Artėjant naujam vilkų medžioklės sezonui, mokslininkai pateikė išsamų žvilgsnį į Lietuvos vilkų populiaciją. Medžiotojų perduoti mėginiai leido nustatyti gyvūnų amžių, atsekti jų giminystę, įvertinti genetinę įvairovę ir išsiaiškinti, kurios patelės buvo susilaukusios jauniklių. Šie duomenys padeda suprasti, kas vyksta miške, ir suteikia pagrindą sprendimams dėl tolesnio populiacijos valdymo.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtoje 2026 metų ataskaitoje analizuojami 2025 ir 2026 metų metų medžioklės sezoną sumedžiotų arba rastų negyvų vilkų mėginiai.“
Genetiniai tyrimai atlikti ištyrus 269 vilkus, amžius nustatytas pagal 273 gyvūnų dantis, o patelių reprodukcijai įvertinti surinkti 102 mėginiai. Tyrimui vadovavo dr. Renata Špinkytė.
Viena svarbiausių išvadų susijusi su besiveisiančiomis šeimomis. Sujungę laboratorinių tyrimų, stebėjimų ir apskaitų duomenis, autoriai nustatė, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 85 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Tačiau ataskaitoje yra ir kitų rezultatų, kurie padeda geriau suprasti šių plėšrūnų gyvenimą bei parodo, kiek daug priklauso nuo medžiotojų pateikiamos informacijos.
Kaip iš mėginio atpažinti vilkų šeimą?
Miške pastebėti keli vilkai dar neatsako į klausimą, kiek skirtingų šeimų gyvena regione. Ta pati šeima gali būti stebima skirtingose vietose, o pavienis vilkas gali keliauti per kelių šeimų teritorijas. Genetiniai tyrimai leidžia ieškoti ryšių, kurių vien iš pėdsakų ar nuotraukų nustatyti nepavyktų.
Mokslininkai tyrė aštuoniolika DNR mikrosatelitų žymenų. Tai paveldimos DNR vietos, kurių variantai tarp individų skiriasi. Palyginus šiuos variantus galima įvertinti, kurie vilkai yra artimi giminaičiai ir kurie greičiausiai priklauso skirtingoms šeimoms.
Ištirti jaunesni nei vienų metų vilkai suskirstyti į 75 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes. Dar trys papildomos besiveisiančios šeimos nustatytos pagal suaugusias pateles, kurios 2025 metų pavasarį buvo susilaukusios jauniklių, tačiau nebuvo artimai giminingos ištirtiems jaunikliams. Stebėjimai ir apskaitos pagal pėdsakus sniege leido pridėti dar septynias šeimas.
Taip gautas mažiausias nustatytas 85 šeimų skaičius. Visos Lietuvos vilkų surašymu šio rezultato laikyti negalima, nes dalies šeimų jaunikliai nepateko į tyrimą, o jų buvimas galėjo likti neužregistruotas. Norint iš šeimų skaičiaus apskaičiuoti bendrą vilkų gausą, taip pat reikia žinoti šeimų dydį ir jo sezoninius pokyčius.
Ką DNR pasako apie populiacijos būklę?
Genetinės įvairovės rezultatus ataskaitos autoriai vertina palankiai. Jų išvada rodo, kad po netolimoje praeityje patirto efektyvaus populiacijos dydžio sumažėjimo Lietuvos vilkų populiacijos alelinė įvairovė yra atsikūrusi. Aleliais vadinami skirtingi tos pačios tiriamos DNR vietos variantai.
Šį vertinimą papildo aukšti heterozigotiškumo rodikliai. Paprastai tariant, mokslininkai tikrina, kaip dažnai vilkas konkrečioje DNR vietoje turi skirtingus iš motinos ir tėvo paveldėtus variantus. Tokia įvairovė padeda vertinti genetinę populiacijos būklę ir artimai giminingų individų poravimosi riziką.
Tyrimas taip pat išryškino tikėtiną trijų genetinių grupių struktūrą. Viena siejama su pietų ir rytų Lietuva, kita su centrine šalies dalimi, trečia su šiaurės vakarų Lietuva. Labiausiai iš kitų regionų išsiskyrė Žemaitijos vilkai.
Šios grupės apibūdina paveldimos genetinės informacijos skirtumus šalies viduje. Tarp regionų vykstantis genų judėjimas jas sieja tarpusavyje, o palyginti su ankstesniu sezonu bendri genetiniai skirtumai tarp regionų buvo silpnesni.
Autoriai aptaria ir galimą migracijos kliūčių, įskaitant tvorą pasienyje su Baltarusija, poveikį. Vis dėlto genetiniai duomenys leidžia kelti hipotezes apie pasikeitusius ryšius tarp teritorijų, o konkretiems vilkų keliams nustatyti reikėtų tiesioginių judėjimo tyrimų.
Daugiau nei pusė ištirtų vilkų buvo jaunikliai
Amžiaus tyrimas parodė, kad 57,2 proc. ištirtų vilkų sudarė pirmųjų gyvenimo metų jaunikliai. Ankstesnio sezono tyrime jų dalis siekė 50,5 proc. Taigi praėjusio sezono mėginiuose jauniklių buvo santykinai daugiau.
Vilko amžių mokslininkai nustato iš danties šaknies cemento sluoksnių. Šis audinys kaupiasi gyvūnui augant, o jo sluoksniuose susidarančios linijos leidžia įvertinti pragyventus metus. Principas primena medžio rieves, tik tyrimui reikia plonų danties pjūvių ir mikroskopo.
Amžiaus duomenys padeda suprasti, kokia populiacijos dalis patenka į medžioklės laimikį. Vis dėlto 57,2 proc. yra ištirtų gyvūnų rodiklis. Visos gyvos populiacijos amžiaus struktūrai įvertinti reikėtų atsižvelgti ir į skirtingo amžiaus vilkų tikimybę būti sumedžiotiems.
Kiek patelių buvo vedusios jauniklius?
Reprodukcijos tyrimas pateikė rezultatą, svarbų vertinant populiacijos prieaugį. Iš 37 tirtų suaugusių patelių vienuolika ankstesnį pavasarį buvo vedusios jauniklius. Tai sudarė 29,7 proc. šios tirtų patelių grupės.
Tyrėjai ieškojo embrionų prisitvirtinimo vietose gimdoje likusių žymių. Jos padeda nustatyti buvusį nėštumą ir įvertinti embrionų skaičių. Tirtose besiveisusiose patelėse nustatyta nuo penkių iki dešimties tokių žymių.
Šis skaičius svarbus, tačiau jo negalima tiesiogiai prilyginti rudenį šeimoje gyvenančių jauniklių skaičiui. Žymės liudija embrionų prisitvirtinimą, o kiek jauniklių gimė ir kiek jų išgyveno, yra atskiri klausimai. Todėl populiacijos prieaugio skaičiavimams reikia daugiau nei vien gimdų tyrimo.
Ataskaita atskleidė ir praktinę mėginių surinkimo problemą. Iš 102 laboratorijai pateiktų mėginių 71 gimda buvo išimta tinkamai, penkiolika pateikta tik iš dalies, o šešiolika mėginių buvo kiti vidaus organai, dažniausiai šlapimo pūslė. Dėl tokių klaidų prarandama informacija, kuri galėtų padėti tiksliau įvertinti vilkų veisimąsi.
Ar Lietuvos vilkai kryžminasi su šunimis?
Genetiniuose tyrimuose vertintas ir galimas šunų genetinės medžiagos pėdsakas. Vilkų duomenys palyginti su 40 šunų genetine duomenų baze, o aštuoniems iš 269 vilkų nustatytas didesnis nei 5 proc. genetinis panašumas į šunų etaloninę grupę. Ataskaitos autoriai bendrą hibridizacijos intensyvumą vertina kaip neaukštą.
Šis rodiklis naudojamas kaip galimos hibridizacijos požymis. Norint nustatyti konkretaus gyvūno kilmę ir kryžminimosi kartą, reikėtų išsamesnio vertinimo. Tyrimas taip pat nenustato ryšio tarp tokio genetinio panašumo ir vilko elgesio, agresyvumo ar polinkio pulti naminius gyvulius.
Žalos pranešimų mažiau, tačiau stebėjimų trūksta
Ataskaitoje analizuoti ir užregistruoti pranešimai apie vilkų buvimą bei žalą. Vertintu laikotarpiu užfiksuota 120 vilkams priskirtų žalos atvejų, kai ankstesniu laikotarpiu jų buvo 206. Tai žalos įvykių skaičius, todėl jo negalima painioti su papjautų gyvulių skaičiumi.
Kartu sumažėjo pranešimų apie gyvus vilkus ir jų pėdsakus. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokių stebėjimų pasiskirstymas stipriai priklauso nuo žmonių aktyvumo. Teritorija, iš kurios pranešimų nėra, gali būti menkai stebima, nors vilkai joje gyvena.
Todėl medžiotojų užregistruoti susitikimai, pėdsakai ir nuotraukos turi vertę net tada, kai žalos nepadaryta. Kuo nuosekliau informacija renkama įvairiuose regionuose, tuo tiksliau laboratorinių tyrimų rezultatus galima susieti su padėtimi gamtoje.
Ką mokslininkai siūlo naujam sezonui?
Remdamiesi tyrimo rezultatais, ataskaitos autoriai siūlo svarstyti 318 vilkų sumedžiojimo limitą naujam sezonui. Tai ataskaitoje pateikta mokslinė rekomendacija. Galutinį medžioklės limitą nustato atskiras Aplinkos ministerijos sprendimas.
Skaičiavimuose naudojamas vidutinio iki rudens išgyvenančių jauniklių skaičiaus šeimoje koeficientas. Autoriai kartu pabrėžia poreikį jo tinkamumą tikrinti ilgalaikiais Lietuvos tyrimais, nes populiacijos valdymui svarbu žinoti vietines veisimosi ir jauniklių išgyvenimo sąlygas.
Tarp siūlomų tolesnių darbų yra kelių vilkų šeimų stebėjimas GPS antkakliais. Tokie tyrimai padėtų nustatyti teritorijų dydį, judėjimą ir migracijos kliūčių poveikį. Mokslininkai taip pat siūlo iš naujo įvertinti populiacijos valdymo tikslus, remiantis sukauptais naujais duomenimis.
Praėjusio sezono laimikiai šiuo požiūriu tapo svarbiu informacijos šaltiniu. Tinkamai paimtas mėginys gali padėti nustatyti papildomą besiveisiančią šeimą, o tiksliai užregistruotas stebėjimas užpildyti spragą žemėlapyje. Nuo šio medžiotojų ir mokslininkų bendro darbo priklauso, kiek pagrįstai bus sprendžiama apie Lietuvos vilkų ateitį.
Ataskaitos autoriai siūlo ateinančiam medžioklės sezonui svarstyti 318 vilkų sumedžiojimo limitą. Galutinis limitas dar nepatvirtintas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
