Nuotraukos: Roger Williams Park Zoo & Carousel Village
Žvelgiant į šį nedidelį gyvūną pirmiausia dėmesį patraukia milžiniškos ausys. Tai didžiaausė lapė (Otocyon megalotis), gyvenanti atvirose Afrikos savanose ir sausose pievose. Nors ji priklauso šuninių šeimai ir išvaizda primena lapę, jos gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo mums pažįstamos rudosios lapės (Vulpes vulpes).
Didžiaausė lapė yra vienintelė šiuo metu gyvenanti Otocyon genties rūšis. Ji paplitusi dviejose atskirose Afrikos dalyse. Viena populiacija gyvena rytinėje žemyno dalyje, daugiausia Etiopijoje, Somalyje, Kenijoje ir Tanzanijoje, kita aptinkama Pietų Afrikoje, Namibijoje, Botsvanoje, Zimbabvėje ir aplinkinėse teritorijose.
Ausys veikia kaip jautrūs lokatoriai
Didžiaausės lapės ausys gali būti maždaug nuo vienuolikos iki trylikos centimetrų ilgio. Jos reikalingos ne vien gerai girdėti. Didelis ausų paviršius padeda gyvūnui atiduoti kūno šilumą ir lengviau ištverti karštą Afrikos klimatą.
Tačiau svarbiausia šių ausų paskirtis yra maisto paieška. Didžiaausė lapė gali išgirsti po žeme ar augalijoje judančius vabzdžius. Lėtai vaikščiodama ji nuleidžia galvą, įsiklauso ir, nustačiusi tikslią grobio vietą, jį iškasa.
Jos pagrindinis maistas yra termitai ir kiti vabzdžiai. Kai kuriose teritorijose vienos rūšies termitai Hodotermes mossambicus gali sudaryti didžiąją dalį viso raciono. Didžiaausės lapės taip pat lesa mėšlavabalius, žiogus ir kitus bestuburius, rečiau suėda smulkių stuburinių gyvūnų, paukščių kiaušinių ar augalinio maisto.
Socialiniuose tinkluose kartais teigiama, kad viena didžiaausė lapė per metus suėda daugiau kaip milijoną termitų. Patikimuose rūšies aprašymuose toks konkretus skaičius paprastai nepateikiamas, todėl jo negalima laikyti patvirtintu. Tačiau neabejojama, kad vabzdžiai sudaro didžiąją šios rūšies raciono dalį.
Rekordinis dantų skaičius
Prisitaikymas maitintis vabzdžiais pakeitė net didžiaausės lapės dantis. Jie yra smulkesni negu daugumos kitų šuninių, tačiau jų gerokai daugiau. Didžiaausė lapė gali turėti nuo 46 iki 50 dantų. Tai vienas didžiausių dantų skaičių tarp visų šiuolaikinių placentinių žinduolių.
Rudoji lapė paprastai turi 42 dantis. Jos iltys ir krūminiai dantys labiau pritaikyti sugriebti, nužudyti ir smulkinti įvairų grobį.
Šeimos gyvenimu taip pat skiriasi
Didžiaausės lapės dažniausiai gyvena poromis arba nedidelėmis šeimų grupėmis. Dieną jos slepiasi pačių iškastuose arba kitų gyvūnų paliktuose urvuose, o maitintis dažniausiai išeina sutemus. Vis dėlto jų aktyvumo laikas gali keistis pagal sezoną ir pagrindinių vabzdžių aktyvumą.
Išskirtinis vaidmuo tenka patinui. Jis saugo jauniklius, prižiūri urvą ir daug laiko praleidžia su palikuonimis, kol patelė ieško maisto. Tokia aktyvi patino priežiūra tarp šuninių nėra dažna.
Rudosios lapės taip pat gali sudaryti poras ir drauge auginti jauniklius, tačiau jos dažniau gyvena atskirai ir medžioja pavieniui. Jų socialinė sistema lankstesnė ir priklauso nuo maisto išteklių bei gyvenamosios aplinkos.
Kuo didžiaausė lapė skiriasi nuo rudosios lapės?
Didžiaausė lapė yra mažesnė ir lengvesnė. Ji dažniausiai sveria maždaug nuo trijų iki penkių kilogramų, o rudosios lapės svoris, priklausomai nuo lyties ir gyvenamosios teritorijos, gali būti gerokai didesnis.
Didžiaausės lapės kailis dažniausiai būna gelsvai pilkas ar pilkai rudas, kojos ir ausų išorinė dalis tamsios, o veidą puošia juoda kaukę primenanti žymė. Rudoji lapė paprastai turi rausvai rudą kailį, tamsesnes kojas ir baltą uodegos galiuką, nors jos spalva gali labai skirtis.
Svarbiausias skirtumas yra mityba. Rudoji lapė yra itin lanksti visaėdė. Ji gaudo graužikus, kiškių jauniklius, paukščius ir kitus smulkius gyvūnus, lesa vabzdžius, vaisius, dvėseną bei žmonių paliktas maisto atliekas. Didžiaausė lapė yra viena labiausiai vabzdžiaėdžių šuninių rūšių pasaulyje.
Skiriasi ir jų paplitimas. Rudoji lapė yra viena plačiausiai pasaulyje paplitusių plėšriųjų žinduolių rūšių. Ji gyvena Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, dalyje Šiaurės Afrikos ir yra introdukuota Australijoje. Didžiaausė lapė natūraliai gyvena tik Afrikoje.
Maža savanos vabzdžių medžiotoja
Didžiaausė lapė nėra stambių gyvūnų medžiotoja. Jos išlikimas priklauso nuo sveikų savanų ir jose gyvenančių vabzdžių gausos. Maitindamasi termitais, mėšlavabaliais ir kitais bestuburiais ji tampa svarbia vietinės ekosistemos dalimi.
Pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos vertinimą didžiaausė lapė priskiriama mažiausiai susirūpinimą keliančioms rūšims. Vis dėlto kai kuriose teritorijose jai gali kenkti buveinių pokyčiai, ligos, susidūrimai su transporto priemonėmis ir žmonių vykdomas persekiojimas.
Didžiaausė ir rudoji lapės puikiai parodo, kaip skirtingai gali prisitaikyti tos pačios šuninių šeimos gyvūnai. Viena tapo beveik visame Šiaurės pusrutulyje gyvenančia universalia medžiotoja, o kita Afrikos savanose išmoko milžiniškomis ausimis klausytis po žeme judančių termitų.
Pavojingas ir žalingas lietuvių elgesys. Tikėtina melagingas video apie Vilniuje pastebėtą lokį.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
