Medžioklinių šunų šeimininkai ir veisėjai kviečiami pasinaudoti šiuo metu vykstančia ženklinimo akcija, nes mikroschema medžioklėje yra viena svarbiausių gyvūno apsaugos priemonių. Medžioklės metu šunys dažnai nuklysta: varymo metu jie gali atitrūkti nuo grupės, sekdami pėdsakais nueina didelius atstumus, o nenaudojant GPS antkaklio jų paieškos tampa ilgos ir sudėtingos. Jeigu šuo patenka pas kitus žmones ar į prieglaudą, tik mikroschema leidžia greitai nustatyti savininką ir sugrąžinti gyvūną namo. Dėl šių priežasčių medžiotojams ypač rekomenduojama pasinaudoti nemokamomis ar kompensuojamomis ženklinimo paslaugomis, kurias šiuo metu siūlo daugelis savivaldybių.
Lietuvoje nepaženklintų augintinių problema išlieka didelė. Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalyje šiuo metu yra apie vienas milijonas nepaženklintų gyvūnų, o prieglaudos kasmet tampa vis labiau perpildytos. Norint suvaldyti augantį bešeimininkių gyvūnų skaičių, būtina pradėti nuo atsakomybės – ženklinimo, registravimo ir populiacijos kontrolės. VMVT kartu su savivaldybėmis, ministerijomis ir gyvūnų globos organizacijomis siekia sustiprinti šių priemonių taikymą ir kuria papildomas iniciatyvas, leidžiančias paslaugas padaryti prieinamas kuo platesniam gyventojų ratui.
Vienas iš reikšmingiausių žingsnių – VMVT inicijuota ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įgyvendinta programa, kurios metu parengti studentai gali ženklinti gyvūnus savivaldybių akcijose. Ši idėja jau tapo realybe, o pirmoji studentų grupė pradėjo teikti nemokamas paslaugas įvairiuose šalies regionuose. VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė pabrėžia, kad gyvūnų ženklinimas yra atsakomybės klausimas, be kurio neįmanoma efektyviai mažinti benamių gyvūnų skaičiaus. Pasak jos, džiugu matyti, kad iniciatyva plečiasi ir suteikia realių rezultatų.
VMVT statistika atskleidžia problemos mastą. 2025 metų gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo paženklinta 440 211 augintinių, tačiau maždaug vienas milijonas gyvūnų vis dar nėra registruoti. Prieglaudose 2024 metais buvo globojami 3 179 gyvūnai, o per 2025 metų pirmuosius tris ketvirčius šis skaičius jau pasiekė 3 626. Šiuo metu VMVT registre yra 92 gyvūnų globėjai, tačiau dauguma jų dirba perpildytose patalpose, kuriose trūksta vietos naujai atvežtiems gyvūnams. Prieglaudos dažnai negali nustatyti gyvūno savininko, jei šis neturi mikroschemos.
Atsižvelgdamos į situaciją, savivaldybės plečia nemokamas ar kompensuojamas prevencines programas, tokias kaip privalomas ženklinimas, kastravimas arba PSP (pagauk–sterilizuok–paleisk) iniciatyvos. Šiaulių miestas bei Klaipėdos rajonas jau kompensuoja socialiai remtiniems asmenims ženklinimo, registravimo, kastravimo ir vakcinavimo išlaidas, o kitose savivaldybėse tokia pagalba teikiama laikinų akcijų metu.
Studentų, parengtų LSMU, darbas taip pat plečiasi: jie nemokamai ženklina gyvūnus Marijampolės, Vilkaviškio, Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Šilutės, Joniškio ir Kauno rajono savivaldybėse. Tuo pačiu VMVT Gyvūnų gerovės skyrius ir Priežiūros departamentas vykdo edukacines veiklas mokyklose, aiškindami vaikams apie atsakingą gyvūnų priežiūrą ir ženklinimo svarbą.
Norint sumažinti bešeimininkių gyvūnų skaičių Lietuvoje, svarbu ne tik ženklinti augintinius, bet ir užtikrinti jų populiacijos kontrolę, kaip numato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Medžioklinių šunų atveju mikrochema tampa ne tik teisine, bet ir praktine būtinybe, nes ji gali nulemti, ar pasimetęs šuo bus rastas ir sugrąžintas savininkui. Šaltinis VMVT
Vykdančių kompensavimo programas savivaldybių kontaktai
Marijampolės r. + 370 343 90 011, + 370 343 90 062
Vilkaviškio r. + 370 342 60 062
Tauragės r. + 370 700 11 220
Jurbarko r. + 370 447 70 153
Šilalės r. + 370 449 76 115, +370 449 76 122
Šilutės r. + 370 441 79 266
Joniškio r. + 370 426 69 140
Kauno r. + 370 37 305 503
Prenumeruokite čia!
