Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE), bendradarbiaudama su nepriklausoma agentūra, atliko didelį medžiotojų nuomonės tyrimą – apklausta 18 tūkst. žmonių. Apklausa siekta sužinoti švininių šaudmenų draudimo socialinį ir ekonominį poveikį.
Viena pagrindinių išvadų buvo ta, kad vienas iš keturių medžiotojų nebemedžios, jeigu pradės galioti švininių šaudmenų draudimas. Taip pat respondentai nurodė, kad medžios 30 proc. mažiau. Konstatuota, kad sumažėjus medžioklės apimčiai kils apie 5,7 mlrd. eurų nuostolių 27 Europos Sąjungos šalyse. Be to, ginklų perdarymas ar naujų ginklų įsigijimas atsieis apie 14,5 mlrd. eurų.
Europos medžiotojai reiškė pasipiktinimą Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) publikuotu pranešimu, kuriame tinkamai neaptartos tokios problemos kaip brangiai kainuojanti būtinybė keisti ar modifikuoti šaunamuosius ginklus dėl švininių šaudmenų draudimo ir išlaidos bešviniams šaudmenims.
Draudimas atsilieps ne tik medžioklei, bet ir sportui. Apklausos rezultatai rodo, kad apie 20 proc. medžiotojų mažiau užsiims sportiniu šaudymu ir treniruotėmis. Šie skaičiai rodo didžiulį socialinį ir ekonominį švininių šaudmenų draudimo poveikį. Problema ta, kad ECHA vėl nepakankamai įvertino potencialų draudimo poveikį, todėl FACE mano, kad reikia pateikti tikruosius faktus. Be to, FACE nurodo, kad ECHA pranešime mėsos suvartojimo apimtys yra netgi labai perdėtos, o rizikos aplinkai įvertinimas – nepagrįstas. ECHA visiškai neteisingai apskaičiavo ginklų keitimo ir modifikavimo išlaidas, turint omenyje, kad ne visi apyvartoje esantys ginklai yra skirti šaudyti bešviniais šaudmenimis.
Apklausa rodo, kad apie 34 proc. apyvartoje esančių šautuvų nėra tam pritaikyti, todėl jų keitimas ar modifikavimas gali kainuoti labai brangiai. Be to, ECHA nurodė, kad vieno Europos medžiotojo metinis biudžetas sudaro apie 3000 eurų, tad, jeigu dalis medžiotojų nebemedžios ar medžios mažiau, iš viso nuostolių bus 5,7 mlrd. eurų. Dar vienas svarbus aspektas, kuriam ECHA nepasiūlė sprendimo, yra siūlymas drausti švininius šaudmenis ir mažojo kalibro ginklams, nes šiems kalibrams nerasta konkrečių alternatyvų. Maža to, ECHA siūlo nerealius pereinamuosius laikotarpius, o išimčių sąlygos sportinėms šaudykloms yra neįvykdomos.
Kalbėdama apie mažojo kalibro ginklus, ECHA savo pranešime skaičiavo, kad apie 10 proc. mažojo kalibro ginklų nėra tinkami šaudyti bešviniais šaudmenimis, tačiau šiuo metu vis aiškesnis faktas, kad, pvz., .22LR kalibrui dar nepavyko rasti pakankamai tikslios bešvinės alternatyvos. Vadinasi, net iki 100 proc. ginklų nebus tinkami permainoms. Taip pat pranešime minimi tik bešviniams šaudmenims „netinkami“ ginklai, neįtraukiant tų, kurie tik „iš dalies tinkami“.
Bešviniams šaudmenims netinkami ginklai nėra vienintelė problema, kelianti medžiotojų susirūpinimą. Apie 70 proc. medžiotojų apklausoje nurodė esą itin susirūpinę būsimomis galimomis išlaidomis. Na, o 54 proc. medžiotojų laukia praktinių mokymų apie bešvinių šaudmenų naudojimo saugą ir tinkamą jų naudojimą. Apklausa rodo, kad daug medžiotojų yra labai susirūpinę sauga ir galimomis rizikomis naudojant bešvinius šaudmenis.
Be to, 46 proc. medžiotojų nurodė, kad ir toliau naudos nepatikrintus lygiavamzdžius su bešviniais šaudmenimis, nes neturi kitų alternatyvų. Kadangi ECHA siūlyme nenurodyta, kad ginklus reikėtų keisti, tai kelia papildomą saugos riziką medžiotojams.
Apklausa rodo, kad apie 30 proc. medžiotojų yra pasirengę galimiems draudimams jau dabar, o 35 proc. nurodo, kad yra pasirengę priimti medžioklės situacijoms taikomus draudimus. 40 proc. medžiotojų mano, kad sportinio šaudymo švininių šaudmenų draudimas turėtų būti įvestas ne anksčiau nei 2030-ieji.