Informacijos šaltinis VMVT
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad gegužės 18 dieną Lenkijoje, Vakarų Pamario vaivadijoje netoli Vokietijos sienos, patvirtintas afrikinio kiaulių maro protrūkis stambiame kiaulių komplekse, kuriame buvo laikoma apie 21 tūkst. kiaulių.
Tai jau antras didelis AKM protrūkis šiais metais Lietuvos kaimyninėse šalyse. Metų pradžioje liga buvo nustatyta ir dideliame komerciniame kiaulių ūkyje Latvijoje, kuriame laikyta daugiau kaip 24 tūkst. kiaulių.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas pabrėžia, kad situacija regione aiškiai rodo, jog afrikinis kiaulių maras išlieka nuolatine grėsme, o didžiausią riziką ūkiams kelia žmogiškasis faktorius ir biologinio saugumo spragos.
„Kad virusas patektų į ūkį, pakanka vieno neatsargaus žingsnio. Todėl biologinio saugumo reikalavimų laikymasis turi tapti kasdiene visų kiaulių laikytojų praktika“, – pabrėžia VMVT atstovas.
Nors Lietuvoje šiais metais AKM protrūkių kiaulių ūkiuose nenustatyta, situacija laukinėje faunoje ir toliau kelia rimtą susirūpinimą. Per nepilną pusmetį AKM jau nustatytas 1421 šernui. Iš jų 1357 atvejais virusas aptiktas gaišenose, o dar 64 atvejais liga patvirtinta sumedžiotiems gyvūnams.
Tai trečias didžiausias nustatytų AKM atvejų skaičius per pastaruosius 13 metų.
Lapė įsiveržia į vilkų urvą, bebras apkandžioja vilkus ir slapta lūšių meilė. Miško naujienos #26
Šiais metais liga laukinių šernų populiacijoje nustatyta daugelyje Lietuvos savivaldybių, tarp jų Anykščių, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir kituose rajonuose. Tai reiškia, kad virusas gamtoje išlieka plačiai paplitęs ir toliau kelia grėsmę kiaulininkystės sektoriui.
VMVT primena, kad pagrindinė apsauga nuo afrikinio kiaulių maro yra griežtas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis ūkiuose. Tačiau specialistai jau daugelį metų pabrėžia, kad itin svarbus vaidmuo ligos kontrolėje tenka ir šernų populiacijos reguliavimui.
Būtent šernai yra pagrindinis AKM rezervuaras gamtoje. Kol virusas cirkuliuoja laukinėje populiacijoje, tol išlieka didelė rizika, kad liga vėl pateks į kiaulių ūkius.
Todėl medžioklė ir aktyvus šernų gausos reguliavimas laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti AKM plitimą gamtoje. Kritusių gyvūnų paieška ir pašalinimas iš aplinkos, nuolatinė stebėsena bei šernų populiacijos mažinimas yra būtina kovos su šia liga dalis. Specialistai pabrėžia, kad be aktyvaus laukinių šernų populiacijos reguliavimo visiškai sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą praktiškai neįmanoma.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
