Tekstas: Kataryna Šterna, dr. Giedrius Šidlauskas
Lietuvos mokslininkų komanda – Gamtos tyrimų centro mokslininkas stažuotojas dr. Giedrius Šidlauskas su kolegomis – pradėjo didžiulį sarkocistozės, toksoplazmozės ir trichineliozės tyrimą graužikų, taip pat ir bebrų, populiacijose Lietuvoje. Tyrinėjant didžiausio mūsų graužiko sveikatą numatyta gaudyti ir įvairių laukinių pelių šeimos gyvūnus bei rudąsias žiurkes. Kalbiname tyrimo vadovą dr. G. Šidlauską.
Kaip kilo tyrimo idėja? Kaip žinoma, medžiotojai gana skeptiškai vertina mintį, kad bebras gali sirgti trichinelioze.
Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad jau sulaukėme medžiotojų palaikymo. Tik sužinoję apie šį tyrimą medžiotojai skambino ir domėjosi, siūlė pagalbą, ir jau mūsų laukia pirmieji bebrų mėginiai iš visos Lietuvos.
Tai reiškia, kad medžiotojai nėra abejingi medžiojamųjų gyvūnų populiacijos būklės pokyčiams. Be to, gavome informacijos, jog medžiotojas, dirbęs su šiais parazitais, jau buvo ištyręs 20 bebrų diafragmos mėginių, tačiau nerado trichineliozės atvejo. Didžiausia tyrimų vertė ir pasisekimas yra tada, kai problema yra aktuali ir gaunamas visuomenės palaikymas. Tikriausiai jau nebesinori susidurti su įvairiais ligų protrūkiais ir pandemijomis. Toks medžiotojų atsakas parodo, kad žinių sklaida labai svarbi. Tik dalydamiesi patirtimi ir žiniomis galime pasiekti bendrą tikslą.
Ar bebrai serga trichinelioze ar ne ? Medžiotojai kviečiami prisijungti prie mokslinio tyrimo!
Vaizdo įraše dėl techninių priežasčių yra klaida pašnekovo pavardėje. Teisingai: dr. Giedrius Šidlauskas.
Jei turite informacijos arba norėtumėte bendradarbiauti atliekant tyrimą, susisiekite su tyrėju dr. Giedrius Šidlauskas +37065962204!
Apie patį tyrimą
Kad atliktum tyrimus, ne visada pakanka tik geros idėjos. Žinoma, turime problemą, rasime būdų ir pajėgumų jai išspręsti. Šiuo atveju turime didžiulį palaikymą ir komandą bei dvejus metus tyrimams. Be to, projektas yra tęstinis ir netrumpalaikis. Kaupiame duomenis, kad tyrimai būtų tikslesni ir patikimi, ieškome sprendimų, kaip šiuos tyrimus tęsti ir pritaikyti praktiniame medžiotojų gyvenime.
Bendradarbiaujame su ilgametę patirtį turinčiais tyrėjais. Tiriant mūsų užsibrėžtus tikslus skirta podoktorantūros studijų stažuotė, atliekama valstybiniame Gamtos tyrimų centre. Trichineliozės atvejai bebruose bus tiriami Molekulinės ekologijos laboratorijoje. Noriu pasidžiaugti, kad bendradarbiaujame su Madrido Komplutenso universitetu ir ten įsikūrusia SALUVET laboratorija. Šių tyrimų metu bus atlikti genetiniai Toxoplasma bei Sarcocystis tyrimai. Lietuvoje tokių Toxoplasma gondii ir Sarcocystis tyrimų dar nebuvo atlikta, kai išaiškinami dominuojantys šio parazito genotipai ir subgenotipai.
Šio tyrimo metu pirmą kartą bus tiriami gamtoje sugautų žiurkių žarnynai, juose ieškant šio parazito oocistų ar sporocistų. Sarcocystis rūšys bus identifikuojamos taikant PGR ir sekoskaitos metodu nustatant 18S rRNR, ITS1 ir mitochondrijų COI sekas.
Kad tyrimas praktiškai būtų naudingas medžiotojams, siekiame ištirti Sarcocystis spp. ir Toxoplasma parazitų genotipus graužikuose: pelėse, žiurkėse, pelėnuose ir bebruose. Taip pat neįprasta, kad ieškosime trichineliozės atvejų bebrų raumenyse.
Labai svarbu atskleisti bebrų populiacijos būklę. Tik taip žinosime, kaip ją valdyti. Juk medžiotojai ne veltui mokomi pažinti gyvūnus ir identifikuoti jų ligas. Todėl, kreipdamasis į medžiotojus, pabrėžiu, kad kiekvienas sugautas bebras yra labai svarbus, ieškant atsakymų, kai kalbame apie jų populiacijos būklę.
Kiek mėginių tikitės surinkti?
Keldami projekto tikslus, supratome, kad vieni neįstengsime sugauti tokio didžiulio skaičiaus graužikų. Todėl bendradarbiaujame su medžiotojais, kurie yra neabejingi savo medžioklės plotuose gyvenančių bebrų būklei ir supranta, kad pažinimas yra raktas į sėkmę.
Tam, kad duomenys būtų patikimi, turime tikslą ištirti 400 graužikų (pelių, žiurkių, pelėnų) ir 100 bebrų, iš viso 500 tiriamųjų graužikų. Užduotis nelengva, tačiau tikrai įmanoma. Gaudant graužikus bus metodiškai įrengiamos spąstų sistemos. Bebrai medžiojami vadovaujantis Lietuvos medžioklės taisyklėmis.
Tirsime širdies, diafragmos, 100 g raumens ir smegenų mėginius. Papildomai tirsime rudųjų žiurkių (lot. Rattus norvegicus) žarnynus. Ieškosime Sarcocystis spp., Toxoplasma ir trichineliozės parazitų. Šie organai parinkti neatsitiktinai. Remiantis šių parazitų vystymosi ciklais, dauginimusi ir gyvenimu, šie parazitai dažniausiai aptinkami tokiuose mėginiuose.
Kaip manote, kaip bebrai gali užsikrėsti šiomis ligomis?
Bebrai šiomis ligomis jau serga, tai liudija moksliniai tyrimai. Dažna praktika parodo, kad, kol problema pasiekia ją nagrinėjančius mokslininkus, ji jau būna padariusi poveikį aplinkai. Ne išimtis ir graužikų, taip pat ir bebrų, nešiojamos bei platinamos parazitinės ligos.
Atkreipiu dėmesį į mokslą kaip į žinių ir faktų sklaidos priemonę. Rašome apie tai, ką ištyrėme – glaustai ir koncentruotai apie tai, kas yra labai gilu. Suprantame, kad tokie tyrimai yra tik žingsnelis link tikslo ir iškeltų hipotezių tikrinimas. Ieškome atsakymų, kaip parazitai dauginasi ir atranda naujus šeimininkus. Žinome, kad bebrai yra šimtu procentų žolėdžiai, tačiau jų etologija nėra tinkamai atskleista: kaip jie elgiasi, kai gina teritoriją ar kai nėra pakankamai maisto, ar susidarius neįprastoms sąlygoms. Todėl šiandien turime tik spėjimus, kaip bebrai gali užsikrėsti trichinelioze.
Ar galėtumėte pakomentuoti, kaip graužikai pasigauna šių parazitų?
Klausiate, kaip žiurkės, pelėnai, pelės ir bebrai susiję su šiais parazitais, kaip jie gali užsikrėsti šiomis ligomis? Šiam klausimui reikia labiau panagrinėti Toxoplasma, sarkocistozės ir trichineliozės parazitų vystymąsi, dauginimąsi ir platinimą. Apie šiuos parazitus ir jų tyrimus rašo kolegos dr. Evelina Juozaitytė-Ngugu ir dr. Petras Prakas. Apie bebrų trichineliozės atvejus pirmieji moksliniuose straipsniuose prabilo latviai ir lenkai.
Bet šiandien, kad būtų aišku ir suprantama, pabandome kalbėtis paprastai. Taip, kaip darome susėdę prie laužo ir aptariame sėkmingą medžioklę. Tad labai svarbu suprasti, kodėl šie parazitai tiriami graužikuose. Visais atvejais graužikai yra pirmoje vietoje, kai kalbame apie šių parazitinių ligų platinimą, nešiojimą. Trumpai tariant, vienokiu ar kitokiu būdu, graužikai yra vieni pagrindinių šių parazitų platintojų.
Kai gyvūnai gyvena glaudžiai susijusioje biocenozėje, kur yra susiformavę nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vyksta energijos ir maisto medžiagų apykaita, prasisuka labai daug procesų. Vienas jų – užkrečiamosios ligos. Žmonės neatsiejami biocenozės dalyviai, kurie lygiai taip pat gali užsikrėsti šiomis ligomis. Atrodo, kad net labai paprastai: atsigerkime nepasterizuoto pieno, vartokime užterštą vandenį, neapdorotą mėsą, neplaukime daržovių ir vaisių. Dar neplaukime rankų po kontakto su katėmis, šunimis ar kitais gyvūnais. Galų gale tuštinkimės kokiame miške ir štai – receptas, kaip galime užsikrėsti parazitais bei juos platinti.
Kalbant apie ekskrementus, visad eidamas ieškoti bebrų atkreipiu dėmesį į veiklos žymes – nugraužtus medžius, takus, stalus, namus, urvus, – bet nesu pastebėjęs bebrų suvirškinto turinio. Klausdavau kolegų, ar esate matę bebrų torčiukus? Aišku, sulaukdavau atsakymo, iš kurio nesuprasdavau, matė ar ne. Ieškodamas atsakymų į šį klausimą, sužinojau, kad bebrai daug ėsdami daug ir tuštinasi. Ir jie tai daro visur: tuštinasi plaukdami, statydami užtvankas, savo namus, o juos pastatę tuštinasi ten, kur miega. Todėl kyla klausimas, kaip galima nerasti tokios veiklos požymių. Juk turėtų būti kvapas ir kalnai išmatų.
Atsakymas yra paprastas. Gamtoje veikia toks reiškinys kaip kaprofagija – kai gyvūnas suėda savo ar kito išmatas. Paaiškėja, kad pirmą kartą bebrų suvirškintas turinys yra maistingas, o jį perdirbus gaunama didžiausia maistinė nauda.
Kodėl taip pasisuko kalba apie tas išmatas? Paaiškėja, kad toksoplazmų, sarkocistų ir trichinelių randama išmatose. Šie parazitai patenka į vandenį, taip užteršdami telkinius. Taip pat patenka ant augalų, kuriais minta žolėdžiai. Todėl neatmetama galimybė, jog tokiu būdu bebrai užsikrečia šiais parazitais.
Suprantama, kad toks ciklas, kai ligų platintojai ir nešiotojai gyvena vienoje ekosistemoje, yra užsuktas, ir panašu, kad nesustos. Todėl šiandien tik galime stebėti ir identifikuoti šių parazitų vystymąsi. Tik gerai išmanydami jų gyvenimo ciklus, ateityje galime surasti jiems veiksmingiausius priešnuodžius.
Papasakokite apie trichineliozę, toksoplazmozę ir sarkocistozę. Kokios tai ligos? Kokias grėsmes jos kelia žmonių ir medžioklinių šunų sveikatai?
Atrodo, kad graužikai gyvena kažkur toli nuo mūsų, laukuose, savo kanaluose. Tačiau jie yra arčiau, nei mes įsivaizduojame. Šios parazitais užkrečiamos ligos yra pavojingos žmonėms ir mūsų mylimiausiems augintiniams. Nustatyta, kad ne visos sarkocistų rūšys yra pavojingos gyvūnams ar žmonėms. Tačiau žinomos dvi rūšys, kurios gali sukelti negalavimus žmogui. Žmogus gali būti šių parazitų galutiniu ir tarpiniu šeimininku. Todėl žmogaus organizme sarkocistos gali parazituoti žarnyne, sukeldamos virškinimo trakto funkcijos sutrikimus, arba raumenyse sudaryti cistas. Gyvūnai tampa nusilpę, apatiški.
Toksoplazmoze galima užsikrėsti per pažeistą odą ar gleivines. Šiuo keliu dažniau užsikrečia mėsos perdirbimo įmonių, žvėrelių fermų darbuotojai, veterinarai, medžiotojai, gyvulių augintojai. Laboratorijų darbuotojai gali užsikrėsti kontaktuodami su infekuotais laboratoriniais gyvūnais bei per užterštą laboratorijos įrangą.
Dažniausiai kliniškai toksoplazmozė pasireiškia kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgių padidėjimu. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai. Dėl to išsivysto gretutinės ligos. Visais atvejais norint neužsikrėsti šiomis ligomis patartina laikytis asmeninės higienos.
Kokia tyrimams reikalinga informacija?
Medžiotojai, pasiruošę dalyvauti tyrime, kviečiami perduoti mokslininkams sumedžioto bebro širdį, smegenis, diafragmą ir 100 g raumenų. Jei medžiotojas bebro galvą nori pasilikti kaip trofėjų, smegenis galima išimti iš kaukolės ir užšaldyti atskirai. Pridėtame laiške turi būti nurodyta bebro sumedžiojimo vieta ir apytikslis amžius – jaunesnis nei dvejų metų ar vyresnis.
Kaip reikėtų išsaugoti bebrų audinių mėginius?
Visi mėginiai turi būti sudėti į atskirus, saugius plastikinius maišelius arba dėžutes ir užšaldyti. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atitirpinus mėginius sarkocistos žus, todėl mėginius reikia laikyti šaldiklyje tol, kol juos bus galima perduoti mokslininkams.
Mėginių paėmimo procesas medžiotojų neapsunkins. Tyrėjų komanda pati vyks į išvykas po Lietuvą rinkti mėginių. Kaip nurodė dr. G. Šidlauskas, medžiotojai kviečiami rinkti bebrų mėginius iki sezono pabaigos, kad juos visus atiduotų vienu metu. Su tyrėjų komandos vadovu dr. G. Šidlausku galima susisiekti telefonu +370 659 62 204.
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
