Spalio 15-ąją prasideda medžioklės su varovais sezonas, kuris tęsis iki 2026 m. sausio 31 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina medžiotojus sezoną pasitikti atsakingai – laikytis biologinio saugumo reikalavimų, kad nebūtų platinamas afrikinis kiaulių maras (AKM). AKM yra viena opiausių laukinės faunos ir kiaulininkystės grėsmių. VMVT duomenimis, daugiausia AKM sergančių šernų kasmet fiksuojama vėlyvą rudenį ir žiemą – lapkritį, gruodį ir sausį, kai viruso plitimo sąlygos itin palankios, todėl būtina laikytis biosaugos. Lietuvoje šiais metais AKM virusas šernams nustatytas 560 vietų, t. y. 883 šernams. Taip pat 2025 metais 7 AKM atvejai fiksuoti ir kiaulių laikymo vietose.
Šėrimo ribojimai AAD naudai, mirties lizdai ir medžiotojų migracija. Pokalbiai apie medžioklę #79
Virusas tarp šernų plinta įvairiais būdais
Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu – dažniausiai per viliojimo vietas, kur susirenka ir sveiki, ir sergantys gyvūnai. Taip pat ligai plisti itin palankus šernų rujos metas, kai ieškodami patelių patinai keliauja iš vienos bandos į kitą. Subrendę šernai, ieškodami savo teritorijos, gali nukeliauti net iki 50 km ir taip išplatinti užkratą naujose vietovėse.
AKM virusas gali būti perneštas ir netiesiogiai – per užkrėstą aplinką, pašarus, šakniavaisius, maisto atliekas, medžioklės įrangą arba nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų sumedžiotų šernų dorojimo bei transportavimo metu, arba kai miškuose lieka nesurinktų nuo AKM kritusių šernų.
Biologinė sauga – svarbiausias apsaugos nuo AKM įrankis
VMVT primena, kokių priemonių turi imtis medžiotojai, kad AKM virusas neišplistų į medžioklės plotų vienetus, kitus šalies regionus bei kiaulių ūkius:
sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas tik sandariose talpose ar kitu saugiu būdu išvengiant skysčių tekėjimo – kad nebūtų užteršiama aplinka;
dorokite sumedžiotus šernus medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje ar patalpoje, į kurią negalėtų patekti pašaliniai asmenys, medžioklės šunys ar kiti gyvūnai;
šernienos atliekas sudėkite į tam skirtą sandarią ir rakinamą gyvūninių atliekų duobę;
išdoroję šernus išvalykite, išplaukite ir gerai dezinfekuokite aikštelę ar patalpos grindis, sienas, įrangą, įrankius, stalus;
išplaukite ir dezinfekuokite šerno transportavimo įrangą ir medžiagas, esant poreikiui – ir pačią transporto priemonę;
dorojant šernus privalu laikytis higienos, tinkamai nusiplauti avalynę, ypač gerai išvalyti avalynės padų protektorius. Prieš įeinant ir išeinant iš žvėrių dorojimo patalpos ar aikštelės būtina dezinfekuoti medžioklės plotų naudotojų ir kitų asmenų avimą avalynę naudojant purkštuvus arba aikštelėje turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras, užpildytas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
saugant šernų skerdenas iki tyrimų rezultatų, jos turi būti pažymimos taip, kad būtų užtikrintas mėsos atsekamumas;
radus šernų gaišenas (ar tai būtų auto įvykio pasekmė, ar sužeidimas medžioklės metu, ar nugaišimas dėl kitų priežasčių), jos jokiu būdu nereikėtų liesti, o būtina apie tai kuo skubiau pranešti VMVT specialistams telefonais: 1879 arba +370 5 242 0108. Informuoti galima ir internetu https://pranesimai.vmvt.lt/ pasirinkus > Įtarimų dėl gyvūnų ligų pranešimų anketą. Gaišenos radimo vietą pažymėti ir, esant galimybei, nustatyti radimo vietos koordinates. Šaltinis čia
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
