Trofėjų medžioklė tai viena iš labiausiai kritikuojamų, bet kartu ir mažiausiai suprastų medžioklės formų. Dalis visuomenės įsivaizduoja, kad tai beatodairiškas žudymas vien dėl malonumo ar kolekcionavimo. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė. Tinkamai organizuota ir reguliuojama trofėjų medžioklė ne tik neskatina rūšių išnykimo, bet kai kuriais atvejais – priešingai – išgelbėja nykstančius gyvūnus nuo visiško išnykimo.
Ką iš tikrųjų reiškia trofėjų medžioklė?
Trofėjų medžioklė tai medžioklės forma, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas tam tikro individo fizinėms savybėms: amžiui, dydžiui, ragų ar ilčių formai. Medžiotojas siekia gauti simbolinį atminimą – trofėjų. Tačiau pats gyvūnas beveik visuomet lieka vietos bendruomenėms. Jo mėsa naudojama maistui, o odos ir kaulų liekanos panaudojamos tradiciniuose amatuose. Ši veikla yra griežtai licencijuojama, prižiūrima vietinių ir tarptautinių gamtosaugos institucijų, o pajamos, gautos iš leidimų, tiesiogiai nukreipiamos į gamtosaugos fondus.
Selekcinė medžioklė – trofėjų medžioklės dalis
Net ir Lietuvoje vykstančios selektyvinės stirninų ar tauriųjų elnių medžioklės yra trofėjų medžioklė. Medžiotojai renkasi brandžius, biologinį ciklą jau užbaigusius individus. Tokia atranka padeda palaikyti sveiką populiacijos struktūrą, sumažina genetinius defektus ir prisideda prie rūšies išlikimo.
Realūs pavyzdžiai: kaip trofėjų medžioklė išgelbėjo nykstančius gyvūnus
Ispanijos Alpių ožys (Capra pyrenaica hispanica)
Ši kalnuose gyvenanti rūšis prieš kelis dešimtmečius buvo ant išnykimo ribos. Valstybė, siekdama pritraukti lėšų populiacijos atkūrimui, įvedė licencijuotą trofėjinę medžioklę. Už leidimą sumokami keli tūkstančiai eurų buvo panaudoti apsaugai, moksliniams tyrimams ir kovai su brakonieriavimu. Rezultatas – per kelis dešimtmečius populiacija išaugo keliskart.
Sniego leopardas (Panthera uncia)
Nepale ir Kirgizijoje tam tikrais atvejais leidžiama trofėjinė medžioklė retų avinių ar ožių, kurie yra sniego leopardų grobis. Šios pajamos leidžia finansuoti leopardų stebėjimą, kompensuoti ūkininkams už gyvulių netektis ir mažina poreikį nuodyti ar nušauti leopardus keršto tikslais. Tai netiesiogiai, bet labai aiškiai prisideda prie rūšies išlikimo.
Afrikos liūtai (Panthera leo)
Botsvanoje, Namibijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje liūtų trofėjų medžioklė leidžiama tik tam tikrais atvejais – dažniausiai kai kalbama apie senus, iš reprodukcijos jau pasitraukusius patinus. Už šiuos leidimus gaunamos lėšos finansuoja parkų saugumą, samdo gamtos sargus ir skatina vietinių bendruomenių dalyvavimą apsaugos veikloje. Kai kur liūtų skaičius netgi išaugo, nes jų apsaugą ėmėsi patys vietiniai – mat iš jų gauna realų ekonominį naudą.
Afrikos drambliai (Loxodonta africana)
Zimbabvėje ir Tanzanijoje dramblių medžioklė generuoja milijonines sumas gamtosaugai. Dalis leidimų išduodami tam, kad būtų galima išspręsti konfliktus su žmonėmis – drambliai dažnai niokoja derlių, griauna namus. Tokiu būdu vietos gyventojai gauna kompensacijas ir nebeskuba savavališkai naikinti gyvūnų.
Botsvana grasina į Vokietiją išsiųsti 20 000 dramblių!
Kodėl ne viskas juoda arba balta?
Trofėjų medžioklė dažnai kritikuojama iš emocinių pozicijų – neva tai žiauru ir amoralu. Tačiau reikia žiūrėti plačiau. Ar vietiniam gyventojui Afrikoje ar Azijoje svarbiau emocinis įvaizdis, ar tai, kad jo bendruomenė pagaliau turi sveikatos centrą ar mokyklą? Ar labiau apsaugotas gyvūnas tas, kuris saugomas popieriuje, bet brakonieriaujamas realybėje, ar tas, kurį stebi ir saugo visa kaimo bendruomenė, nes jis jiems atneša pajamas?
Medžiotojo pagarba medžiojamam gyvūnui
Medžiotojas, kuris įsigyja teisę medžioti pagal taisykles ir trofėjų parsiveža į savo šalį, dažniausiai yra tas, kuris didžiuojasi gyvūnu, įvertina jo stiprybę, amžių, išvaizdą. Trofėjus – tai ne tik dekoracija, bet atmintis apie patirtį, pagarbos ženklas ir gamtos pažinimo rezultatas. O sumedžiotas gyvūnas – tai ne nuostolis gamtai, bet dalis tvaraus valdymo plano.
Prieš pasisakant prieš trofėjų medžioklę verta įsigilinti, ką ji reiškia iš gamtosaugos, ekonomikos ir vietos žmonių perspektyvos. Medžioklė, jei ji vykdoma atsakingai ir remiantis moksliniais principais, yra viena iš efektyviausių priemonių ne tik valdyti gyvūnų populiacijas, bet ir saugoti jas nuo išnykimo. Nuomonė be žinių – tai kvailumo požymis.
Lokys nužudo visus šeimos vilkiukus, o elniai ieško prieglobsčio šalia žmonių. Miško naujienos #9
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
