Tyrėjų grupė iš MPG rančos mokslininkų ir kelių plėšriųjų paukščių tyrimų organizacijų bandė išsiaiškinti, kiek švino amunicijos naudojimas medžioklėje veikia plėšriuosius paukščius. Tyrimas Sezoninė švino poveikio rizika baltagalvių jūrinių erelių populiacijai šiais metais buvo paskelbtas žurnale Science of the Total Environment.
Šiuo atveju problema labiau susijusi su graižtvinių ginklų kulkomis, kuriomis medžiojami stambieji medžiojamieji gyvūnai, ir sumedžiotų žvėrių liekanomis aplinkoje. Tyrime pagrindinis dėmesys skirtas baltagalviam jūriniam ereliui, kuris yra nacionalinis JAV simbolis. Kadangi šie paukščiai maitinasi sumedžiotų žvėrių liekanomis, į jų organizmą patenka ir švino šovinių dalelių.
2012–2022 m., pasibaigus aktyviam medžioklės sezonui, buvo matuojamas švino kiekis 62 laukinių erelių Montanos valstijoje kraujyje. 2011–2022 m. šiuo metodu buvo tyrinėti ir 165 į veterinarijos centrus patekę ereliai.
Švino koncentracijos lygis išreiškiamas mikrogramais viename decilitre kraujo. Paaiškėjo, kad beveik 90 proc. laukinių erelių švino kiekis kraujyje viršija normą (≥10 μg/dl). Panašų vaizdą galima stebėti ir tarp erelių, patekusių į veterinarijos klinikas, tačiau vidutinė švino koncentracija šių paukščių kraujyje buvo gerokai didesnė (≥60 μg/dl). Tokia ji užfiksuota lapkričio–gegužės mėnesiais, t. y. iškart po stambiųjų žvėrių medžioklės sezono pabaigos.
Prieš medžioklės sezoną, nuo birželio iki spalio, į kliniką patekusių erelių kraujo duomenys svyravo nuo 10 iki 59 mg decilitre. Tai verčia manyti, kad medžioklės sezono metu naudojami švino šoviniai didina rodiklius, bet dar ir prieš sezoną jie būna aukšti.