Važiuojant keliu pro Šunskus kai kurie vietos gyventojai teigia besijaučiantys nesaugiai. Jų nuomone, šalia valstybinio kelio įrengta laukinių gyvūnų šėrykla paskatino kanopinius žvėris dažniau kirsti važiuojamąją dalį, todėl padaugėjo susidūrimų su automobiliais, rašo Delfi.lt.
Į žiniasklaidą kreipęsi vietos gyventojai pasakoja, kad žiemą gyvūnai buvo reguliariai šeriami visai šalia valstybinio kelio Nr. 2607 Marijampolė–Šunskai–Tursučiai. Pasak jų, dėl to žvėrys priprato judėti tarp laukų ir netoliese esančių miško plotų, kirsdami kelią toje pačioje vietoje.
„Suprantame, kad žiemą žvėrims gali reikėti papildomo maisto. Ši žiema buvo sunki – daug sniego, ledo ir šalčio. Tačiau yra ir kita šios situacijos pusė“, – sako vienas iš vietos gyventojų. Anot jo, dėl nuolatinio šėrimo gyvūnai įprato čia rasti maisto, todėl jų judėjimas per kelią nesumažėjo net ir atšilus orams.
Gyventojai teigia, kad dėl to jau užfiksuota nemažai automobilių apgadinimo atvejų. Vairuotojai kartais priversti staigiai stabdyti arba sukti į griovį bandydami išvengti susidūrimo su gyvūnais.
Medžiotojai tuo metu pabrėžia, kad šėryklos pirmiausia yra biotechninė priemonė, skirta pagerinti laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygas sudėtingu metų laikotarpiu. Pasak Sūduvos medžiotojų sąjungos atstovo Ramūno Mažėčio, jos dažniausiai įrengiamos vadinamuoju baltojo bado laikotarpiu, kai žiemą gyvūnams sunku susirasti natūralaus maisto.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šėryklos dažnai painiojamos su viliojimo vietomis. Pastarosios naudojamos visai kitais tikslais – reguliuojant tam tikrų rūšių gausą ar siekiant sumažinti jų daromą žalą. Tokiose vietose pašaro kiekis būna ribotas, kad gyvūnai tik retkarčiais užsuktų.
Šėryklų vietą paprastai pasirenka medžiotojų būreliai, tačiau prieš jas įrengiant būtina gauti žemės savininko ar valdytojo sutikimą. Kai kuriais atvejais vietos gali būti koreguojamos, jei paaiškėja, kad jos sukelia daugiau problemų nei naudos, pavyzdžiui, dėl pasikeitusio ūkininkavimo ar kitų aplinkybių.
Kalbant apie gyvūnų judėjimą, medžiotojai pabrėžia, kad šėrykla nėra vienintelė priežastis, kodėl žvėrys kerta kelią. Šunskų apylinkėse tarp miško plotų yra vadinamasis tarpmiškis, kuriame natūraliai vyksta gyvūnų migracija. Todėl net ir perkėlus šėryklą žvėrių judėjimas šioje vietoje greičiausiai nesustotų.
Kartais kaip sprendimas siūlomas kelių aptvėrimas. Tai iš tiesų gali sumažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių, ypač magistraliniuose keliuose. Tačiau tokia priemonė turi ir rimtų ekologinių pasekmių.
Aptverti keliai tampa fizine kliūtimi gyvūnų migracijai. Tai ne tik pakeičia jų įprastus judėjimo maršrutus, bet ir daro neigiamą poveikį populiacijų genetinei įvairovei. Kai gyvūnai nebegali laisvai judėti tarp skirtingų teritorijų, sutrinka natūrali genų apykaita tarp populiacijų. Ilgainiui tai gali silpninti populiacijos sveikatą, mažinti genetinę įvairovę ir didinti įvairių ligų ar genetinių problemų riziką.
Į vietos gyventojų susirūpinimą reagavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Jis patvirtino, kad gauta informacija buvo perduota pagal teritoriją atsakingai organizacijai – Sūduvos medžiotojų sąjungai, kuri turės įvertinti situaciją vietoje.
Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų migracijos visiškai sustabdyti neįmanoma, nes ji priklauso nuo daugelio veiksnių – sezoniškumo, maisto prieinamumo ir natūralių gyvūnų judėjimo maršrutų.
Todėl sprendžiant tokius konfliktus svarbu ieškoti subalansuotų sprendimų. Jei žinoma, kad konkrečioje vietoje gyvūnai reguliariai kerta kelią, galima taikyti ir paprastesnes, bet veiksmingas priemones. Pavyzdžiui, įrengti aiškiai matomus kelio ženklus, įspėjančius apie laukinių gyvūnų migraciją, ir skatinti vairuotojus tose vietose laikytis mažesnio greičio.
Jeigu kalbame apie būtinybę gyventi pagarboje su gamta, tai turėtų atsispindėti ne tik dokumentuose ar diskusijose, bet ir kasdieniuose sprendimuose – taip pat ir kelyje.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
