Vilkaviškio rajone, Stirniškių miške, neseniai užfiksuotas įtartinai besielgiantis usūrinis šuo, kurio elgesys sukėlė nerimą vietos gyventojams. Gyvūną nufilmavęs žmogus pastebėjo, kad jis nebijo žmonių, juda nenatūraliai, o iš snukio bėga putos. Tokie požymiai dažnai siejami su pasiutlige.
Apie šį atvejį socialiniame tinkle Facebook grupėje Kas vyksta Vilkaviškyje pranešė vietos gyventoja. Pasidalintame vaizdo įraše matyti, kad gyvūnas leidžiasi prieiti gana arti. Moteris įspėjo gyventojus nesiartinti prie gyvūno, jo neliesti, saugoti vaikus ir augintinius bei laikytis saugaus atstumo.
Dėmesio! Vilkaviškio rajone miške pastebėtas įtartinai besielgiantis mangutas. Ar tikrai pasiutligė?
Nors oficialiai pasiutligės atvejis šiame miške dar nėra patvirtintas, gyvūno elgesys sukėlė įtarimų, kad jis gali būti užsikrėtęs šia pavojinga liga. Specialistai primena, kad pasiutligė yra reta, tačiau žmogui mirtinai pavojinga virusinė infekcija, todėl bet koks neįprastas laukinių gyvūnų elgesys turėtų būti vertinamas labai atsargiai.
Maisto ir veterinarijos tarnybos vyresnysis valstybinis veterinarijos gydytojas Vaidas Jonušaitis paaiškina, kad pastebėjus įtartinai besielgiantį laukinį gyvūną pirmiausia reikia laikytis saugaus atstumo ir informuoti atsakingas institucijas.
„Svarbiausia atsitraukti ir informuoti atsakingas tarnybas. Galima skambinti pagalbos telefonu 112. Operatoriai susisieks su Gyvosios gamtos apsaugos specialistais prie Aplinkos ministerijos, o šie informuos atitinkamo medžioklės plotų vieneto medžiotojų klubą. Medžiotojai bandys gyvūną sumedžioti“, aiškina Vaidas Jonušaitis.
Pasak specialisto, apie situaciją taip pat informuojama ir Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos specialistai atvyksta paimti sumedžioto gyvūno arba jo mėginių ir juos pristato laboratoriniams tyrimams.
„Svarbu žinoti, kad tyrimams reikalinga gyvūno galva, tiksliau galvos smegenys. Todėl tokiais atvejais negalima taikytis į galvą“, pabrėžia veterinarijos gydytojas.
Jis taip pat primena, kad pasiutlige gali sirgti visi žinduoliai, todėl bet koks neįprastas laukinio gyvūno elgesys turėtų būti vertinamas atsargiai.
Tiesa, specialistas pažymi, kad panašūs požymiai ne visada reiškia pasiutligę. Kartais gyvūnai gali elgtis neįprastai dėl traumų ar kitų sveikatos sutrikimų. „Yra buvę atvejų, kai gyvūnai elgiasi panašiai dėl traumų. Pavyzdžiui, traumuoti šernai kartais sukiojasi ratais, vėliau randame nugaišusius netoliese su sulaužytais žandikauliais. Iš vaizdo įrašo vertinti situaciją nuotoliu taip pat sudėtinga“, sako Vaidas Jonušaitis.
Lietuvoje paskutinis atvejis buvo patvirtintas 2018 metais, kai pasienyje su Baltarusija nugaišusiai lapei buvo nustatyta ši liga, tačiau liga vis dar registruojama kaimyninėse šalyse.
„Pasiutligė nustatoma kaimyninėse šalyse Baltarusijoje ir Lenkijoje. Reali situacija Baltarusijoje nėra žinoma. 2025 metais, iki vasario 11 dienos, Lenkija jau pranešė apie šešis pasiutligės atvejus. Keletas šios ligos atvejų 2025 metais jau nustatyti Rumunijoje, Slovakijoje ir Moldovoje“, teigia Ž. Vaišvila.
Specialistai primena paprastą taisyklę. Pastebėjus neįprastai besielgiantį laukinį gyvūną geriausia nesistengti prie jo artintis ir apie situaciją pranešti pagalbos telefonu 112. Jei įvyko kontaktas su įtartinu gyvūnu, būtina kuo greičiau kreiptis į medicinos įstaigą.
Kiekvienas toks atvejis turi būti laikomas galimu pasiutligės atveju ir reikia elgtis atitinkamai
Manguto, arba usūrinio šuns, elgesys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali priminti pasiutligę, kartais būna susijęs su įvairiomis ligomis ar fiziologiniais sutrikimais. Dalis simptomų persidengia, todėl be laboratorinių tyrimų tiksliai nustatyti priežastį dažnai neįmanoma.
Pasiutligė
Viena iš galimų priežasčių yra pasiutligė. Užsikrėtęs gyvūnas gali prarasti natūralų atsargumą ir baimę žmogui, tapti dezorientuotas, nereaguoti į aplinką. Dažnai stebimi rijimo sutrikimai, dėl kurių kaupiasi seilės ir prie burnos gali atsirasti putų. Taip pat gali pasireikšti galvos trūkčiojimas, nekoordinuoti judesiai, staigūs elgesio pokyčiai. Gyvūnas gali tapti agresyvus arba, priešingai, neįprastai apatiškas.
Šunų maras
Šunų maro virusas gali pažeisti nervų sistemą. Tokiu atveju atsiranda neurologinių simptomų. Gyvūnas gali trūkčioti galva, žandikauliu atlikti tarsi kramtymo judesius, gali pasireikšti traukuliai. Dažnai sutrinka koordinacija, gyvūnas juda nestabiliai, elgiasi neįprastai ir gali nebijoti žmonių.
Smegenų uždegimas
Įvairios infekcijos ar parazitai gali sukelti smegenų uždegimą. Tokiu atveju atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymių. Gyvūnas gali drebėti, prarasti koordinaciją, atlikti neįprastus žandikaulio ar liežuvio judesius, keistai reaguoti į aplinką ar žmones.
Apsinuodijimas
Apsinuodijimas pesticidais, graužikų nuodais ar kitomis toksinėmis medžiagomis taip pat gali sukelti nervų sistemos sutrikimus. Gyvūnas gali tapti dezorientuotas, trūkčioti, judėti nekoordinuotai. Dažnai pasireiškia gausus seilėtekis, dėl kurio prie burnos gali matytis putos.
Galvos trauma
Stipri galvos trauma, pavyzdžiui, po susidūrimo su transporto priemone ar kritimo, gali sukelti neurologinius simptomus. Tokiu atveju gyvūnas gali nestabiliai judėti, trūkčioti galva, elgtis neįprastai ir prarasti įprastą atsargumą.
Sunkus išsekimas ar ligos pabaigos stadija
Labai nusilpę ar sunkiai sergantys gyvūnai kartais praranda natūralų atsargumą. Nervų sistemos veiklos sutrikimai gali sukelti nekoordinuotus žandikaulio judesius, padidėjusį seilėtekį ar neįprastą elgesį.
Svarbus aspektas
Jeigu gamtoje pastebimas mangutas ar usūrinis šuo, kuris elgiasi neįprastai, nebijo žmonių, trūkčioja galva ar iš burnos teka putos, saugumo sumetimais toks atvejis visada turi būti vertinamas kaip galimai susijęs su pasiutlige, kol neįrodyta priešingai. Tokiu atveju gyvūno negalima liesti ar bandyti prie jo artintis, o apie situaciją reikėtų pranešti atsakingoms institucijoms.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
