Žmogaus neatsakingi sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių gamtai. Aplinkos ministerija perspėja, kad Lietuvoje vis dar fiksuojami atvejai, kai interneto skelbimų portaluose siūloma įsigyti juodųjų katžuvių (Ameiurus melas), nors ši rūšis nuo 2022 metų yra įtraukta į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Tai reiškia, kad šias žuvis draudžiama įvežti į Europos Sąjungą, laikyti, veisti, auginti privačiuose tvenkiniuose, parduoti, gabenti ar paleisti į gamtą. Nepaisant aiškaus teisinio reguliavimo, prekyba jomis vis dar vyksta.
Problema prasideda nuo žmogaus
Juodoji katžuvė natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje, tačiau šiandien jos populiacijos jau registruotos daugelyje Europos valstybių, tarp jų Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Portugalijoje. Belgijoje bei Švedijoje kol kas aptikti tik pavieniai individai.
Specialistai pabrėžia, kad Lietuvoje ši rūšis neatsirado natūraliai. Jos plitimas siejamas su neteisėtu paleidimu iš nelaisvės arba kita žmogaus veikla. Kitaip tariant, didžiausias pavojus gamtai kyla ne dėl pačios žuvies, o dėl žmonių sprendimų, kai invazinės rūšys sąmoningai ar iš nežinojimo perkeliamos į naujus vandens telkinius.
Trumpalaikis eksperimentas tampa ilgalaike ekologine problema
2025 metais atliktas juodosios katžuvės paplitimo, gausumo ir populiacijos būklės vertinimas parodė, kad ši rūšis puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato sąlygų. Ji ne tik išgyvena, bet ir gali formuoti gyvybingas, savaime besidauginančias populiacijas. Šiuo metu jau patvirtinti mažiausiai du natūralūs vandens telkiniai, kuriuose juodųjų katžuvių populiacijos sėkmingai dauginasi.
Pasak specialistų, tokia situacija susidarė ne atsitiktinai. Dažnai šios žuvys įsigyjamos privačių tvenkinių įžuvinimui, o vėliau dėl potvynių, vandens jungčių arba tyčinio paleidimo patenka į natūralius vandens telkinius. Tai, kas iš pradžių atrodo kaip nekaltas eksperimentas savo tvenkinyje, ilgainiui gali tapti rimta ekologine problema visam regionui.
Žuvis, galinti pakeisti visą ekosistemą
Juodoji katžuvė yra itin ištverminga ir lengvai prisitaikanti rūšis. Ji gali gyventi eutrofikuotuose vandens telkiniuose, kuriuose trūksta deguonies, todėl užima nišas, kuriose daugelis kitų žuvų sunkiai išgyventų. Dėl šios savybės ji greitai įsitvirtina ir pradeda konkuruoti su vietinėmis rūšimis.
Be to, juodoji katžuvė yra visaėdė. Ji minta bestuburiais, žuvų ikrais, mailiumi bei varliagyviais, todėl daro tiesioginį poveikį vietinių rūšių populiacijoms. Kai kuriose vandens telkiniuose jų populiacijos tampa tokios gausios, kad vietinių žuvų lieka labai mažai arba jos visai išnyksta.
Ne mažesnę žalą daro ir šių žuvų elgsena. Jos nuolat rausia dugno nuosėdas, todėl vanduo tampa drumstas, keičiasi augalija ir ilgainiui pakinta visa vandens telkinio ekosistema. Papildomą riziką kelia ir tai, kad Europoje nustatyta, jog juodoji katžuvė gali būti kai kurių parazitų platintoja.
Kontrolė prasideda nuo kiekvieno mūsų
Aplinkos ministerija ragina gyventojus nepirkti šių žuvų, jų nelaikyti ir jokiu būdu neperkelti į kitus vandens telkinius. Pastebėjus prekybą juodosiomis katžuvėmis, informaciją reikėtų perduoti Aplinkos apsaugos departamentui.
Žvejams rekomenduojama sugavus į juodąją katžuvę panašią žuvį ją nufotografuoti ir informaciją pateikti į Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulį INVA. Sugautos žuvies negalima paleisti atgal į vandenį – ją būtina sunaikinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam rūšies plitimui.
Baudos siekia iki 3 500 eurų
Už juodųjų katžuvių laikymą, veisimą, pardavimą, mainymą, gabenimą ar paleidimą į aplinką numatytos administracinės baudos nuo 280 iki 3 500 eurų. Be piniginių baudų gali būti konfiskuotos invazinės rūšys bei pažeidimui naudotos priemonės.
Specialistai pabrėžia, kad invazinių rūšių prevencija yra pats veiksmingiausias ir mažiausiai kainuojantis būdas apsaugoti gamtą. Kiekvienas atvejis, kai invazinė rūšis nepatenka į Lietuvos vandens telkinius, padeda išsaugoti vietines žuvų rūšis, biologinę įvairovę ir natūralią vandens ekosistemų pusiausvyrą.
Nauji įrodymai! Kuriame Lietuvos rajone veisiasi meškos?
Kaip atrodo juodoji katžuvė
Juodoji katžuvė (Ameiurus melas) yra Šiaurės Amerikoje paplitusi gėlavandenė šaminių (Ictaluridae) šeimos žuvis. Suaugę individai dažniausiai užauga iki 20–35 cm ilgio, tačiau palankiomis sąlygomis gali siekti 45–50 cm ir sverti apie 1–2 kg, išskirtiniais atvejais – dar daugiau.
Kūnas trumpas, kresnas, be žvynų, tamsiai rudos arba beveik juodos spalvos. Pilvas paprastai šviesesnis – gelsvas ar balkšvas. Aplink burną yra keturios poros ūsų, padedančių orientuotis drumstame vandenyje ir ieškoti maisto. Nugaros ir krūtinės pelekų pirmieji spinduliai yra virtę aštriais, dyglius primenančiais spinduliais, todėl paėmus žuvį reikia būti atsargiems – jais galima skausmingai įsidurti.
Juodoji katžuvė geriausiai jaučiasi šiltuose, lėtai tekančiuose arba stovinčiuose vandens telkiniuose. Ji puikiai pakelia deguonies trūkumą, todėl gali išgyventi net tokiomis sąlygomis, kurios daugeliui kitų žuvų būtų nepalankios. Būtent dėl šio atsparumo ši rūšis laikoma viena sėkmingiausių invazinių gėlavandenių žuvų Europoje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
