Vilkų medžioklės limito neįvykdymas ir gausėjantys pranešimai apie plėšrūnų išpuolius prieš ūkio gyvulius, taip pat pastebėjimai dienomis prie žmonių gyvenviečių ir buveinių leidžia daryti išvadą, kad su vilkų populiacijos reguliavimu kažkas negerai. Jau seniai medžiotojų ir ūkininkų organizacijos kalba apie būtinybę vilkus pradėti medžioti ne spalio viduryje, o dar vasarą.
LMŽD siūlo keisti vilkų medžioklės sezoną
Konsultacijų dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų projekto metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pateikė įvairių pasiūlymų, tarp jų ir dėl vilkų medžioklės. Pagrindinė nevyriausybinė medžiotojų organizacija pasiūlė taisyklėse apibrėžti, kad vilkus bei paprastuosius šakalus galėtume medžioti nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre).
Savo pasiūlymų pakete LMŽD nurodė: „Šiuo laikotarpiu vilkai moko jauniklius ir padaro didžiausią žalą ūkininkams, taip būtų galima spręsti naminių gyvūnų išsaugojimą ir probleminių vilkų skaičiaus reguliavimą, nebereikėtų kreiptis į seniūnijas, savivaldybių komisijas ir kt. Estijoje ir Latvijoje vilkai medžiojami nuo liepos 15 d., o ankstesnė vilkų medžioklės termino pradžia padėtų sumažinti naminių gyvulių augintojų patiriamą žalą.“
Naktis vilkų teritorijoje su vilkų viliotoju Ričardu Černiausku
Vilkų jaunikliai gimsta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Liepos pabaigoje ir rugpjūtį jiems jau būna trys mėnesiai ir jie pradeda eiti su tėvais mokytis medžioti, ir būtent tuo metu pastebima daugiau išpuolių prieš avis ir kitus gyvulius. Vilkų medžioklės pradžia liepos viduryje padėtų sumažinti plėšrūnų daromą žalą.
Antroji nauda būtų kokybiškas vilkų populiacijos valdymas, kaip sako mūsų plėšrūnų tyrėjas Petras Adeikis. Pagrindinis privalumas – galimybė vasaros mėnesiais medžioti jauną šios rūšies prieauglį ir išsaugoti šeimų pagrindą – alfa poras ir kitus suaugusius vilkus.
Antrasis LMŽD pasiūlymas buvo susijęs su vilkų medžioklės registravimu: „Vilko sumedžiojimo fakto įrašymo laikas elektroninėje formoje per 12 valandų yra nepatogus. Pageidautina per 24 valandas. Siūlome tikslinti medžioklės taisyklių 28.4 papunktį.“
Tokią patirtį turi Latvijos medžiotojai, kur nuo 2014 m. vilkų medžioklės sezonas prasideda liepos 15 d., o iki spalio 1 d., kai prasideda medžioklės su varovais sezonas, kaimyninėje šalyje leidžiama organizuoti vilkų varymus. Ilgalaikė statistika Latvijoje rodo, kad vilkų medžioklės sezono pradžioje daugiausia sumedžiojama pirmamečių vilkų. Tačiau LR Aplinkos ministerija laikosi kitokios pozicijos.
Aplinkos ministerija pasirengusi aptarti vilkų medžioklės sezono pakeitimus
Kai buvo paskelbtos atnaujintos Medžioklės taisyklės, medžiotojai pirmiausia suskubo patikrinti, ar pakeistas vilkų medžioklės sezonas. Paaiškėjo, kad ne. Norėdama sužinoti priežastis, žurnalo redakcija kreipėsi į Aplinkos ministerijos atstovus.
Komentuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas:
„Ankstinant vilkų medžioklės sezoną, padaugėtų jaunų vilkų, kurie, praradę tėvus, negautų būdingų elgesio pamokų ir galėtų išsivystyti į problemiškus individus. Moksliniai tyrimai rodo, kad jauniklių, netekusių tėvų iki tol, kol jiems sukanka 9 mėnesiai, problemiško elgesio išsivystymo rizika žymiai didėja. Ypač didelė probleminių individų susiformavimo rizika kyla, jeigu vilkų medžioklė pradedama anksčiau, nei jaunikliams sukanka 6 mėnesiai, kas Lietuvos sąlygomis apytikriai atitiktų spalio mėnesį. Kadangi jau anksčiau kompromiso būdu tarp nevyriausybinių gamtosauginių, ūkininkų ir medžiotojų organizacijų susitarta vilkų medžioklės sezono pradžia laikyti spalio 15 d., šio sunkiai pasiekto susitarimo negalima imti ir paprastai sugriauti pagal vienos suinteresuotos pusės silpnai pagrįstą pasiūlymą. Dėl vilkų medžioklės sezono pabaigos: po kovo 31 d. vilkės pradeda ruoštis naujų jauniklių gimimui – embrionai pasiekia tokį dydį, kad medžioklė šiuo laikotarpiu būtų laikoma neetiška laukinės faunos atžvilgiu.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad vilkas turi globojamos rūšies statusą pagal Berno konvenciją ir saugomos rūšies statusą pagal ES Buveinių direktyvą (92/43/EEB).
Pagrindinis tikslas yra ne sumažinti bendrą vilkų skaičių, o kontroliuoti probleminių vilkų, kurie puola ūkinius gyvūnus, skaičių. Todėl ieškome būdų, kaip efektyviau sumedžioti tokius vilkus po vilkų medžioklės sezono pabaigos. Vilkų medžioklės sezono pradžios pagrindimas pateikiamas ir Vilko apsaugos plane, kuriame sprendžiami ir kiti svarbūs šios rūšies valdymo klausimai.“
Aplinkos ministerija sutiktų iš naujo įvertinti vilkų medžioklės sezono trukmę, tačiau tai turi būti daroma ne paskubomis, o gerai pagrindus ir išdiskutavus su suinteresuotomis pusėmis.
Kokia situacija su vilkų išpuoliais ir kompensacijomis?
Viena iš priežasčių, dėl kurių siūloma keisti vilkų medžioklės sezoną, yra plėšrūnų išpuoliai prieš gyvulius ir naminius gyvūnus. Remiantis statistiniais duomenimis, pernai išmokėtų kompensacijų suma buvo mažesnė nei užpernai. Praėjusiais metais vilkų žalai atlyginti išmokėta 230 298 eurų, 2022 m. – 290 570 eurų.
Vis dėlto šie skaičiai nebūtinai reiškia, kad vilkų yra mažiau arba kad jie puola rečiau. Kai kurie gyvulių augintojai atsisako šios pramonės šakos ir nebeaugina avių ar ožkų. Kiti, žinodami, kad norint pranešti apie nuostolius reikia įveikti daug biurokratinių kliūčių, paprasčiausiai nepraneša. Užtat daugėja pranešimų socialiniuose tinkluose. Daugėja nuotraukų ir vaizdo įrašų apie plėšrūnų veiklą, kurią pastebi smulkiųjų ir vidutinių ūkių savininkai. Kitas spręstinas klausimas – pranešimų apie žalą ir leidimų medžioti probleminius vilkus gavimas.
Ar bus keičiamas Vilko apsaugos planas ir ar vilkų sezono pakeitimai bus įmanomi jau kitąmet?
Tai priklausys nuo mokslininkų, tiriančių vilkų populiacijos būklę Lietuvoje, rekomendacijų. Iki 2023 m., nustatant sumedžiojimo limitą, besiveisiančių šeimų skaičius būdavo dauginamas iš kaimyninėse šalyse nustatyto prieaugio vidurkio – 3,25 (vidutinis jauniklių skaičius vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą). Tačiau, taikant šį perskaičiavimo koeficientą, visą stebėsenos laikotarpį buvo stebimas vilkų populiacijos augimas. Tikėtina, kad prieaugio vidurkis 3,25, nustatytas šiauresnėse šalyse, neatitinka geresnėse gamtinėse sąlygose (gausesnės mitybinės bazės, geresnių žiemojimo sąlygų ir pan.) besiveisiančios vilkų populiacijos būklės. Siekiant, kad būtų galima sustabdyti tolimesnį vilkų populiacijos augimą, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai pasiūlė 2023–2024 m. medžioklės sezonu didinti prieaugio vidurkio koeficientą, naudojamą sumedžiojimo limitui apskaičiuoti, iki 3,75.
Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas rekordinio dydžio (net 341 vilko) sumedžiojimo limitas. Iki 2024 m. kovo 31 d. medžiotojai pranešė, kad sumedžiojo 289 vilkus. Sumedžiojimo limito neišnaudojimą galėjo lemti ir nepalankios meteorologinės sąlygos, sniego dangos nebuvimas, pasikeitęs pačių vilkų elgesys, netgi neteisėta vilkų medžioklė, apie kurios rezultatus, žinoma, nebuvo pranešta. Neatmestina, kad tokį rezultatą galėjo lemti ir tai, kad vilkų gausa nėra tokia didelė, kad tokį rekordiškai didelį sumedžiojimo limitą būtų galima išmedžioti per 5,5 mėnesio trunkantį sezoną.
Kaip minėta, Aplinkos ministerija atvira diskusijoms dėl poreikio keisti Vilko apsaugos planą, tačiau joms pasirengti būtini nauji kokybiški duomenys, kurių tikimasi sulaukti ir iš šių metų mokslinio tyrimo, kurį atlieka Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.
Prašymai nustatyti sumedžiojimo limitus galės būti teikiami tik elektroniniu būdu per BĮIP
Vienas iš būdų sumažinti nuostolius yra probleminių vilkų medžioklė žalos teritorijose. Naujos Medžioklės taisyklės leidžia naudoti masalą plėšrūnams medžioti!
Kaip žinoma, nuo rugpjūčio mėnesio medžiotojai gali naudotis BĮIP Medžioklės modulio funkcijomis. Kadangi automatizuojama sumedžiotų gyvūnų, įskaitant limituojamus, apskaita, elektroninio medžioklės lapo naudotojams atšaukiama pareiga teikti kasmetines sumedžiojimo ataskaitas. Aplinkos ministerija informuoja, kad prašymai nustatyti sumedžiojimo limitus galės būti teikiami tik elektroniniu būdu per BĮIP.
Vilkų limitai ir leidimai medžioti probleminius vilkus ne sezonu arba viršijus limitą bus taikomi kaip ir anksčiau.
Vilkų sumedžiojimo limitai planuojami ne medžioklės plotų vienetų lygmeniu, bet šalies, todėl vilkų sumedžiojimo limitų nustatymui ši paslauga nėra aktuali. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą arba pasibaigus medžioklės sezonui, vilkai gali būti paimami iš gamtos tik pagal atskirus Aplinkos apsaugos agentūros išduodamus leidimus (probleminiams vilkų individams išimti), jeigu fiksuojama didelė jų daroma žala, sumuojant žalos atvejus nuo ganiavos sezono pradžios vienos savivaldybės mastu. Prašymus paimti probleminius vilkus iš gamtos Aplinkos apsaugos agentūrai teikia savivaldybių administracijos, leidimai išduodami per 2 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
