesuose, siekdamos užtikrinti, kad švino šaudmenų ribojimai būtų proporcingi ir atitiktų realią situaciją.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv