Šių metų birželio m. visuomenės dėmesį patraukė netikėtas įvykis – meškos pasirodymas Vilniuje. Nors situacija buvo išspręsta be skaudžių pasekmių, tai tapo savotišku pavojaus signalu. Aplinkos ministerija atliko vidinį vertinimą, išanalizavo savo pavaldžių institucijų veiksmų koordinavimo mechanizmus ir nusprendė aiškiau apibrėžti atsakomybes. Nuo šiol ekstremalių situacijų, susijusių su laukiniais gyvūnais, metu bendrą institucijų veiklą koordinuos Aplinkos apsaugos departamentas.
Ši tvarkos peržiūra pasirodė esanti naudinga, tačiau netrukus redakcija Medžioklė gavo naują klausimą, ar Aplinkos ministerija neketina supaprastinti ir vilkų, darančių žalą, leidimų išdavimo tvarkos?
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodikos nauja redakcija
Šiuo metu Lietuvoje leidžiama medžioti vilkus žalos vietose, tačiau leidimų išdavimas dažnai būna toks biurokratiškai sudėtingas, kad ūkininkai realios pagalbos taip ir nesulaukia laiku. Kai kuriais atvejais leidimai išduodami praėjus net kelioms savaitėms po vilkų išpuolio, o tai reiškia, kad probleminis individas, įpratęs lankytis fermose ar ganyklose, spėja pakeisti teritoriją arba nebegali būti identifikuojamas. Medžiojamas bet kuris plėšrūnas, ne tas, kuris realiai daro žalą.
Medžioklė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su klausimais: kaip šiuo metu išduodami leidimai probleminiams vilkams, ar planuojama tvarką tobulinti, ir kiek realu tikėtis, kad leidimas bus išduotas tą pačią ar bent kitą dieną po vilkų išpuolio?
Ministerijos atsakymas:
2024 m. kovo 19 d. buvo patvirtinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimai (nuoroda: e-tar.lt). Jie numato, kad leidimai vilkų paėmimui iš gamtos išduodami, kai per 30 kalendorinių dienų įvyksta ne mažiau kaip trys vilkų išpuoliai prieš ūkinius ar naminius gyvūnus, ir visi šie atvejai užfiksuoti ne didesniu kaip 20 km atstumu vienas nuo kito. Šis atstumas skaičiuojamas pagal realias geografines koordinates, o ne administracinius vienetus.
Iki šiol galiojusi tvarka rėmėsi žalos atvejų skaičiumi savivaldybės teritorijoje ir priklausė nuo metų laikotarpio. Pvz., liepą reikėjo ne mažiau kaip keturių žalos atvejų 100 tūkst. ha savivaldybės teritorijoje, kad būtų galima prašyti leidimo. Be to, buvo taikomi apribojimai dėl leidžiamo vilkų sumedžiojimo skaičiaus (ne daugiau kaip 30 % praėjusio sezono limito) ir vienu leidimu galėjo būti leidžiama sumedžioti tik iki dviejų vilkų.
Pagal kovo 19 d. pakeitimus, probleminis vilkas turi būti medžiojamas ne toliau kaip 200 metrų nuo vietos, kur buvo papjautas ūkinis gyvūnas ar liko jo liekanos. Iki šiol tokia medžioklė buvo leidžiama platesnėje aplinkoje – gretimuose ar netoliese esančiuose medžioklės plotuose, kas dažnai nepadėdavo eliminuoti būtent tikrosios grėsmės.
Pasak ministerijos, naujoji tvarka leidžia operatyviau ir tiksliau pašalinti konkretų pavojų keliantį individą, o ne bet kurį vilką tame regione. Taip sumažinama rizika medžioti gyvūną, kuris nesusijęs su žala.
Taip pat pabrėžiama, kad nors teisiškai leidimo išdavimui numatytas terminas siekia iki 10 darbo dienų, Aplinkos apsaugos agentūra leidimus stengiasi išduoti kuo skubiau, nelaukiant maksimalios trukmės.
Ką tai reiškia ūkininkams?
Nors kai kurios nuostatos vis dar kelia klausimų, akivaizdu, kad naujoji tvarka yra žingsnis teisinga kryptimi. Leidimų kriterijai tapo konkretesni, teritoriniai apribojimai – tikslesni, o atsakingos institucijos įpareigotos reaguoti greičiau. Tačiau praktikoje svarbiausias iššūkis išlieka – ar institucijos ne tik gali, bet ir nori veikti operatyviai?
Kol kas belieka stebėti, kaip šie pakeitimai veiks realybėje, bet ūkininkai tikisi neabejotinai, kad vilkų daromos žalos atveju valstybės pagalbos jie sulauks laiku.
Apie vilkų medžioklės sezono pradžios paankstinimą – į liepos vidurį ar net rugpjūčio pradžią – jau diskutuojama. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija jau yra pateikusi savo siūlymus atsakingoms institucijoms, tačiau bet kokie saugomų rūšių reguliavimo ir kontroliuojamos medžioklės sąlygų pakeitimai reikalauja išsamaus pasirengimo, aiškinamojo darbo, faktų ir statistikos surinkimo.
Dėl šios priežasties kol kas šiuo klausimu progreso nėra, tačiau, kaip anksčiau yra nurodžiusi Aplinkos ministerija, ji yra atvira dialogui dėl vilkų medžioklės sezono pakeitimų ir laukia konstruktyvaus bei argumentuoto pasiūlymo.
Todėl probleminių vilkų elgsenos tyrimų rezultatai, medžiotojų pastabos bei populiacijos stebėsenos duomenys galėtų tapti itin svarbia dalimi, rengiant pagrįstą siūlymą keisti vilkų medžioklės sezono pradžią. Tai leistų žymiai efektyviau valdyti vilkų populiaciją – nukreipiant dėmesį į šių metų prieaugio išėmimą, o ne į suaugusius gyvūnus, kurie vadovauja būriui, moko jauniklius ir palaiko instinktų bei elgsenos perdavimą ateinančioms kartoms.
Gegužę – tik geriausios naujienos medžiotojams. Miško naujienos #4
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
