Pasaulinės gyvūnijos dienos proga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tęsia edukacinį projektą „100 laimės centimetrų“. Jo esmė – parodyti, kad augintinio laimę bei tinkamą priežiūrą galima „išmatuoti“, ir tai padaryti gana paprasta. Augintinio laimė priklauso nuo šeimininko atsakingumo. Augintinio sveikatos, o ir laimės pamatas – reguliarus vakcinavimas nuo pavojingų ligų, ypač nuo pasiutligės. Be to, šį sekmadienį, rugsėjo 29-ąją, minėsime ir Pasaulinę pasiutligės dieną. Tad kalbėti apie skiepų būtinybę šiandien yra ypač svarbu.
Vienkartinio skiepo neužtenka
Pastebima, kad kai kurie šeimininkai klaidingai mano, jog užtenka vienkartinio skiepo nuo pasiutligės arba tiesiog jie pamiršta paskiepyti pakartotinai. Tačiau reikia žinoti, kad apsauga galioja tik tiek, kiek nurodo vakcinos gamintojas: kai kurios vakcinos suteikia imunitetą vieneriems metams, kitos – iki trejų. Gyvūnas laikomas apsaugotu tik tada, jei revakcinuojamas reguliariai visą gyvenimą. Po pirmojo skiepo imunitetas susiformuoja tik po 21 dienos, todėl atsakingas šeimininkas turi rūpintis nuolatine vakcinacija.
Pasiutligė yra mirtina liga tiek augintiniui, tiek ir žmogui. Kas nutinka, jei pasiutlige sergantis gyvūnas įkanda žmogui?
Įvertinkite riziką: ar gyvūnas tikrai nepabėgs, neturės kontaktų su kitais laukiniais ir naminiais gyvūnais. Pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi nuo sergančio gyvūno ja galima užsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus. Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles, nukeliauti nervų sistema link smegenų. Iš pradžių žmogus gali jausti tik karščiavimą ar silpnumą, taip pat dilgčiojimą įkandimo vietoje, bet ligai progresuojant išsivysto smegenų uždegimas (encefalitas). Tuomet prasideda sunkūs simptomai – nerimas, haliucinacijos, agresijos protrūkiai, vandens baimė (hidrofobija). Deja, ši liga beveik visada baigiasi mirtimi. Vienintelis būdas apsisaugoti – nedelsiant pradėti skiepų kursą po įkandimo. Jei gyvūnas nevakcinuotas, žmogui skiriamas beveik mėnesį trunkantis profilaktinis vakcinacijos kursas (penkios dozės: 0, 3, 7, 14 ir 28 dieną).
„Lietuvoje kasdien bent keletas žmonių kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų augintinių sukeltų traumų, įdrėskimų ar įkandimų. Dažnai tai būna savas gyvūnas. Tik reguliariai skiepytas gyvūnas gali saugiai bendrauti su kitais gyvūnais ir žmonėmis. Tokiu būdu šeimininkas nepatirs streso dėl galimų įkandimų, o augintinis galės laisvai mėgautis žaidimu, pasivaikščiojimais ir kelionėmis – tad augintinio laimė tiesiogiai priklauso nuo šeimininko atsakingumo“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Gintarė Mockevičienė.
Lietuvoje pasiutligė paskutinį kartą buvo nustatyta 2018 metais pasienyje su Baltarusija nugaišusiai lapei, dar anksčiau – 2015 metais pasienyje su Baltarusija pasiutligė nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, kurie turėjo kontaktų su nevakcinuotais šunimis. 2014 metais pasiutligė nustatyta šuniui Varėnos rajone. Vykdant laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės ir vakcinuojant naminius gyvūnus pavyko pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės atvejų nenustatoma, tačiau šios ligos patekimo rizika išlieka, nes laukinėje faunoje pasiutligė vis dar registruojama kaimyninėje Lenkijoje, o Baltarusijoje nustatoma ir tarp laukinių, ir tarp ūkinių gyvūnų, ir tarp augintinių, todėl svarbu palaikyti nuolatinę vakcinaciją, kad liga pas mus neatsirastų. Šaltinis čia
Vilkas Graikijoje užpuola mergaitę, problema Europoje auga. Miško naujienos #13
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
