Patirtis

Visa visuomenė prieš medžioklę. Mitas ar tiesa?0

Nuotrauka: unsplash.com

Visa visuomenė prieš medžioklę! Medžiotojai privalo atsižvelgti į visuomenės nuomonę! Visuomenė sako, kad XXI amžiuje medžioklė morališkai nepriimtina! Šie ir kiti argumentai neretai girdimi pristatymuose ir diskusijose su medžioklės priešininkais ir jų organizacijomis. Būna situacijų, kai ir patys medžiotojai patiki šia retorika ir būna pasirengę priimti visuomenės pasmerkimą.

Tačiau kyla klausimas: kas yra ši smerkianti visuomenė, kodėl smerkia ir kiek smerkia? Kas tai per mistinė visuomenė, kurios nuomonė daugiausia sutampa su gyvūnų teisių gynėjų frazėmis?

Abejojame, ar minėta „visuomenės nuomonė“ iš tiesų nebus vien gyvūnų gynėjų ir gamtos apsaugos organizacijų klaidinanti informacija bei iškraipyti faktai. Lenkijoje surengta Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) konferencija tai patvirtina.

Daugelyje FACE valstybių narių atliktos apklausos rodo, kad didžiajai visuomenės daliai medžioklė nerūpi, nemaža dalis visuomenės medžioklei pritaria ir tik nedidelė dalis visuomenės yra nusiteikusi prieš medžioklę.

Latvijos valstybės kontrolė prisidėjo prie melagienų

Savo 2020-ųjų metiniame pranešime Latvijos valstybės kontrolė rašė: „Konferencijoje Medžioklė 2018 buvo pateiktas visuomenės nuomonės tyrimas apie medžiotojus ir laukinius gyvūnus. Internetu buvo apklausta 1600 respondentų ir nustatyta, kad didžioji dalis nemedžiojančiųjų (58 proc.) ir beveik visi medžiotojai (98 proc.) mano, kad laukinių gyvūnų medžioklė yra leistina. Tačiau tik 38 proc. nemedžiojančiųjų buvo teigiamos nuomonės apie medžiotojus, 26 proc. nemedžiojančiųjų nuomonė apie juos buvo neigiama ir tik 36 proc. nuomonė buvo neutrali. Šis tyrimas buvo sukritikuotas dėl to, kad apklausos anketos buvo išplatintos daugiausia medžioklės organizacijoms.“

Šį tyrimą atliko prof. dr. Andris Petersonas, Verslo aukštosios mokyklos Turiba Komunikacijos fakulteto dekanas, Latvijos mokslų tarybos komunikacijos ekspertas. Sunku būtų rasti kompetentingesnį asmenį šioje srityje. Tyrimas buvo atliktas kaip internetinė apklausa, apklausiant respondentus el. paštu, tiesiogiai ir telefonu, pateikiant tris atsakymų variantus ir papildomus asmeninius klausimus.

Apklausa tikrai nebuvo platinama medžioklės organizacijoms. Didžioji dalis apklaustųjų buvo miestų gyventojai. Apklausa rodo, kad didžioji dalis nemedžiojančiųjų (58 proc.) ir beveik visi medžiotojai (98 proc.) mano, kad laukinių gyvūnų medžioklė yra leistina. Valstybės kontrolė pranešime savaip interpretuoja tyrimo duomenis ir klaidinamai praneša, neva tik 38 proc. nemedžiojančiųjų yra teigiamos nuomonės apie medžiotojus. Kaip čia yra? Kur liko tie 36 proc., kurių nuomonė apie medžiotojus yra neutrali?

Šiame netiksliame ir melagingame dokumente tokių pavyzdžių labai daug, o jo pasekmes mes jaučiame ir šiandien. Taip atsitinka, kai valdininkai trokšta būti išmintingesni už mokslų daktarus.

2008 metais Latvijos medžiotojų asociacija atliko visuomenės nuomonės apie medžiotojo įvaizdį tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad Latvijos gyventojai sąmoningai suvokia medžioklės ir medžiotojų klubų veiklos tikslus. Latvijos gyventojai medžiotojus laiko tikslo siekiančiais, azartiškais, paslaugiais, komunikabiliais, protingais, rimtais ir garbingais asmenimis.

Švedijos patirtis

Švedija yra viena Europos valstybių, kurioje nuomonė apie medžioklę beveik visuomet buvo itin teigiama, tačiau tai neįvyko savaime, tokiems rezultatams pasiekti įdėta daug darbo. 1971 metais, kai buvo pradėtos pirmosios visuomenės apklausos dėl medžioklės, medžioklės atžvilgiu teigiamai nusiteikę buvo 70 proc. visuomenės, o 2019 metais tokių buvo jau 89 proc. ir šis rodiklis kasmet gerėjo.

Tyrimai rodo, kad 92 proc. vyrų ir 84 proc. moterų nuomonė apie medžioklę yra teigiama. Geriausiai medžioklę supranta 30–64 metų amžiaus žmonės. Švedijos medžiotojų asociacijos atstovai daro išvadą, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti 15–29 metų amžiaus grupei, kuri mažiausiai remia medžioklę.

Kas gi skatina teigiamą nemedžiojančių asmenų požiūrį į medžioklę? Švedai nustatė du pagrindinius dalykus: požiūris būna teigiamas, kai tarp pažįstamų yra koks nors medžiotojas ir jei respondentas yra valgęs žvėrienos. Todėl labai svarbus pačių medžiotojų elgesys – artimiesiems ir draugams reikia pasakoti apie medžioklę, pristatyti geruosius jos pavyzdžius. Švedai juokauja: visose degalinėse reikėtų pardavinėti žvėrienos dešrainius. Medžiotojų asociacija Švedijoje daro išvadą – žvėrienos vartojimas ir rūpestis žmones jaudinančiais dalykais gali skatinti teigiamą visuomenės požiūrį į medžioklę.

Dar viena švedų išvada: specialios kampanijos ar priemonės ne visada daro įspūdį. Svarbu pasakoti apie savo gyvenimo būdą, o ne apie pačią medžiotojų organizaciją. Žvėrienos įgijimas medžiojant yra gamtai nekenksmingas, ilgalaikis procesas. Tai visuomenę galinti sudominti informacija. Jei jau žmonės naudoja gamtos išteklius, jie lengviau priims medžioklę, žūklę ir miškininkystę.

Susiję straipsniai

Švedija yra valstybė, kurioje finansuojamos ilgalaikės ir paveikios medžiotojo įvaizdžio gerinimo programos. Štai pavyzdys: Švedijos medžiotojai su šunimis vyksta ieškoti eismo įvykiuose nukentėjusių gyvūnų. Sukurtas patyrusių pėdsekių tinklas, prireikus jie vyksta ieškoti sužeistų gyvūnų. Labai populiarus tapo vaizdo įrašas, kaip medžiotojai tai daro naktį, po savo darbo valandų, iš esmės neatlygintinai.

Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo numeryje!


LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.