Patirtis

Karas prieš medžiotojus vyksta visais frontais0


Matyt atėjo laikas mūsų bendruomenei mokytis kovos už savo teises iš LGBT. Gediminas Vaitiekūnas
Matyt atėjo laikas mūsų bendruomenei mokytis kovos už savo teises iš LGBT. Gediminas Vaitiekūnas
Nuotrauka: Tristan B, unsplash.com

VALDIŠKOJI GAMTOSAUGA

Panagrinėkime praėjusiais metais nuskambėjusį ES švino amunicijos draudimą medžioklėje. Reikalas pristatomas kaip labai svarbus gamtosauginis projektas. Paimkim informaciją apie švino naudojimą įvairiose gamybose. Šaltinis – www.statista.com, renkantis duomenis iš 170 pramonės šakų, iš 150 šalių. Pažiūrėkim, kiek procentų pasaulyje išgaunamo švino kur yra panaudojama :

– Baterijos 86 %
– Valcuoti ir štampuoti produktai 7 %
– Švino oksidų ir druskų gaminiai 5 %
– Lydiniai ir litavimo produktai 1 %
– Šaudmenys ir amunicija 1 %

Žiūrim toliau. Pagal jėgos struktūrų atstovų informaciją, civiliokai ( medžiotojai ir sportininkai ) sunaudoja apie 1/500 ( 0.2 % ) dalį visų šaudmenų ir amunicijos, iš kurių medžiotojai sunaudoja mažesnę dalį. Mano draugas, aktyvus senjorų lygos sportingo šaulys, sunaudoja 10 000 lygiavamzdžio šratinių šovinių per metus. Taigi, civiliokai sunaudoja 0.002 % ( dvi tūkstantosios procento ! ) viso pasaulinio panaudojamo švino kiekio. Ar gali švino medžioklėje draudimas radikaliai pakeisti šito sunkiojo metalo patekimą į aplinką ?

Netikiu. Nesakau, kad nereikia kovoti su pavojingų medžiagų patekimu į gamtą, bet priemonės ir pastangos turi būti adekvačios. O reikalas pristatomas kaip esminis gamtosauginis taršos mažinimo projektas. Tikrumoje – eilinį kartą engiami medžiotojai. Bendrame švino kiekyje pokytis nykstamai mažas, bet medžiotojų bendruomenei bus smarkiai juntamas. Reikės atsisakyti dalies lygiavamzdžių ginklų, netolimoje ateityje persišaudyti visus graižtvinius ginklus su bešviniais šoviniais, išnyks kelios sporto šakos, gali tekti uždaryti kai kurias šaudyklas, reiks keisti kai kuriuos įstatymus ir taisykles.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Priežastis – kai ką erzina nepriklausomos ginkluotų žmonių bendruomenės buvimas, ir noras jai pakenkti bet kokiom priemonėm. O mūsų valdininkai, atsakydami į EK cheminių medžiagų komiteto paklausimus atsakė – jokių ekonominių, socialinių ir teisinių pasekmių nebus. Pirmą kartą ES teisėje atsiranda kaltumo prezumpcija – sulaikytas medžiotojas su, daugiau negu 1% švino turinčiu šaudmeniu, arčiau negu 100 m nuo “ bet kokio vizualiai matomo vandens”, turės įrodyti savo nekaltumą !

Pagal Ramsaro konvencijos šlapynių apibrėžimą – palikta lauke ar miške traktoriaus vėžė, po lietaus pripildyta vandens, yra šlapynė. Šiuo atveju, reikia įrodyti, kad neketinai ten medžioti su tais šoviniais. Tikriausiai slauksim naujų baudų ANK pasirodymo ir aktyvaus politikų „piarinimosi“ šia proga.

ŽEMIŲ SAVININKAI

Medžiotojai ujami ir už savininkų teisių bei nuosavybės negerbimą. Pažiūrėkim kas labiausiai negerbia privačios žemės ir miškų nuosavybės. Kaip žinia – Lietuvoje visa žemė ir miškai yra kažkieno nuosavybė. Paprastai, kertant mišką ir išvežant, naudojama galinga technika, kuri smarkiai suniokoja miško kelius. Kadangi miško biržė ne visada baigiasi ties patogia pakrovimui į plentinius miškovežius vieta, tai mišką veža ir ūkininkų laukų keliukais. Gal kas prisimenat, kad po kirtimo jie būtų sutvarkomi ?

Mano, žemės ir miško savininko sklypo, kaimynas, savo verslo interesais, suniokoja kelią, kuriuo man reikia privažiuoti į savo mišką, šienauti ar kulti savo lauką. Jis nemato jokio reikalo sutvarkyti kelio po kirtimo ir išvežimo darbų. Tikra pagarba privačiai nuosavybei, savininkui, kaimynui. Jie visada turi atsakymą ( kaip sako mūsų girininkas – moko geografijos – siunčia labai toli ) – mes sumokėjom 5 % mokestį valstybei už kelių sutvarkymą po kirtimų – atsikabinkite.

Valstybė, beje didžiausias miškų savininkas Lietuvoje ( šiuo atveju AM ir miškų tarnyba ) irgi labai „gerbia“ privačią žemės ir miškų nuosavybę. Mūsų MPV, po kirtimų praėjus kokiems 5 metams, patvarkė kelis kelius, bet tik iki miško ribos. Laukų kelių, kuriais miškovežiai važiavo nuo miško ribos iki asfalto, niekas netvarkė, ir neplanuoja to daryti. Pro mano miško pievą mauroję kirtėjų agregatai taip viską išmalė, kad negalėjau pravažiuoti nei traktoriumi, nei keturračiu.

Po kelių advokato raštų į urėdiją ir miškų tarnybą, iš pastarosios gavome atsakymą – 2020 ketvirtame ketvirtyje ( t.y. po metų nuo iškirtimo ) sutvarkysime. Jau 2021 trečias ketvirtis – jokių tvarkymo požymių. Kertant mišką susisandėliuoti rastus užtveriant pravažiavimą į kitus sklypus – irgi normalu. Taigi, savininkai burnojantys ant medžiotojų – pasižiūrėkite į veidrodį. Kaip patys elgiatės savo lygiateisių kaimynų atžvilgiu ? Tegyvuoja pagarba miško ir žemės savininkų teisėms ir nuosavybei ! Bet viešai kalti tik medžiotojai.

Tas medžiotojų ujimas turi kelias priežastis. Pirma – medžiotojai blogi, nes medžioja savininko žemėje, bet nieko nemoka, antra – medžiotojai neleidžia savininkui pasidaryti savo MPV, trečia – nori medžioti savo žemėje, o MPV medžiotojai neleidžia. Pirmi du atvejai – savininko ir Valstybės santykių reikalas, medžiotojai čia niekuo dėti. Trečiu atveju – vietos medžiotojų ir savininko santykių reikalas. Čia gal ir reiktų papildomo reguliavimo ir geranoriškumo, bet dažniausia problemos priežastis – kaip šauksi – taip atsilieps.

Dar vieni miško ir žemės savininkų „nuosavybės gerbėjai“ – gamtos mylėtojai ir mėgėjai joje būti – ofroaderiai ( bekelės mėgėjai – bekelininkai ). Jiems valstybė ( urėdija ar girininkija ) leidžia rengti savo fiestas ar varžybas įvairiose girininkijose, įvairiuose MPV. Nesvarbu ar tuo metu žvėrys veda jauniklius, ar vyksta kažkurių gyvūnų ruja. Netgi jie ( bekelininkai ) „įsipareigoja“ sutvarkyti sumaitotus kelius.

Aha, tvarko, kurgi ne. Gal kas matėt po visko greiderį, jų pasamdytą ? Jie netgi savo priraišiotų plastiko juostų, žyminčių trasas, nenusirenka, ką jau kalbėti apie kelių sutvarkymą. Savo prie medžių prikaltų varžybų ženklų, net ir privačiuose miškuose, nesusirenka po visko. Po tokio savaitgalio, savininkas atvykęs į savo mišką ar lauką ką turėtų galvoti ? Niekas to nepastebi, didžiausi nuosavybės ir tvarkos negerbėjai vis tiek medžiotojai. Kreipėmės į AM su prašymu – vienas bekelės renginys toje pačioje girininkijoje – kartą per 5 metus.

Matyt atėjo laikas mūsų bendruomenei mokytis kovos už savo teises iš LGBT

Dar vieni gamtamyliai, nuosavybės gerbėjai – iškylautojai. Jie gali tavo miške, arba ganykloje, susikurti laužą, papiknikuoti, palikti šiukšles, ir puikiai praleidę savaitgalį gamtoje, išvykti namo. Žemės ar miško savininkas susitvarkys, nepasius. Įdomiausias momentas šiuo atveju – atsinešti i gamtą pilną indą gėrimo ar maisto jėgų yra, bet pasistiprinus ir pailsėjus, išsinešti su savimi tuščią tarą jėgų nebėr.

Kadangi valstybė nesirūpina savo turtu, ir negerbia kitų savininkų turtinių teisių, tai ir turim prišnerkštus miškus, laukus ir pakeles, bei „didžiųjų medkirčių“ ir žemių savininkų niekinantį požiūrį į savo kaimynus. Po to aukščiausia valdžia pozuoja akcijose „Darom“, o gal reikia gamtosaugai užsiimti akcijomis „Nešiukšlinam“ arba „Nedarom“, kad paskui nereiktų organizuoti lenininių talkų šlamštui ir padangoms iš miškų rinkti.

Bet ant medžiotojų varyti visiems jiems paprasčiau.

POLITIKAI

Medžiotojai jau seniai yra socialinė grupė, priklausanti mažumų kategorijai. Bet už pasisakymus facebukuose, medijų komentaruose – „medžiotojus pačius reikia šaudyti“, niekas nenubaustas, ir net pirštu nepagrūmota. „Čia tik pareikšta žmogaus nuomonė“ – valdžios atstovų atsakymas.

Skaitom Delfi: 2021.06.02 – „Trečiadienį Marijampolės policija paskelbė, kad aktyviai seka ir baudžia internete pareigūnus įžeidinėjančius piliečius – vien per pirmus penkis šių metų mėnesius inicijuotos 8 administracinės teisenos“. Vyras nubaustas už policininkų pavadinimą „velniais“. Teiginio, kad tai nuomonės pareiškimas, teismas nepriėmė. „Primename, kad sąžiningai savo pareigas atliekančius pareigūnus ir kitus policijos sistemoje dirbančius darbuotojus saugo įstatymai“, – ta proga skelbia Marijampolės policija. O ar medžiotojus saugo kokie nors įstatymai ? Ar įstatymas saugo tik policininkus, politikus ir kitas, šiuo metu, garsias mažumas ?

Seimo narys, visose medijose ir iš Seimo tribūnos pranešė – „medžiodami naktį invazinius žvėris, medžiotojai juos uždaužo kuokomis ir lazdomis“. Ir tokia melagystė ir šmeižtas niekam neužkliūva. Į LMD paklausimą Seimo Etikos ir procedūrų komisija atrašo – „Seimo nariai neprivalo remtis tiksliais moksliniais ar kitais šaltiniais ir pateikti tikslią informaciją visais svarstomais klausimais“. O AAD atsako į mūsų paklausimą – „iki šios dienos nebuvo nustatyta pažeidimų tamsiu paros metu su šunimis medžiojant invazinius gyvūnus, taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų kuomet medžiojant su šunimis buvo sumedžiotas neleistinas sumedžioti medžiojamasis gyvūnas ar kitas gyvūnas“.

Tai reiškia, kad nieko neišmanantis apie medžioklę veikėjas, net nepabandęs pasitikrinti faktų, gali varyti visokius blėnis ir šmeižti mūsų socialinę mažumą be jokios atsakomybės. O kur Seimo nario priesaika gerbti LR Konstituciją, kurios 25 straipsnis sako: Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Žurnalo „Medžioklė“ YOUTUBE kanalas


LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.