Visa visuomenė prieš medžioklę! Medžiotojai privalo atsižvelgti į visuomenės nuomonę! Visuomenė sako, kad XXI amžiuje medžioklė morališkai nepriimtina! Šie ir kiti argumentai neretai girdimi pristatymuose ir diskusijose su medžioklės priešininkais ir jų organizacijomis. Būna situacijų, kai ir patys medžiotojai patiki šia retorika ir būna pasirengę priimti visuomenės pasmerkimą.
Tačiau kyla klausimas: kas yra ši smerkianti visuomenė, kodėl smerkia ir kiek smerkia? Kas tai per mistinė visuomenė, kurios nuomonė daugiausia sutampa su gyvūnų teisių gynėjų frazėmis?
Abejojame, ar minėta „visuomenės nuomonė“ iš tiesų nebus vien gyvūnų gynėjų ir gamtos apsaugos organizacijų klaidinanti informacija bei iškraipyti faktai. Lenkijoje surengta Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) konferencija tai patvirtina. Daugelyje FACE valstybių narių atliktos apklausos rodo, kad didžiajai visuomenės daliai medžioklė nerūpi, nemaža dalis visuomenės medžioklei pritaria ir tik nedidelė dalis visuomenės yra nusiteikusi prieš medžioklę.
Latvijos valstybės kontrolė prisidėjo prie melagienų
Savo 2020-ųjų metiniame pranešime Latvijos valstybės kontrolė rašė: „Konferencijoje Medžioklė 2018 buvo pateiktas visuomenės nuomonės tyrimas apie medžiotojus ir laukinius gyvūnus. Internetu buvo apklausta 1600 respondentų ir nustatyta, kad didžioji dalis nemedžiojančiųjų (58 proc.) ir beveik visi medžiotojai (98 proc.) mano, kad laukinių gyvūnų medžioklė yra leistina. Tačiau tik 38 proc. nemedžiojančiųjų buvo teigiamos nuomonės apie medžiotojus, 26 proc. nemedžiojančiųjų nuomonė apie juos buvo neigiama ir tik 36 proc. nuomonė buvo neutrali. Šis tyrimas buvo sukritikuotas dėl to, kad apklausos anketos buvo išplatintos daugiausia medžioklės organizacijoms.“
Šį tyrimą atliko prof. dr. Andris Petersonas, Verslo aukštosios mokyklos Turiba Komunikacijos fakulteto dekanas, Latvijos mokslų tarybos komunikacijos ekspertas. Sunku būtų rasti kompetentingesnį asmenį šioje srityje. Tyrimas buvo atliktas kaip internetinė apklausa, apklausiant respondentus el. paštu, tiesiogiai ir telefonu, pateikiant tris atsakymų variantus ir papildomus asmeninius klausimus. Apklausa tikrai nebuvo platinama medžioklės organizacijoms.
Didžioji dalis apklaustųjų buvo miestų gyventojai. Apklausa rodo, kad didžioji dalis nemedžiojančiųjų (58 proc.) ir beveik visi medžiotojai (98 proc.) mano, kad laukinių gyvūnų medžioklė yra leistina. Valstybės kontrolė pranešime savaip interpretuoja tyrimo duomenis ir klaidinamai praneša, neva tik 38 proc. nemedžiojančiųjų yra teigiamos nuomonės apie medžiotojus. Kaip čia yra? Kur liko tie 36 proc., kurių nuomonė apie medžiotojus yra neutrali? Šiame netiksliame ir melagingame dokumente tokių pavyzdžių labai daug, o jo pasekmes mes jaučiame ir šiandien. Taip atsitinka, kai valdininkai trokšta būti išmintingesni už mokslų daktarus.
2008 metais Latvijos medžiotojų asociacija atliko visuomenės nuomonės apie medžiotojo įvaizdį tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad Latvijos gyventojai sąmoningai suvokia medžioklės ir medžiotojų klubų veiklos tikslus. Latvijos gyventojai medžiotojus laiko tikslo siekiančiais, azartiškais, paslaugiais, komunikabiliais, protingais, rimtais ir garbingais asmenimis.
Švedijos patirtis
Švedija yra viena Europos valstybių, kurioje nuomonė apie medžioklę beveik visuomet buvo itin teigiama, tačiau tai neįvyko savaime, tokiems rezultatams pasiekti įdėta daug darbo. 1971 metais, kai buvo pradėtos pirmosios visuomenės apklausos dėl medžioklės, medžioklės atžvilgiu teigiamai nusiteikę buvo 70 proc. visuomenės, o 2019 metais tokių buvo jau 89 proc. ir šis rodiklis kasmet gerėjo.
Tyrimai rodo, kad 92 proc. vyrų ir 84 proc. moterų nuomonė apie medžioklę yra teigiama. Geriausiai medžioklę supranta 30–64 metų amžiaus žmonės. Švedijos medžiotojų asociacijos atstovai daro išvadą, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti 15–29 metų amžiaus grupei, kuri mažiausiai remia medžioklę.
Kas gi skatina teigiamą nemedžiojančių asmenų požiūrį į medžioklę? Švedai nustatė du pagrindinius dalykus: požiūris būna teigiamas, kai tarp pažįstamų yra koks nors medžiotojas ir jei respondentas yra valgęs žvėrienos. Todėl labai svarbus pačių medžiotojų elgesys – artimiesiems ir draugams reikia pasakoti apie medžioklę, pristatyti geruosius jos pavyzdžius. Švedai juokauja: visose degalinėse reikėtų pardavinėti žvėrienos dešrainius. Medžiotojų asociacija Švedijoje daro išvadą – žvėrienos vartojimas ir rūpestis žmones jaudinančiais dalykais gali skatinti teigiamą visuomenės požiūrį į medžioklę.
Dar viena švedų išvada: specialios kampanijos ar priemonės ne visada daro įspūdį. Svarbu pasakoti apie savo gyvenimo būdą, o ne apie pačią medžiotojų organizaciją. Žvėrienos įgijimas medžiojant yra gamtai nekenksmingas, ilgalaikis procesas. Tai visuomenę galinti sudominti informacija. Jei jau žmonės naudoja gamtos išteklius, jie lengviau priims medžioklę, žūklę ir miškininkystę.
Švedija yra valstybė, kurioje finansuojamos ilgalaikės ir paveikios medžiotojo įvaizdžio gerinimo programos. Štai pavyzdys: Švedijos medžiotojai su šunimis vyksta ieškoti eismo įvykiuose nukentėjusių gyvūnų. Sukurtas patyrusių pėdsekių tinklas, prireikus jie vyksta ieškoti sužeistų gyvūnų. Labai populiarus tapo vaizdo įrašas, kaip medžiotojai tai daro naktį, po savo darbo valandų, iš esmės neatlygintinai.
Nyderlandų patirtis
Nyderlanduose mums įprastų rūšių medžioklė nevyksta. Medžiojamųjų gyvūnų sąraše yra tik kokios penkios rūšys. Visos kitos yra saugomos, tačiau medžioklės vis tiek vyksta, o ir visuomenė į tai žiūri gana palankiai.
Nyderlandų medžiotojų asociacija 2014, 2015, 2017, 2019 ir 2021 metais atliko plataus masto gyventojų nuomonės tyrimus, siekdama išsiaiškinti jų nuomonę apie medžioklę. Pagrindinė prielaida – visuomenė bus neigiamos nuomonės apie medžioklę, bet tokia nuomonė kinta, aiškinant procesą.
Tyrimas parodė, kad 58 proc. visuomenės žinojo, jog medžiotojai užsiima šernų, žąsų ir lapių populiacijų priežiūra. 34 proc. apie tai buvo girdėję ir tik 8 proc. apie tai nieko nežinojo. Taip pat 42 proc. žinojo, kad medžiotojai rūpinasi skrydžių sauga greta oro uostų, 36 proc. apie tai buvo girdėję ir tik 22 proc. apie tai nieko nežinojo. 38 proc. Nyderlandų visuomenės žinojo, kad medžiotojai rūpinasi gyvūnais ir augalais medžioklės plotuose, 38 proc. apie tai buvo girdėję ir tik 24 proc. apie tai nieko nežinojo. Taip pat 38 proc. visuomenės žinojo, kad medžiotojai vartoja žvėrieną maistui, 36 proc. apie tai buvo girdėję ir tik 26 proc. apie tai nieko nežinojo. Toks pats nuomonių santykis ir apie žalą žemės ir miškų ūkiui.
Tik 21 proc. apklaustųjų žinojo, kad medžiotojai vasarą gelbsti kiškius ir stirniukus nuo pjūties, 29 proc. apie tai buvo girdėję, o 50 proc. apie tai nieko nežinojo. Įdomus rezultatas gautas dėl visuomenės nuomonės apie medžioklės leidimų suteikimą: 76,7 proc. gyventojų nuomonė buvo teigiama dėl to, kad būtų leista sumedžioti sergantį ar pavojų kitiems gyvūnams keliantį gyvūną; 18,7 proc. į šią priežastį žiūrėjo neutraliai, o 4,6 proc. buvo nusiteikę prieš.
Kenčiančio badą gyvūno medžioklę rėmė 62,8 proc., neutraliai vertino 27,7 proc. ir prieštaravo – 9,5 proc. gyventojų. Jei medžiotojas laikosi taisyklių ir etikos principų, medžioklę pasisakė remiantys 59,5 proc., jai abejingi – 32,4 proc., o prieštaraujantys – 8,1 proc. apklaustųjų. Medžioklei, kai dėl gyvūnų kyla grėsmė žmonių saugumui, pritarė 59,5 proc., buvo abejingi 31,9 proc. ir prieštaravo – 8,7 procento apklaustųjų. Mažiausios paramos medžioklei sulaukė būtinybė kontroliuoti gyvūnų skaičių, kai reikia saugoti retus augalus, nuomonės pasiskirstė atitinkamai 19,3, 56,2 ir 24,5 procento.
Kai medžioklė leistina – Nyderlandų visuomenės nuomonė
Jei gyvūnas serga ar kelia grėsmę kitiems gyvūnams
Jei gyvūnas kenčia, pavyzdžiui, badą
Jei medžiotojas laikosi taisyklių ir etikos principų
Jei kyla grėsmė žmonių saugumui
Kai gyvūnai kelia grėsmę eismui
Kai plėšrūnai, pavyzdžiui, lapės, kelia grėsmę saugomoms rūšims
Kai gyvūnai daro žalą žemės ūkiui
Jei yra pakankamai gyvūnų ir jie tinkami maistui
Jei sumedžioti gyvūnai paliekami miške kaip maistas kitiems gyvūnams
Retų augalų apsaugai
Nyderlandų medžiotojų asociacija taip pat pabrėžia, kad šiais duomenimis naudojasi kasdien gindama medžiotojų interesus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, diskusijose su gyvūnų teisių apsaugos organizacijomis, naudoja duomenis pranešimuose spaudai, vidiniams reikalams ir kurdami įvairias strategijas.
Naujausia apklausa: Lietuvoje nuomonė apie medžioklę pagerėjo
Pirmoji Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) inicijuota visuomenės nuomonės apklausa įvyko 2021 metų pavasarį. Po metų gauti ir naujos apklausos duomenys. Abiem atvejais 1015 respondentų buvo užduoti tie patys aštuoni klausimai.
Šių metų rezultatai parodė, kad visuomenės supratimas ir nuomonė apie medžioklę pagerėjo. Daugiau žmonių pripažįsta, kad yra informuoti apie laukinių gyvūnų daromą žalą žemės ūkio plotuose ir miškuose (+6 proc., iš viso – 36 proc.).
Daugiau žmonių pritarė būtinybei mažinti šernų skaičių dėl afrikinio kiaulių maro plitimo (+3 proc., iš viso – 33 proc.).
Žmonės dažniau pritaria, kad medžioklėje būtų leidžiami naktiniai taikikliai ir duslintuvai (+3 proc., iš viso – 41 proc.). Pagerėjo nuomonė apie pačius medžiotojus (+3 proc.). Iš viso paramą medžiotojams išreiškė 41 proc. apklaustųjų.
Tėvynės gynėjais medžiotojus laiko 51 proc. apklaustųjų (+6 proc.). Šiemet 3 proc. daugiau apklaustųjų pritarė medžioklės pagrindų dėstymui mokyklose, iš viso tokių yra jau 54 procentai.
Organizacijos vadovas Gediminas Vaitiekūnas tikina, kad planuojama tokias apklausas daryti kasmet. Jų tikslas – vertinti visuomenės nuomonę ir palankų medžiotojų indėlį ją formuojant.
Nuomonė apie medžiotojus (proc.)
Kokia situacija Lenkijoje?
Štai Lenkijoje pastaraisiais metais visuomenė gana menkai remia medžioklę. Vaikams iki 18 metų uždrausta dalyvauti medžioklėje net ir tuomet, kai tėvai tai leistų.
2020 metais JAV ir Švedijos mokslininkai atliko tyrimą, patvirtinusį mūsų minėtą faktą: nemedžiojantiems žmonėms pripažinus žvėrienos tinkamumą maistui, medžioklė imama vertinti teigiamai. Tyrimas parodė, kad šie veiksniai labiausiai veikia žmonių nuomonę apie medžioklę.
Reguliariai žvėrieną valgančių respondentų, remiančių medžioklę, buvo 6,1 procentinio punkto daugiau nei niekada žvėrienos neragavusiųjų. Taip pat buvo ir nors kartą dalyvavusiųjų medžioklėje atveju.
Vienas neigiamų veiksnių yra tai, kad dėl medžioklių žmonės negali vaikščioti miškuose, todėl ir pačią medžioklę vertina neigiamai. Jei šeimoje ar tarp draugų yra medžiotojas, tai daro teigiamą įtaką asmens nuomonei.
Įdomus faktas – apie medžioklę teigiamai atsiliepiama valstybėse, kuriose medžiojama daugiau. Pavyzdžiui, Lenkijoje medžiotojai sudaro vos 0,3 proc. gyventojų. Latvijoje tokių yra 1,2 proc. populiacijos, o tai gana geras rodiklis Europoje.
Lenkijoje atliktas tyrimas patvirtina, kad dauguma žmonių laikosi neutralios nuomonės apie medžioklę, tačiau dėl žvėrienos medžioklę priimtų 63 proc. gyventojų, o medžioklė rekreacijos tikslais 57 proc. lenkų nepriimtina. Daugybė medžioklei pritariančių žmonių mano, kad žvėriena yra sveikas maistas.
Išvados
Paanalizavę įvairiose valstybėse atliktas apklausas, galime aiškiai teigti, kad didžioji visuomenės dalis yra teigiamos arba neutralios nuomonės apie medžioklę. Neigiamos nuomonės laikosi garsiai kalbanti, bet palyginti nedidelė visuomenės dalis. Todėl gamtos apsaugos ir gyvūnų teisių organizacijų reiškiama retorika dėl visuomenės priešiškumo iš tiesų tėra subjektyvus duomenų interpretavimas, šiek tiek klaidinančios žinios arba tiesiog propaganda.
Todėl pasakokime artimiesiems, draugams, pažįstamiems ir net svetimiems žmonėms apie tai, kas yra medžioklė, nevaikykime vaikštinėjančių miške ir vaišinkime žmones žvėriena!
Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo numeryje!
