Latvijoje rudųjų lokių populiacija pastaraisiais metais pastebimai padidėjo. Tai patvirtina naujausi 2025 metų lokių monitoringo rezultatai, rodantys, kad šie gyvūnai šalyje aptinkami vis dažniau ir vis platesnėje teritorijoje. Lokių monitoringą vykdė Latvijos valstybinio miškotyros instituto Silava tyrėjai.
Remiantis monitoringo duomenimis, Latvijoje gali gyventi apie 190 lokių. Šis skaičius nustatytas apibendrinus įvairius įrodymus – pėdsakų matavimus, fotografijas, medžioklės kamerų vaizdus, bičių ūkių pažeidimų vietas bei kitus stebėjimus. Tačiau. atsižvelgiant į tai, kad lokių tyrimai atliekami ribotoje šalies teritorijoje, išlieka tikimybė, jog šių plėšrūnų yra daugiau, nei rodo surinkti duomenys.
Ekrano nuotraukos vertimas iš LVMI Silava tyrimo prezentacijos
Vertinant tik pagal priekinių letenų pėdsakų pločio matavimus, 2025 metais identifikuota mažiausiai 100 skirtingų lokių. Tačiau įvertinus visus turimus duomenis, bendras populiacijos dydis laikomas gerokai didesniu.
Ypač svarbus rodiklis yra tai, kad Latvijoje reguliariai fiksuojamos lokės su jaunikliais, kas rodo sėkmingą populiacijos reprodukciją. Monitoringo metu užregistruota 18 lokių patelių su jaunikliais, o bendras jauniklių skaičius siekė bent 45. Vidutiniškai tai sudaro apie 2,5 jauniklio vienai patelei.
Ekrano nuotrauka iš prezentacijos LVMI Silava tyrimo Ląčių monitoringas 2023–2025 metais
Lokių paplitimas plečiasi
Monitoringo duomenys rodo, kad lokių paplitimas Latvijoje pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė. Gyvūnų buvimas fiksuojamas daugelyje seniūnijų, o stebėjimų skaičius kasmet didėja.
2025 metais išanalizuoti 673 pranešimai apie lokių buvimą. Tarp jų buvo tiek visiškai patvirtinti stebėjimai, tiek neišsamūs pranešimai. Informacija rinkta iš įvairių šaltinių – medžioklės kamerų, pėdsakų matavimų, bičių ūkių pažeidimų, taip pat gyventojų ir medžiotojų pateiktų duomenų.
Kai kuriais atvejais tą pačią dieną skirtingose vietose buvo fiksuotas net kelių lokių buvimas vienu metu, kas rodo plačią rūšies sklaidą teritorijoje.
Lietuvoje pabudo pirmieji du lokiai. Sužinok, ar anksčiau šiuose rajonuose plėšrūnai buvo fiksuoti
Lokiai juda dideliais atstumais
Rudieji lokiai yra itin mobilūs gyvūnai. Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad per parą lokys vidutiniškai gali įveikti 2–6 kilometrus, o per sezoną nueina gerokai didesnius atstumus.
Kai kuriais atvejais lokiai per metus gali nukeliauti net šimtus kilometrų, ieškodami maisto ar naujų teritorijų. Todėl monitoringo metu svarbu atsižvelgti, kad Latvijoje aptinkami tiek nuolat gyvenantys individai, tiek migruojantys gyvūnai.
Individuali lokio teritorija gali būti labai didelė. Skirtingose šalyse ji svyruoja nuo 50 iki 500 kvadratinių kilometrų, o kai kuriais atvejais gali būti dar didesnė.
Stebėjimų kokybė yra labai svarbi
Kad stebėjimai taptų patikimais duomenimis, itin svarbus jų dokumentavimas. Pilnavertis pranešimas apie lokio buvimą paprastai apima datą, koordinates, fotografiją ir pėdsakų matmenis, jei tai įmanoma nustatyti.
Stebėjimai klasifikuojami pagal tarptautinius kriterijus, leidžiančius atskirti neabejotinus įrodymus nuo galimų, bet nepatvirtintų atvejų.
Lokys Latvijoje tampa nuolatine rūšimi
Didėjantis stebėjimų skaičius ir fiksuojami reprodukcijos atvejai rodo, kad ši rūšis Latvijoje tampa vis stabilesnė. Populiacijos augimas reiškia, kad ateityje vis dažniau reikės spręsti žmogaus ir lokio sambūvio klausimus, ypač teritorijose prie gyvenviečių ar ūkių.
Tuo pačiu lokio sugrįžimas į Latvijos gamtą rodo, kad miškų ekosistemos geba užtikrinti tinkamas sąlygas stambiesiems plėšrūnams.
Pastebėjus lokį ar jo pėdsakus, rekomenduojama apie tai pranešti atitinkamose stebėjimų platformose arba informuoti specialistus. Tokia informacija padeda geriau suprasti rūšies paplitimą ir populiacijos raidą Latvijoje.
Reikia pabrėžti, kad prieš 10–15 metų kaimyninėje Latvijoje oficialiai buvo fiksuojama vos apie dešimt rudųjų lokių. Tai buvo laikotarpis, kai ši rūšis dar tik atsargiai grįžo į šalies teritoriją ir buvo laikoma reta. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį situacija iš esmės pasikeitė – populiacija nuosekliai augo, plėtėsi paplitimo arealas, o šiandien lokiai jau tampa įprastesne faunos dalimi. Atsižvelgiant į šią tendenciją, vis dažniau keliama prielaida, kad panašūs procesai gali vykti ir Lietuvoje, kur pavieniai lokių pasirodymai jau fiksuojami, o ateityje gali žymėti ir nuolatinės populiacijos formavimosi pradžią.
Ar užpuolus lokiui leidžiama naudoti ginklą savigynai? Teisinės kolizijos ir realybė
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
