Statistiškai medžioklė saugumo atžvilgiu prilygsta bet kokiai kitai veiklai lauke. Be to, dėl kokybiškesnio naujų medžiotojų mokymo, įrangos ir ryškiaspalvių aprangos elementų medžioklės procesas tapo toks saugus, kad nė neįsivaizduojame, kaip galima pataikyti ne į geistą laimikį, o į medžioklės kolegą…
Ir vis dėlto tokių nelaimių pasitaiko visame pasaulyje. Socialinių tinklų vartotojai, įskaitant ir medžiotojus, nešykšti komentarų ir savo vienintelių neabejotinai teisingų nuomonių, kad kaltininkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepataisomas įstatymų pažeidėjas ar tiesiog nepatyręs kvailys.
„Kad ir kaip atrodytų keista, į nelaimingą įvykį medžioklėje, kai nukentėjusysis supainiojamas su gyvūnu, dažniau patenka būtent patyrę medžiotojai, – pasakoja medžiotojas, psichologas ir mokslininkas iš Naujosios Zelandijos Carlas Bridgesas, kuris savo daktaro disertaciją skyrė būtent nelaimėms per medžioklę nagrinėti. – Svarbu suprasti, kad šie medžiotojai, paleidę lemtingą šūvį, savo galvoje neabejodami atpažino taikinį. Tačiau vis dėlto jie suklydo. Žiūrint iš šalies atrodo, kad iššauti į medžiojamąjį gyvūną yra paprasta ir elementaru, bet tai labai sudėtingas procesas, veiksmų visuma, per kurią visko gali nutikti“, – teigia būsimasis mokslų daktaras.
Vienas iš aspektų susijęs su žmogaus mąstymu. Mūsų rega nėra mechaniška, nepriklausoma skenavimo sistema, pagaunanti aplinkinę informaciją tiksliai taip, kaip ji vaizduojama. Akimis priimtą informaciją smegenys išanalizuoja per kelias nanosekundes, bet ne visada galutinis suvokimo rezultatas atitinka realią situaciją.
„Būtent per šį laiko tarpą kyla problemų“, – sako mokslininkas. Žmonės neretai mato tai, ką nori matyti. Smegenys nesąmoningai sukelia impulsą, kuris pagreitina širdies veiklą, ir susidaro įspūdis, kad visi veiksmai vyksta lėčiau. Mūsų regai gavus smulkius, netikslius informacijos fragmentus, smegenys tuoj pat užpildo trūkstamas vietas ir atmeta nederančią informaciją.
Šį reiškinį galite pastebėti ir kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, kai nuėjęs prie savo automobilio suprantate, kad jis iš tiesų ne jūsų, tik tada, kai nepavyksta atrakinti.
„Svarbiausia, ką noriu savo tyrimu pabrėžti, – priduria mokslininkas, – yra tai, kad dėl žmogaus smegenų ir sąmonės veiklos kiekvienas iš mūsų gali patekti į tokią nelaimę, kuri yra baisiausias kiekvieno medžiotojo košmaras.“ Laikantis saugos reikalavimų ir dėvint ryškius aprangos elementus nelaimių galima išvengti, tačiau ne visada, nes ir pamatytas spalvas smegenys dėl kokių nors aplinkybių gali interpretuoti klaidingai. Taip pat svarbios aplinkos sąlygos ir paties medžiotojo psichologinė būklė, t. y. nelaimėms palankesnės sąlygos yra silpnas apšvietimas, tankių krūmų ar šakų priedanga, slepianti taikinį, bei medžiotojo noras bet kokia kaina sumedžioti gyvūną dėl savo ambicijų ar kolegų spaudimo.
Pernelyg didelis užtikrintumas savimi gali būti mirtinas. Atsakomybė už šūvio rezultatą gula tik ant šaulio pečių, todėl be saugumo taisyklių verta pagalvoti ir apie tokius nemalonius triukus, kuriuos nesąmoningai gali iškrėsti mūsų smegenys.
Įsitikinkite dar kartą, prieš netyčia padarydami didžiausią gyvenimo klaidą!
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!
