Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto studentė Eglė Virvičiūtė savo magistro darbe tyrė vilkų padarytą žalą ūkinių gyvūnų augintojams nuo 2009 iki 2018 metų. Darbo tikslas – išnagrinėti vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams dėsningumą, žalos atvejų pasiskirstymą ir apimtį bei tam įtakos turinčius aplinkos veiksnius.
Tyrimo autorė, komentuodama pasirinktą temą, sakė: „Skaičiai kalba patys už save – auginamų gyvulių daugėja, atitinkamai didėja ir žala, tačiau tikrai ne tiek daug, kiek šneka ūkininkai. 2018 metais žalos atvejų užfiksuota tik 1,4 proc. daugiau nei 2017 metais, o tai yra statistiškai nereikšmingas skaičius. Vis dėlto, palyginus 2009 ir 2018 metų duomenis, fiksuotų plėšrūnų antpuolių padaugėjo dramatiškai!“
Tyrimo apžvalga
Per tyrime analizuotą laikotarpį Lietuvoje vilkai papjovė 8320 ūkinių gyvūnų. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) pateikta informacija, nuo 2009 iki 2018 metų žalos apimtis nuolat didėja, bet šis kilimas nevienodas – kai kuriais metais žala auga šuoliais ir staigiai. Dažniausiai nuo vilkų antpuolių nukenčia avys – 74 proc. visų oficialiai patvirtintų antpuolių.
Remiantis oficialiais duomenimis, kuriuos savo tyrime naudojo E. Virvičiūtė,
nuo 2009 iki 2018 metų vilkų papjautų gyvūnų skaičius Lietuvoje padidėjo 20,3 karto
, tačiau tai vyko netolygiai. Analizuojamu laikotarpiu galima išskirti du vilkų papjautų gyvūnų skaičiaus šuolius: 2013 metais, kai, lyginant su 2012 metais, vilkai papjovė 2,4 karto (142,5 proc.) daugiau gyvūnų. Tokiam šuoliui įtakos galėjo turėti nuo 2013 metų ūkininkams pradėtos mokėti kompensacijos už patirtą žalą. Kitas padidėjimas buvo 2015 metais, kai vilkai papjovė 83,5 proc. daugiau gyvūnų nei 2014 metais.
Lyginant visų 2009–2018 metų duomenis, skirtumas tarp pirmųjų ir paskutiniųjų metų yra didžiulis: 2009 metais konstatuoti vos 92 antpuoliai, o 2018 metais užpulti jau 1866 ūkiniai gyvūnai.
Savo tyrime E. Virvičiūtė analizavo ir metų laikus, kada vilkai dažniausiai puola gyvulius. Mažiausiai avys, ožkos, karvės ir arkliai nukenčia žiemą ir pavasarį. Vilkai aktyvesni vasarą, o užvis aktyviausi – rudenį. Per visas analizuojamo laikotarpio vasaras papjauti 3094 gyvūnai, o rudenius – 4089 gyvūnai (32,2 proc. daugiau nei vasaromis). Per visas analizuoto laikotarpio žiemas ir pavasarius papjauti 1137 gyvūnai (3,6 karto mažiau nei rudenį).
Tokia pat tendencija išsilaikė ir analizuojant vilkų papjautų gyvūnų skaičių kiekvienais analizuojamo laikotarpio metų laikais. Analizuojant informaciją nuodugniau, susidarė vaizdas, kad dažniausiai vilkai, priešingai nei įprastai manoma, užpuola ūkinius gyvūnus rugsėjį ir spalį, ne vasaros pabaigoje, kai jaunikliai mokosi medžioti. Iš visų analizuojamo devynerių metų laikotarpio įvykusių išpuolių rugsėjo mėnesiais papjauti 1743 gyvūnai (20,1 proc.), o spalio – 1635 gyvūnai (19,7 proc.). Mažiausiai gyvūnų pajauta vasario (20) ir kovo (36) mėnesiais.
Taip pat įdomu pastebėti, kaip situaciją regionuose parodo statistika. Per analizuojamą laikotarpį daugiausia vilkų užpuolimų Lietuvoje vyko Šilalės r. savivaldybėje. Šioje savivaldybėje 2009–2018 metais užfiksuota 270 atvejų, kai vilkai papjovė gyvūnus. Antra savivaldybė pagal vilkų užpuolimų skaičių yra Kupiškio r. – 224 atvejai. Klaipėdos r. savivaldybėje užfiksuoti 187 vilkų užpuolimai, o Biržų ir Alytaus r. savivaldybėse – po 180 ir 160 užpuolimų.
Finansiškai didžiausią žalą plėšrūnai padarė Elektrėnų r. savivaldybėje, kur per 2009–2018 metų laikotarpį vilkai papjovė 608 gyvulius, tačiau tai buvo padaryta per 101 išpuolį, todėl vidutiniai vieno išpuolio nuostoliai – 6 gyvuliai. Alytaus r. savivaldybėje per tą patį laikotarpį vilkai papjovė 452, o Klaipėdos r. savivaldybėje – 445 gyvūnus. Didžiausius vidutinius nuostolius per vieną išpuolį patyrė Švenčionių r. savivaldybė, kur vidutiniškai per vieną išpuolį papjauta 7,2 gyvulio. Štai 2018 metais vilkų papjautų gyvūnų, lyginant su 2017 metais, padaugėjo tik 1,4 proc., nors žiniasklaidoje ūkininkai ne kartą kalbėjo apie ypač padidėjusį vilkų išpuolių skaičių tais metais.
Galvijų daugėja
ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 163,13 tūkst. avių, o avių laikytojų yra 10,48 tūkst. Nuo 2009 iki 2018 m. auginamų avių skaičius Lietuvoje padidėjo 230,12 proc. Be to, tais pačiais duomenimis, Lietuvoje yra 658,18 tūkst. galvijų, o galvijų laikytojų – 45,98 tūkst.
Daugėjant avių ir mėsinių galvijų, didėja ir tikimybė susidurti su vilkais.
Ūkininkams ir savivaldybėms reikėtų pradėti galvoti apie apsaugos priemones ir jų finansavimą. Rengdama informaciją tyrimui, E. Virvičiūtė apibendrino dėsningumus tarp oficialiai priimto vilkų skaičiaus, medžiojimo limitų ir plėšrūnų antpuolių atvejų, kurie matomi lentelėje.
„Atliktoje savivaldybių apklausoje paaiškėjo, kad
iš 30 savivaldybių tik 11 turi tvarką, kuri leistų kompensuoti prevencinių priemonių įsigijimą ūkininkams
, tačiau labai retas kuris ja pasinaudoja, matyt, dėl informacijos trūkumo. Jei savivaldybės tinkamai panaudotų lėšas, žalos atvejų tikrai sumažėtų, tačiau ūkininkai labiau renkasi jau padarytos žalos kompensavimą. Visuomenė pyksta ant vilkų, nes jie pjauna ūkininkų gyvulius, bet kodėl niekas nepyksta ant ūkininkų, kad jie nesaugo savo gyvulių?
Sumedžiotų vilkų skaičius žalos atvejų pasiskirstymui ir apimtims įtakos neturi, logiška, kad dėl medžioklės išardyta vilkų šeima ir toliau rinksis medžioti lengvesnį grobį – neapsaugotą ūkininko avį – negu stirną ar elnią miške. Manau, kad čia ne vilkai kalti. Ir avys sveikos, ir vilkas sotus bus tik tada, kai ūkininkai prisiims atsakomybę ir pradės imtis priemonių, kad apsaugotų savo turtą“, – sakė tyrimo autorė.
Dėkojame E. Virvičiūtei už leidimą panaudoti jos magistro darbo medžiagą.
