Patirtis

Švedijoje įvyko Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gamtos apsaugos tarybos (CIC) šiaurės šalių forumas0

Nuotrauka: lmzd.lt

Šaltinis: lmzd.lt

Medžiojimas – paslauga gamtai ir visuomenei. Absoliutus švininių šaudmenų draudimas. CIC trofėjų vertinimo sistemos (r)evoliucija bei tikslingas iš medžiotojų surenkamų lėšų panaudojimas medžioklės sąlygoms gerinti ir teigiamam medžioklės įvaizdžiui visuomenės akyse formuoti.

Šios ir kitos ne mažiau medžiotojų bendruomenei svarbios temos buvo nagrinėjamos Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gamtos apsaugos tarybos (CIC) šiaurės šalių forume, kuris vyko š. m. vasario 1-2 dienomis Švedijoje.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei jos medžiotojų interesams šiame CIC renginyje atstovavo GLIMSTEDT advokatas dr. Feliksas Miliutis.

Svarbiausia užduotis – teigiamo medžiotojų įvaizdžio formavimas

CIC pirmoji ir pagrindinė užduotis – rūpintis, kad medžioklė išliktų, o medžiojimo sąlygos gerėtų bei nebūtų dirbtinai ir nepagrįstai bloginamos. Europoje daugėja radikalių nuomonių, kad medžioklė – praėjusių laikų reliktas, kuris nėra nei būtinas, nei priimtinas dabartinėje visuomenėje. Būtent mes, medžiotojų bendruomenė, turėtume rūpintis, kad mes, mūsų vaikai ir anūkai galėtų medžioti. Medžiojimas yra paslauga gamtai ir visuomenei. Teikdami šią paslaugą siekiame saugoti gamtą užtikrinant tvarų jos resursų naudojimą ir pažeistų ekosistemų atkūrimą. Pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti – teisinės aplinkos tobulinimas ES ir nacionaliniu lygmeniu. Faktai ir mokslas yra pagrindiniai medžiotojų ginklai kovojant su emocijomis grindžiamais radikalių anti-medžiotojiškų organizacijų pareiškimais.

Įdomu, kad Skandinavijos šalyse 87% visuomenės palaiko medžioklę. Pagrindinė to priežastis – platus medžiojamųjų gyvūnų mėsos prieinamumas ir didelio masto jos vartojimas. Galima kelti klausimą ar Lietuvoje galiojantys fitosanitariniai standartai sudaro pakankamas prielaidas teikti sumedžiotų gyvūnų mėsą vartotojams. Forumo metu buvo sutarta pasikeisti kitų Šiaurės šalių praktika šioje srityje.

Visos švininės amunicijos draudimas – neišvengiamas?

CIC požiūriu – absoliutus tiek lygiavamzdžių, tiek graižtvinių ginklų švininių šaudmenų draudimas yra neišvengiamas. Švino žala ekosistemoms iš žmogui yra moksliškai įrodyta. Nekyla klausimų, kad tokios amunicijos naudojimo turėtų būti atsisakyta. Yra duomenų, kad švino alternatyvų naudojimas yra saugus, o jų efektyvumas užtikrinant greitą gyvūno žūtį – iš esmės tapatus švininei amunicijai. Visgi, švino draudimas medžioklėje turėtų būti taikomas tik tada, kai bus užtikrintas greitą medžiojamųjų gyvūnų žūtį garantuojančios amunicijos prieinamumas. Dėl šios priežasties bus siekiama, kad būtų numatytas protingas pereinamasis laikotarpis tokiam draudimui pasirengti.

Uždraudus naudoti švininę amuniciją didžiausia problemos kiltų medžiojant 22 lr. kalibro graižtviniais ir mažų 16/20 kalibrų lygiavamzdžiais ginklais, kadangi kol kas rinkoje nėra saugų ir efektyvų tokių ginklų naudojimą galinčių užtikrinti šaudmenų. Taip pat problemų gali kilti kieto metalo šaudmenimis medžiojant akmenuotose vietovėse ar šaudant į plieninius taikinius. Atsižvelgiant į tai bus siekiama protingų išlygų ES lygmens teisės aktuose.

Įdomu, kad pagal kaunamąją galią 30 m atstumu 3.5 mm plieno šratai su pradiniu 400 m/s greičiu yra iš esmės analogiški 3 mm švino šaudmenims. Kitos švino alternatyvos, pvz. bismutas, yra brangios, o jų galimas poveikis ekosistemoms kol kas plačiau nebuvo vertintas.

Trofėjų vertinimo (r)evoliucija

Trofėjų „verslas” yra neigiamai vertinamas visuomenės. Visgi, trofėjų importo draudimas gali sukelti žalą vietinėms bendruomenėms ir trofėjinių gyvūnų populiacijoms išnykus paskatoms jas saugoti tvarios trofėjinės medžioklės tikslais. CIC renkami duomenys apie medžioklės trofėjus gali ir vis plačiau bus naudojami moksliniais tikslais, todėl trofėjų vertintojai bus skatinami atlikti kuo daugiau trofėjų vertinimų ir juos į šią duomenų bazę pateikti. Taip pat buvo svarstoma, kad CIC trofėjų vertinimo sistema medžiotojai turėtų būti skatinami medžioti senesnius gyvūnus, kurie ekosistemų požiūriu nėra reikšmingi – aukštesni balai turėtų būti skiriami už vertinamo gyvūno amžių.

Svarbiausia – medžiotojų bendruomenės vienybė

Motyvacijos, kodėl mes medžiojame, gali skirtis: vieni medžioja dėl trofėjų – kiti – dėl sporto ar mėsos. Blogiausia, ką galime daryti, peikti kitus medžiotojus vadovaudamiesi savo asmeniniais medžioklės prioritetais ir jų „teisingumu”.
Įdomu, kad Skandinavijos šalyse didesnis dėmesys skiriamas medžioklei dėl mėsos, o ne „trofėjinei” medžioklei.

Iš medžiotojų surenkami pinigai turėtų „grįžti” medžiotojams, vietinėms bendruomenėms bei būti naudojami ekosistemų būklei gerinti

Kaip rodo didžiosios dalies Šiaurės šalių geroji praktika, medžiotojus vienijančioms organizacijoms iš biudžeto yra mokama už jų visuomenei ir viešajam sektoriui teikiamas paslaugas. Be to, šios medžiotojų organizacijos turi teisę naudoti iš medžiotojų surenkamas lėšas ekosistemų būklei gerinti bei medžioklės populiarumo visuomenėje iniciatyvoms įgyvendinti.

Keitimasis informacija

Forumo metu buvo sutarta pasikeisti Šiaurės šalių gerąją praktika medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo, fitosanitarinių reikalavimų, ir biudžetinio finansavimo srityse. Pasinaudodama šia gerąja praktika LMŽD sieks, kad iš medžiotojų surenkami pinigai „grįžtų” medžiotojams, vietinėms bendruomenėms ir ekosistemų gerovei skatinti bei teigiamam medžioklės įvaizdžiui visuomenės akyse formuoti.

„One health” iniciatyva – gyvūnijos, žmonių ir ekosistemų „sveikatos” užtikrinimas

Nemažai dėmesio buvo skirta ir vadinamajai „One health” iniciatyvai, kuri yra vienas iš CIC veiklos prioritetų. Gyvūnijos, žmonių ir ekosistemų sveikatos būklės yra tarpusavyje susijusios. Medžiotojai yra esminė grandis siekiant užtikrinti gerą gyvūnijos, žmonių ir ekosistemų sveikatos būklę.

CIC world cook book – „laukienos” receptų knyga

Susiję straipsniai

Forumo metu taip pat buvo pristatyta CIC išleista laukinių gyvūnų mėsos patiekalų knyga. Šioje knygoje galima rasti daugelio skirtingų šalių kulinarijos patiekalų receptų.

PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!

LA.lv