Erkės nėra tik nemalonus rūpestis žmonėms ar šunims. Metais, kai jų gamtoje itin daug, šie parazitai gali smarkiai nualinti ir laukinius gyvūnus, ypač visai jaunus stirnų bei kitų elninių gyvūnų jauniklius. Kai kuriais atvejais masinė erkių invazija gali baigtis net gyvūno žūtimi.
Apie tai primena atvejis Misūrio valstijoje, JAV. Medžiotojas ir laidos Heartland Bowhunter kūrėjas Shawnas Luchtelis netoli savo namų pastebėjo jauniklį, gulintį išdžiūvusio upelio vagoje. Kaip dažnai nutinka su visai jaunais jaunikliais, gyvūnas ne spruko, o liko gulėti nejudėdamas. Tai leido žmogui jį geriau apžiūrėti – ir vaizdas buvo nemalonus.
Jauniklio dešinė akis buvo stipriai ištinusi, o aplink ją buvo prisisiurbusios kelios visiškai kraujo prisisotinusios erkės. Audiniai aplink akį atrodė pažeisti, vietomis net nekrozuojantys, odoje buvo matyti skylės. Tiksliai įvertinti pažeidimų masto nepavyko, nes gyvūnas nesuko galvos.
„Atrodė, kad jis visą laiką stengiasi laikyti mane sveikosios akies pusėje, nes kita, greičiausiai, jau nebematė“, – pasakojo Luchtelis.
Jis pridūrė, kad kaimynas prieš kelias dienas, tikėtina, buvo matęs tą patį jauniklį su užtinusia dešine akimi. Kitas netoliese gyvenantis kaimynas Luchteliui atsiuntė vaizdo įrašą su dar vienu panašiu atveju toje pačioje vietovėje kitam jaunikliui dėl erkių buvo ištinusios abi akys.
Kodėl jaunikliai tokie pažeidžiami?
JAV Nacionalinės elnių asociacijos vyriausiasis gamtos apsaugos specialistas ir laukinės gyvūnijos biologas Kipas Adamsas aiškina, kad tokios situacijos dažniausiai pastebimos tais metais, kai erkių gamtoje būna ypač daug.
Pirmosiomis gyvenimo dienomis elninių gyvūnų jaunikliai daugiausia slepiasi. Tai jų pagrindinė apsaugos strategija gulėti nejudant žolėje, krūmuose ar kitoje augalijoje, kol patelė sugrįžta tik kelis kartus per dieną jų pažindyti. Tačiau būtent tokia aplinka yra ir ideali vieta erkėms.
Motinos kartais padeda jaunikliams ir nulaižo ir pašalina dalį parazitų. Vis dėlto to ne visada pakanka, ypač jei erkių labai daug, o patelė prie jauniklio sugrįžta tik kelis kartus per parą.
Kraujo netekimas, dirginimas ir rizika apakti
Pavienis erkės įkandimas paprastai nėra mirtinas. Problemos prasideda tada, kai parazitų yra šimtai. Tokiu atveju gyvūnas netenka kraujo, oda nuolat dirginama, atsiranda žaizdų, tinimas ir antrinės infekcijos rizika.
Jei erkės masiškai prisisiurbia aplink akis, gyvūnas gali laikinai ar net negrįžtamai prarasti regėjimą. Laukinėje gamtoje tai labai rimta. Prastai matantis jauniklis tampa kur kas pažeidžiamesnis tiek plėšrūnams, tiek kitoms grėsmėms.
Žinoma ir atvejų, kai žmonės rado kanopinių jauniklių, nugaišusių būtent dėl itin didelės erkių invazijos. Elniniai gyvūnai gali pakelti gana didelį parazitų kiekį, tačiau ir jų ištvermė turi ribas.
Tyrimuose erkės minimos ir kaip jauniklių žūties priežastis
Tyrimai rodo, kad dažniausios baltauodegių elnių jauniklių žūties priežastys yra plėšrūnai, badas, ligos ir kiti natūralūs veiksniai. Tačiau tais atvejais, kai erkių daug, jos taip pat gali tapti reikšmingu rizikos veiksniu.
Viename tyrime, kuriame buvo analizuojamas jauniklių mirtingumas teritorijoje be plėšrūnų poveikio, šešiems iš keturiasdešimties rastų jauniklių gaišenų buvo nustatyti vienišosios žvaigždinės erkės (Amblyomma americanum) parazitavimo požymiai. Ši erkių rūšis anksčiau labiau sieta su JAV pietiniais regionais, tačiau jos paplitimas plečiasi.
Kitoje publikacijoje aprašytas atvejis Misūrio valstijoje, kai buvo apžiūrėti 33 kanopinių jaunikliai, dėl erkių sukeltos infekcijos apakę abiem akimis. Pastangos pagerinti jų būklę nebuvo sėkmingos, todėl gyvūnai buvo eutanazuoti. Iš vieno tokio jauniklio dešinės akies srities buvo pašalinta 316 erkių, o iš kairės – dar 257.
Dar viename Oklahomoje XX a. 8-ajame dešimtmetyje atliktame tyrime nustatyta, kad kraujo netekimas ir sunkios infekcijos, sukeltos vienišosios žvaigždinės erkės (Amblyomma americanum) maitinimosi, buvo siejamos su didele dalimi paaiškinto kanopinių jauniklių mirtingumo.
Kodėl pažeidimai aplink akį gali būti tokie sunkūs?
Nuotraukoje matyti, kad jauniklio akies sritis buvo itin smarkiai pažeista. Vis dėlto biologas Kipas Adamsas pabrėžia, kad pačios erkės greičiausiai tiesiogiai nesukelia audinių irimo ar nekrozės. Pažeidimai galėjo atsirasti kitaip.
Vienas galimas paaiškinimas gali būti toks, kad motina, bandydama dantimis pašalinti erkes, galėjo netyčia sužeisti jautrią odą aplink akį. Kitas variantas – pats jauniklis, mėgindamas sumažinti dirginimą, trynė galvą į medį, žolę ar kitą paviršių ir taip dar labiau pažeidė audinius. Taip pat neatmetama galimybė, kad dėl pablogėjusio regėjimo gyvūnas į kažką atsitrenkė ar susižeidė.
Kad ir kaip pažeidimas atsirado, tokia būklė akivaizdžiai kenkia gyvūno sveikatai. Ypač pavojinga antrinė infekcija – jei ji išsivysto, jauniklio galimybės išgyventi smarkiai sumažėja.
Vis dėlto ne visada viskas baigiasi blogai
Šiuo konkrečiu atveju biologas išliko atsargiai optimistiškas. Jauniklio dydis rodė, kad jis jau buvo šiek tiek ūgtelėjęs, be to, kitose vietose aplink ausis ar snukį nebuvo matyti itin didelio erkių kiekio. Elniniai gyvūnai yra stebėtinai ištvermingi, todėl, jei nesivysto gili infekcija, toks jauniklis dar gali išgyventi.
Vis dėlto regėjimo pažeidimai gali išlikti visam gyvenimui. Tai reiškia, kad ir vėliau gyvūnui bus sunkiau išvengti pavojų.
Erkių daugėja – ir tai veikia ne tik žmones
Šis atvejis yra priminimas medžiotojams ir visiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Erkių paplitimas daug kur plečiasi, o kartu didėja ir erkių platinamų ligų rizika. Tai aktualu ne tik žmonėms ar naminiams gyvūnams.
Laukiniai gyvūnai pasirinkimo neturi. Jie gyvena aplinkoje, kur erkės laukia žolėje, krūmuose ir miško pakraščiuose. Suaugę gyvūnai dažniausiai su tuo susitvarko, tačiau visai jauni jaunikliai tais metais, kai erkių gamtoje itin daug, gali tapti ypač pažeidžiami.
Ką tai reiškia medžiotojams?
Medžiotojams tokie atvejai yra dar viena priežastis rimtai vertinti erkių paplitimą ir laukinių gyvūnų sveikatos stebėjimus. Jei medžioklės plotuose pastebimi jaunikliai smarkiai ištinusiomis akimis, matomais odos pažeidimais ar neįprastu elgesiu, tai gali rodyti didelį parazitų kiekį arba infekciją.
Ne kiekvieną laukinį gyvūną žmogus gali ir turi „gelbėti“. Vis dėlto tokie stebėjimai padeda suprasti, kas vyksta populiacijoje. Erkės yra mažos, tačiau jų poveikis laukiniams gyvūnams tais metais, kai jų gamtoje itin daug, gali būti kur kas didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Mitai apie AKM. Ar šernai iš tikrųjų bėga nuo maro?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
