Visus Lietuvos medžiotojus sveikiname sulaukus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų! Linkime vienybės medžiotojų bendruomenėje, siekiant mums visiems svarbių sprendimų.
Deja, medžiotojų organizacijų bendradarbiavime 2021 m. nieko labai džiuginančio. Praėjusiais metais nebuvo nė vieno bendro kreipimosi į valdžias raštu, kur būtų visų medžiotojų organizacijų parašai. Lietuvos medžiotojų draugija (LMD) išsiuntė 76 raštus su siūlymais, atsiliepimais ar reikalavimais įvairioms institucijoms: Prezidentūrai, Seimui, Aplinkos, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms, Vilniaus ir Kauno savivaldybėms, Policijos departamentui, Valstybinei sienos apsaugos tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui. Kažkurios atsižvelgia į iniciatyvas, kažkurios nereaguoja. Spaudžiant visiems kartu rezultatai turėtų būti geresni. Kol kas nėra rimtų požymių apie ketinimus bendradarbiauti.
Metų pabaigoje, per Hubertines, vis nuskambėdavo: „Mes nugalėsim!“ Ką nugalėsit? Koks tikslas? Atsikovoti iš valdžios normalias medžioklės sąlygas visiems Lietuvos medžiotojams ar užsidėti antpečius? Apsidalyti ordinais? Kažkodėl kažkas vis dar bando tarp mūsų kažką nugalėti.
Gal vienybės įneš pasipriešinimas Seimo nario Eugenijaus Gentvilo teikiamiems Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimams?
Pakeitimo projekte pribraukyta ir prirašyta daug naujų žodžių, bet esmę keičia vienas: 10 straipsnyje išbrauktas žodis „medžiotojas“ – tokiu atveju leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galėtų gauti bet kas. 13 straipsnyje išbrauktas žodis „susisiekiančius“. Nors ir lieka minimalaus medžioklės plotų dydžio (1000 ha) reikalavimas, bet valdomi sklypai nebūtinai turi susisiekti. Tikras naujametinis fejerverkas!
Ta proga gavome du portalo Delfi klausimus: jeigu E. Gentvilo pataisa būtų patvirtinta, kas pasikeistų gyvūnijai ir kaip pasikeistų medžiotojų ir savininkų santykiai?
Pirma, susmulkėtų medžioklės plotų vienetai (MPV), kurie dabar sudaryti mokslininkų rekomendacijų pagrindu, atitinka laukinių gyvūnų mikropopuliacijų arealus, ribos dažniausiai atitinka šiuolaikines natūralias kliūtis: upes, plentus, geležinkelius. Susmulkėjus MPV, pasunkėtų racionalus sumedžiojimo limitų paskirstymas, nes briedžių ir elnių arealai dideli. Padaugėtų situacijų, kai žvėrys gyvena vienur (miške), o nuostolius daro kitur (laukuose). Teise naudoti gamtos išteklius (medžioti žvėris) gautų bet kas: nemedžiotojai, juridiniai asmenys, žemės plotų naudotojai (ūkininkai, nuomojantys žemės plotus). To siekia keliolika didžiausių Lietuvos žemvaldžių, tikėtina – ir užsienio juridiniai asmenys. Panašu, kad naujieji MPV savininkai norėtų komercializuoti medžioklę, tikėdamiesi iš valdomos žemės išsunkti didžiausią naudą. Tai sujauktų laukinės faunos populiacijų reguliavimą ir atrankinę (selekcinę) medžioklę. Tai tikriausiai kirstųsi su Konstitucija – laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, teisę medžioti suteikia valstybė, o ne žemės ar miško savininkas.
Lietuvoje daug gamtos išteklių yra valstybės. Norint savo žemėje atidaryti žvyro karjerą, reikia gauti valstybės leidimą, ir tai niekam nekelia nuostabos. O laukinius gyvūnus norisi valdyti pačiam.
Naujo MPV sudarymui dabar reikia, kad nuosavybės teise valdomi ploteliai susisiektų ir sudarytų minimalų 1000 ha plotą. Pagal E. Gentvilo pataisą, plotų susisiekimas nebūtų privalomas, užtektų surinkti 70 proc. reikiamo minimalaus ploto, ir jau galėtum reikalauti įregistruoti naują MPV. O iš kokio dangaus nukris tie trūkstami 300 ha? Tarkim, privatininkai surinko tuos 700 ha. Tai tuos trūkstamus iki tūkstančio iš kur nurėžti? Iš kaimyno kairėje ar dešinėje? Kas ir kokiu pagrindu turi tai padaryti? O įstatyme parašyta: naujas MPV sudaromas nenuskriaudžiant esamų MPV. Šiuo metu visa Lietuva suskirstyta maždaug į 1000 MPV. Laisvų plotų nėra. Tai bet kokio naujo (tegu nuosavos žemės) MPV atsiradimas nuskriaustų kaimynus ir susmulkintų nacionalinę MPV struktūrą. Tiek to – nuosavybė yra nuosavybė, bet nuomoti plotų medžioklei Lietuvoje negalima, nes teisę tam duoda valstybė.
Dėl plotų susisiekimo panaikinimo – visiškas absurdas. Tokiu atveju keli draugai, turintys po 100 ha dešimtyje skirtingų vietų, jau gali reikalauti registruoti MPV. O jeigu kiekviename rajone turi po draugą, valdantį po 23 ha, tai noras steigti MPV taip pat jau būtų teisėtas. Būtų įdomu pamatyti limitų skirstymo komisijų sprendimus. Kiek tokiame MPV būtų gauta briedžių sumedžioti?
Šiuo metu Medžioklės įstatymas nėra blogas. Trūksta kelių smulkmenų įteisinant kai kuriuos ginklų priedus, „trukdymo medžioklei“ apibrėžimą bei pripažinti biotechninių įrenginių gadinimo draudimą Lankymosi miške taisyklėse. Taip pat pripažinti, kad žala gamtai atsiranda ne dėl kažko neįrašymo į Medžioklės lapą, o sumedžiojus gyvūną, kai jo medžioklės limitas išnaudotas arba gyvūnas išvis nemedžiotinas. Nuo šitų sprendimų išsisukinėja ne pirmas ministras ir ne pirma Vyriausybė.
Dabartinis ministras dar nėra nė karto sušaukęs Medžioklės konsultacinės tarybos posėdžio, nors jau padarė du Medžioklės taisyklių pakeitimus. Ir jie nėra blogi. Tik neaišku, kodėl reikėjo pradėti nuo tų pataisymų? O gal dar kažką reikėtų pakeisti? Bet ministras turi savo patarėjus ir keitimų iniciatorius.
Antra, miško ir žemės savininkų santykiai iš esmės pasikeitė maždaug prieš 10 metų. Medžiotojų klubai pradėjo priiminėti savininkus į narius arba kitaip sudarinėti sąlygas medžioti. Buvo „inventorizuotos“ santykių problemos. Jų radosi kelios dešimtys per Lietuvą. Tai buvo ilgalaikiai pykčiai dėl savininko ar medžiotojų (dažniausiai klubo vadovo) charakterio savybių, taip pat su didžiaisiais žemvaldžiais, norinčiais savaip tvarkyti medžioklę.
Visi „permainų“ troškimai kyla iš tos asmenų grupės. Lietuvoje kas 10 metų turi būti atnaujinamos MPV naudotojų sutartys su valstybe dėl gamtos išteklių naudojimo. Tai buvo padaryta 2013 m., dabar turės būti pakartota 2023 m. Abu kartus kilo didžiųjų žemvaldžių sujudimai, siekiantys keisti galiojančią tvarką. Tada nepavyko. Sutinku, kad nuosavybė šventa, bet tai jau Konstitucijos keitimo klausimas: laukinė gyvūnija kieno – valstybės ar žemės savininko?
Mums neramu, kai Seimui teikiami skaidrumo vengiančių asociacijų pasiūlymai. Seimo narys E. Gentvilas televizijos laidoje pareiškė, kad jis Medžioklės įstatymo pakeitimus siūlo Miško, žemės savininkų asociacijos Debeikių grupė prašymu (žr. portale TV3 Play nuo 2 minutės: TV3 Žinios. Medžiotojai įspėja: siūlomos įstatymo pataisos gali įteisinti nevaldomą medžioklę (2021). Seimo nario teigimu, paprasti Debeikių kaimo vyrukai susimetė ir nori savo MPV.
Google duoda daugiau informacijos. Konfliktai klube prasidėjo apie 2012 m., reikalas nukeliavo į teismą. Grupė medžiotojų pašalinta iš klubo. Taikyti atvyko Seimo nario padėjėja Sigita Mačytė-Šulskienė. Kurio gi Seimo nario padėjėja? Ogi Gretos Kildišienės. Tikrai jokio ryšio su stambiaisiais žemvaldžiais.
Miško, žemės savininkų asociacija Debeikių grupė ilgiau nei 5 metus Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir tuo pažeidžia asociacijų įstatymą, Registro nustatytą tvarką dėl asociacijų finansinio skaidrumo, narių skaičiaus ir veiklos.
Prieš tai, mūsų nuomone, analogiškus pasiūlymus E. Gentvilas siūlydavo pagal liberalo Rimvydo Valiulio (portale 60plius.lt, Metų senjoro rinkimai 2020: Rimvydo Antano Valiulio kova dėl medžioklės įstatymų), Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos vadovo, pasiūlymus, bet dėl šios asociacijos yra priimtas Registrų centro sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą dėl finansinių ataskaitų nepateikimo.
Etikos sargų dėmesio verta šeiminę rangą primenanti situacija: siūlo tėvas, Seimo narys, žemės ir miško savininkas, o pritaria vaikas, Seimo narys, ministras.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!
