Lietuvos regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai pradeda naują etapą byloje dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo žalos atlyginimo. Spalio pradžioje teismas paskyrė nepriklausomą ekspertą Taurą Antaną Tupinį, kuris turės įvertinti, kokio masto ekonominius nuostolius sukėlė Seimo sprendimas uždrausti kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje.
Šis procesas laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų ginčų tarp valstybės ir verslo. Į teismą kreipėsi 48 ūkininkai, valdę audinių ir kitų kailinių žvėrelių fermas, ir prašo valstybės kompensuoti daugiau kaip 113 milijonų eurų patirtus nuostolius. Verslininkų teigimu, priimtas draudimas faktiškai sunaikino jų veiklą, o valstybė iki šiol nėra aiškiai nustačiusi kompensavimo mechanizmo.
Teismas iki ekspertizės rezultatų paskelbimo bylos nagrinėjimą sustabdė. Ekspertui pavesta nustatyti faktinę ūkių vertę 2023 metų rugsėjo 20 dieną, apskaičiuoti realius praradimus, turto realizavimo galimybes, valstybės jau išmokėtas kompensacijas ir darbuotojų atleidimo sąnaudas.
Iki spalio 15 dienos pareiškėjai turi apmokėti už ekspertizę – bendra jos kaina siekia 170 tūkstančių eurų. Teismo sprendimu, būtent pareiškėjai privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie savo ūkius, kad ekspertas galėtų objektyviai įvertinti patirtą žalą.
Advokatų kontoros HubLegal partneris Vytautas Kaklys pabrėžia, kad tokia ekspertizė yra išskirtinis atvejis, nes teismai itin retai skiria ekspertus vertinti nuostolių, atsiradusių dėl įstatymų pakeitimų. Pasak teisininko, šis procesas bus sudėtingas ir ilgas, tačiau jo rezultatai turės didelę reikšmę ne tik ūkininkams, bet ir visai šalies teisinei praktikai.
Kailinių žvėrelių auginimo draudimą Seimas priėmė 2023 metų rugsėjį, nustatydamas, kad nuo 2027 metų ši veikla bus visiškai nutraukta. Sprendimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje ir verslo bendruomenėje. Kritikai teigia, kad šis žingsnis padarė žalą šalies ekonomikai – buvo prarastos eksporto rinkos, darbo vietos regionuose, sustojo investicijos į gyvūnų pašarų, transporto ir perdirbimo sektorius.
Vis dėlto 2025 metų kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo sprendimas neprieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, valstybė turi teisę nustatyti aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės politikos kryptis, o verslams, kurių veikla pripažįstama neetiška ar žalinga, gali būti taikomi ribojimai.
Nepaisant to, ūkininkai tikisi, kad bent dalis patirtų nuostolių bus kompensuota. Jie pabrėžia, kad dauguma investavo milijonus į fermų infrastruktūrą, veislinių gyvūnų įsigijimą ir pašarų tiekimo grandines, todėl staigus veiklos nutraukimas tapo skaudžiu smūgiu ne tik verslui, bet ir regionų ekonomikai.
Kol kas nėra aišku, kada ekspertizė bus baigta, tačiau tik po jos išvadų teismas galės toliau nagrinėti bylą ir spręsti, ar valstybė privalės atlyginti patirtą žalą.
Kontekstas ir teisiniai aspektai
Lietuvos Seimas 2023 metų rugsėjį priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2027 metų visiškai uždraudžiama kailinių žvėrelių auginimo veikla – tiek fermų eksploatavimas, tiek prekyba ir kitos su šiuo verslu susijusios veiklos.
Dėl šio griežto reguliavimo kilo konstituciniai ginčai. Seimo narių grupė ir kai kurie verslo atstovai kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami įvertinti, ar toks draudimas neprieštarauja nuosavybės teisių apsaugai, teisei į teisingą atlyginimą, laisvei verstis verslu ir kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms.
Vis dėlto 2025 metų kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo priimtas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, valstybė turi teisę formuoti gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos politiką, todėl gali nustatyti ribojimus veikloms, kurios laikomos neetiškomis ar žalingomis.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
