Lietuva pasikeitusi. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) interneto svetainėje galima rasti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos lenteles, kuriose apžvelgiami populiacijų vertinimai nuo 1934 m. Išanalizavus duomenis aišku, kad gyvename vienu turtingiausių ir gražiausių medžioklininkystės istorijos laikotarpių – visų gyvūnų populiacijos pastebimai padidėjusios, o sumedžiojimo politika tapusi daug protingesnė.
Medžioklė ir medžiojamųjų gyvūnų populiacijos
Pasikeitęs ir medžiotojų požiūris bei valstybės reikalavimai. Sovietiniais laikais medžioklė turėjo daug praktiškesnę reikšmę. Buvo planas, kurį privalėjo įvykdyti visi be išimties medžiotojų būreliai: priduoti mėsą ir kailius. Apie selekcinę medžioklę niekas per daug negalvojo. Išimtys taikytos tik plotams, kuriuose medžiojo partiniai.
Lietuvos medžiotojų draugijos teisininkas Mindaugas Jablonskis akcentuoja, kad valdžios atstovai tiek anksčiau, tiek ir dabar medžiojo vienoje ir toje pačioje vietoje: „Tai natūraliai medžioklei labai tinkami plotai, kur jau nuo senų laikų medžiojo mūsų kunigaikščiai ir kiti valdžios vyrai. Dideli miškų masyvai su pelkėmis, žemdirbystei netinkamos vietos. Ten gyvūnų visada buvo daug ir medžioklės ūkis buvo išvystytas. Trofėjinius gyvūnus ten augino ir saugojo, kad turtingiesiems pasiūlytų puikią medžioklę.“
Nors neleistina, buvo ir brakonieriavimo. Tam tikra dalis medžiotojų nebuvo patenkinti, kad beveik visą medžioklės produkciją reikia išsiųsti į Maskvą, tad jie medžiojo viršydami planus, kad užsitikrintų maisto savo šeimai, o galbūt ir užsidirbtų. „Galima sutikti, kad elnių ir briedžių sovietiniais laikais nebuvo tiek daug, kaip dabar (tai rodo apskaitos duomenys, apie kuriuos šiek tiek toliau – aut. past.), bet stirnų skaičius kažin ar buvo mažesnis nei dabar.
Ir realios sumedžiojimo apimtys tikrai nebuvo tokios mažos, kaip rodoma to meto ataskaitose. Daugelis atsimena, kad su medžioklininkyste susiję žmonės, vadovai ir paprasti miškininkai, pavyzdžiui, dalį atlyginimo galėjo atsiimti žvėriena. Manau, kad kiekvienas, kuris turėjo šautuvą ir dirbo miške, savo šeimai išlaikyti galėjo susimedžioti po kokią stirną, o greičiausiai būtent stirniną, ir niekas ypatingai to nežiūrėjo“, – pripažino M. Jablonskis.
Mūsų dienomis medžioklė laikoma gamtos apsaugos dalimi. Taip, ekstremistiškai nusiteikusios visuomeninės organizacijos medžiotojus vadina žudikais, medžiojančiais dėl iškrypėliškos pramogos, bet tai tik beprasmiai šūkiai, kurių tikslas – sujaukti neišmanančiųjų protus. Iš tiesų medžiotojai dirba labai svarbų darbą, kurio dalis yra ir selekcinė medžioklė.
Skaičiai
Medžiojamųjų didžiųjų kanopinių populiacijos
LMŽD svetainėje, skiltyje Medžiojamoji fauna → Statistika, galima rasti labai įdomios medžiagos. Tai gyvūnų apskaitos nuo 1934 m. iki 2014 m. ir sumedžiotų žvėrių nuo 1965 m. iki 2013 m. duomenys.
Palyginsime didžiųjų kanopinių populiacijų apimtis. 1934 m. Lietuvoje buvo 201 briedis, 18 tauriųjų elnių, 14 000 stirnų ir 280 šernų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą briedžių skaičius išaugo iki 267, elnių buvo jau 190, o stirnų – 25 000. Po karo situacija dėl suprantamų priežasčių buvo kritinė. Stirnų buvo likę mažiau nei 9000, elnių ir briedžių skaičius sumažėjo daugiau nei perpus. Šernams, kurių prieš karą buvo apie 1000, kažkaip pavyko išvengti naikinimo.
Po karo visų medžiojamųjų kanopinių populiacijos pradėjo palengva augti ir prieš atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje buvo 6900 briedžių, 13 400 tauriųjų elnių, 42 900 stirnų ir 23 800 šernų.
Pirmieji metai atsiskyrus nuo Tarybų Sąjungos buvo sunkūs visose Baltijos šalyse. Medžioklės kontrolė susilpnėjo, kiekvienas vertėsi, kaip galėjo, ir daugeliui žmonių medžioklė tapo vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Koks tuo metu buvo brakonierystės lygis, galima tik spėlioti.
Kaip matyti apskaitos lentelėse, nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios iki 2007–2009 m. didžiųjų kanopinių populiacijos buvo stabilios: apie 4000 briedžių, 12–15 000. elnių, o stirnų ir šernų skaičius sparčiai augo. Tada prasidėjo 2014-ieji, kai dėl afrikinio kiaulių maro epidemijos šernų sumažėjo tris kartus. Tais metais baigiasi LMŽD svetainėje pateikti apskaitos duomenys. Vėlesnių metų duomenis galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Laimikiai ir trofėjai
Lyginant apskaitos ir sumedžiojimo duomenis pagal metus, galima daryti išvadą, kad medžioklės strategijos ir gamtos apsaugos tikslai kito. Briedžių, elnių, stirnų ir šernų sumedžiojimo apimtys skirtingais laikotarpiais sudarė net iki 35 proc. visos populiacijos. Todėl vargu, ar sovietiniais laikais trofėjai, taigi ir populiacijos kokybė, buvo svarbiausias faktorius formuojant medžioklės ūkį. Tad teiginys, kad šiais laikais trofėjų lygis daug aukštesnis, skamba įtikinamai.
Dr. Rimantas Baleišis yra surinkęs duomenis apie visoje Lietuvoje įvertintus trofėjus nuo 2016 m. Registras didžiulis ir apima ne tik mūsų šalies medžiojamuosius gyvūnus, bet ir įvairius kitus.
Iš 2016 m. Medžioklės trofėjų registro įžangos: „Tinkamas medžioklės trofėjų paruošimas, kolekcionavimas ir eksponavimas parodose yra svarbi medžioklės kultūros dalis. Iš medžioklės trofėjų galima spręsti apie medžiojamųjų gyvūnų populiacijų ir jų gyvenamosios aplinkos būklę, o parodų kataloguose registruoti trofėjų vertinimo duomenys turi išliekamąją vertę. Nuo 1967 m. Lietuvos medžiotojai reguliariai rengia medžioklės trofėjų parodas ir dalyvauja jose. Iki šiol Lietuvos medžiotojų trofėjai buvo eksponuoti penkiose parodose Maskvoje, nacionalinėje parodoje Estijoje, vienuolikoje Pabaltijo šalių ir trylikoje aukščiausio rango tarptautinių parodų.
1992 m. Kaune įvyko tarptautinė medžioklės paroda Medžioklė ir gamta, o 1984, 1997, 2003, 2006, 2009, 2012, 2015 m. Vilniuje, Klaipėdoje, Trakuose, Bistrampolio dvare (Panevėžio raj.), Kaune ir Žagarėje – respublikinės parodos. 1998 m. Vilniuje surengta paroda Iš medžioklės ir žūklės istorijos Lietuvoje. Dažnai vyksta regionų ir rajonų medžioklės trofėjų parodos. Pagal parodų katalogus 1997 m. sudarytas pirmasis Lietuvos medžioklės trofėjų rejestras, kuriame įrašyta per 4000 trofėjų, įvertintų medaliais pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) sistemą. Antrasis rejestro leidinys (2002 m.) papildytas daugiau kaip tūkstančiu trofėjų. Vėlesniuose rejestruose (2009, 2011 ir 2013 m. elektroninės versijos) medžioklės trofėjų sąrašas sparčiai ilgėjo. Šiame Lietuvos medžioklės trofėjų rejestre jau 10 062 trofėjai, iš jų 396 egzotiniai, įgyti mūsų medžiotojų visuose kontinentuose.“
Iki 2016 metų Lietuvoje kuriam nors medaliui buvo įvertinti 404 briedžių, 2132 elnių, 2949 stirninų, 29 danielių ragai, 2564 šerno iltys, 115 vilkų ir 51 lūšies kailis, 403 vilkų ir 64 lūšių, 603 lapių ir 32 usūrinių šunų, 105 barsukų ir 178 bebrų kaukolės.
Geriausi trofėjai
Briedžiai
Įdomu, kad visi geriausi Lietuvos briedžių trofėjai gauti Radviliškio rajone ir priklauso vienam medžiotojui.
Trys geriausi:
1 vieta (registre – 2 vieta): A. Adomavičiaus 1968 m. sumedžiotas briedis, įvertintas 355,85 CIC balo.
2 vieta – 1985 m. sumedžiotas briedis, įvertintas 347,62 CIC balo.
3 vietoje ten pat gautas briedžio trofėjus, įvertintas 341 CIC balu.
Iš Lietuvos geriausių briedžių trofėjų dešimtuko septyni sumedžioti Radviliškio rajone sovietmečiu, o geriausias – ten pat, bet jau iškart po nepriklausomybės atgavimo – 1992 m.
Elniai
Trys geriausi Lietuvoje gauti tauriųjų elnių trofėjai:
1 vieta: D. Saveikis, Lazdijų r., 2008 m., 247,50 CIC balo.
2 vieta: K. Norkus, Plungės r., 1997 m., 247,46 CIC balo.
3 vieta: V. Šerpenskas, Alytaus r., 1992 m., 241,59 CIC balo.
Subjektyviai vertinant geriausių elnių trofėjų sąrašo viršūnę, negalima vienareikšmiškai užtikrinti, kuriuo istoriniu laikotarpiu sumedžiota daugiau vertingų trofėjų. Bemaž pusė jų priklauso sovietmečiui, o kita pusė – moderniems nepriklausomos Lietuvos laikams.
Danieliai
Trys geriausi danielių ragai Lietuvoje:
1 vieta: 2005 m. Panevėžio r. sav. sumedžiotas danielius, kurio ragai įvertinti 192,26 CIC balo, savininkas – E. Družas.
2 vieta: 1995 m. Kauno r. sav. sumedžioto danielio ragai, įvertinti 187,90 CIC balo, savininkas – A. Šeškauskas.
3 vieta: 2014 m. Mažeikių r. sav. sumedžiotas danielius, įvertintas 185,94 CIC balo, savininkas – A. Jurcius.
20220609_171207 Vienas naujausių rekordininkų. M. Kovaliono sumedžiotas danielius, įvertintas 195 CIC balais
Stirninai
Nagrinėjant stirninų trofėjų sąrašo viršų matyti, kad šiais laikais, t. y. nuo 2000 metų, ragų kokybė pakilo.
1 vieta: V. Kivaras, Vilniaus r. sav., 2000 m. sumedžiotas stirninas, 214,85 CIC balo.
2 vieta: S. Gudzinevičius, Alytaus r. sav., 1999 m., 201,55 CIC balo.
3 vieta: P. Litvinskas, Kaišiadorių r. sav., 1967 m., 191,95 CIC balo.
Šernų iltys
Šernų trofėjų vaizdas priešingas. Sovietmečiu gerai įvertintų kuilių trofėjų būdavo daugiau. Geriausių šernų ilčių dvidešimtuke vos trys sumedžioti atgavus nepriklausomybę.
Trys geriausi šernų trofėjai:
1 vieta: A. Milašauskas, Prienų r., 1989 m., 142,80 CIC balo.
2 vieta: A. Grigelis, Zarasų r., 1971 m., 140,25 CIC balo.
3 vieta: K. Klizas, Zarasų r., 1982 m., 139,15 CIC balo.
Išsamiai išnagrinėti dr. R. Baleišio sudarytą Medžioklės trofėjų registrą galima LMŽD svetainės skiltyje Medžioklės trofėjai.
Selekcininkų kursai panaikinti, atrankinės medžioklės reikalavimai – rekomendaciniai
„Sovietmečiu apie selekciją beveik niekas negalvojo. Medžiotojai turėjo užduotį, kurią reikėjo įvykdyti. Jei atsimintume, prieš sugriūvant Tarybų Sąjungai ir po to veikė žvėrienos supirkimo punktai, kur buvo galima priduoti laimikį ir gauti už mėsą valiutos. Tai visai neprisidėjo prie atrankinės medžioklės principų ir trofėjų kokybės augimo“, – nurodė vienas žinomiausių Lietuvos medžiotojų, LMŽD Medžioklės, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo komisijos narys Antanas Truskauskas.
Jis pabrėžia, kad tik įvedus atrankinės medžioklės taisykles medžiojamųjų gyvūnų skaičius, populiacijų ir trofėjų kokybė ėmė augti.
„Palyginimui galima paminėti žemės ūkį, iš kurio ir perimtas atrankinės medžioklės principas. Ūkyje niekas nelaikys ligotos, nevisavertės ar tiesiog tikslams netinkamos karvės, avies ar kiaulės. Šio genetinės atrankos principo pakeisti negalima. Klausimas, ar medžiojamųjų žvėrių atranka įvykdoma iki galo?“ – retoriškai pasvarstė A. Truskauskas.
LMŽD Medžioklės, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo komisijos narys ir plačiai žinomas medžiotojas priminė, kad mūsų šalyje priimti atrankinės medžioklės principai paremti labiau išsivysčiusių ir medžioklės tradicijų turtingesnių Europos šalių patirtimi. „Deja, ne visi laikėsi šių taisyklių, ypač rusų laikais. Anuomet apie selekciją buvo skelbiama, bet ji nebuvo taikoma“, – sakė ekspertas.
A. Truskauskas su mokslininkais Linu Balčiausku, Rimantu Baleišiu ir Petru Bluzma dalyvavo kuriant šiuolaikinius atrankinės medžioklės principus ir prisidėjo prie jų įtraukimo į Medžioklės taisykles.
„Pernai taisyklių reikalavimai buvo palengvinti. Dabar selekcinės medžioklės nuostatai pateikti kaip rekomendacijos, o ne reikalavimai, kurių nevykdymas užtrauktų baudą. Tiesa, turiu pasakyti, kad visą savo medžiotojo karjerą, kuri prasidėjo 1979 metais, nesu susidūręs su medžiotoju, kuris būtų rimtai nubaustas pinigine bauda už tai, kad neteisingai sumedžiojo kokį raguotį. Atskirais atvejais medžiotojams metus uždraudžiama medžioti atitinkamos rūšies patinus, bet rimtų sankcijų nepasitaikė. Daugiau pokalbių, išaiškinimų, pamokymų. Ilgus metus vedžiau medžiotojų kursus, esu paruošęs daugiau nei 1500 medžiotojų ir galiu pasakyti, kad šiuolaikiniai jaunieji medžiotojai labai atsakingi ir smalsūs. Sumedžiojimas, mėsos gavimas nėra jų prioritetas. Jiems įdomu tyrinėti gamtą ir gyvūnus, o atrankinė medžioklė juos žavi kaip procesas ir atrodo savaime įdomi“, – atskleidė medžiotojas A. Truskauskas.
Eksperto nuomone, dėl sankcijų ir baudų panaikinimo niekas smarkiai nepasikeis. Galbūt net pagerės: „Jaunieji medžiotojai kitaip mokosi. Vyresnieji, seniau praėję medžiotojų medžiotojo selekcininko kursus, nieko neužmiršo ir gali pasidalyti žiniomis su kolegomis. Manau, kad medžiotojų kolektyvai patys palaikys atrankinės medžioklės principus ir perduos patirtį ateinančioms kartoms. Esu įsitikinęs, kad pasikeitus Medžioklės taisyklėms trofėjų kokybė nesuprastės.“
Nauja tendencija tokia, kad medžiotojai patys ragina ekspertus ir medžiotojo selekcininko kursų rengėjus vesti mokymus skirtinguose klubuose bei rajonuose. „Aš gaunu tokių kvietimų. O labiausiai širdį džiugina, kai nukeliauju į vieną klubą, o į seminarą atvyksta medžiotojų iš visų apylinkės kolektyvų. Vadinasi, jiems įdomu! Vadinasi, atrankinės medžioklės principai svarbūs ir didelė dalis mūsų medžiotojų nori jais vadovautis.“
Patarimai trofėjų medžiotojams: Neskubėkite spausti nuleistuko
Kuo ilgiau tyrinėkite gyvūną
Rūpestingai pasirinkite egzempliorių
Įvertinkite trofėjaus svarbą rūšies tęstinumui, ne tik kaip sienos puošmeną
Jei nesate įsitikinę, palikite medžioklei kitais metais
Atrankinės medžioklės principai ir baudų atšaukimas
Selekcinės arba atrankinės medžioklės principai, kaip ir daugelis kitų medžioklės priežiūros niuansų, apibrėžti Medžioklės taisyklėse. Iki praėjusių metų už šių principų nesilaikymą buvo numatytos baudos, bet vėliau taisyklės buvo pakeistos.
Daugiau pasakoja ir aiškina Mindaugas Jablonskis: „Iki 2021 m. kovo 5 d. buvo vengiama kalbėti ir pripažinti, kad Lietuva perėmė nacistinėje Vokietijoje 1933 m. pirmą kartą nustatytas elninių žvėrių selekcijos taisykles, kurios nuo 1945 m. buvo dogmatizuotos Rytų Vokietijoje ir kitose socialistinio lagerio šalyse, kad sudarytų galimybę nomenklatūriniams medžiotojams puikuotis dažnesne raguotų patinų medžiokle ir jų trofėjais.
2021 m. kovo 5 d. taisyklės Lietuvoje buvo denacifikuotos ir dekomunizuotos, kad medžiotume kaip kitose šalyse, kurios išvengė socialistinio lagerio selekcijos idėjų. Kaip žinia, naciai ir komunistai turėjo idėjų, kad jie gali selekciją atlikti tokiu būdu, kad sukurtų „grynąją rasę“ ar „naują komunistinį žmogų“, todėl šios antimokslinės ir panašios idėjos išplito ir į augalų, gyvūnų ir žvėrių „selekciją“, nors jos realiai siekė apriboti paprastus medžiotojus ir suteikti privilegijų nomenklatūrai. Ar esate girdėję, kad kokį nors sovietų nomenklatūrininką nubaudė už perspektyvius ragus?“ – klausia M. Jablonskis.
LMD narys tęsia: „Lietuvoje Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai buvo liberalizuoti po to, kai 2018 m. LMD kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ir teismą prašydama panaikinti aplinkos ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. D1-174 „Dėl 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafiko patvirtinimo“ priedą „2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafikas“ ir paprašė ištirti, ar aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 „Dėl Medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ patvirtinti Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos nuostatai neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui dėl to, kad ministras apribojo visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, teisę organizuoti apžiūras.
Aplinkos ministerija nusprendė liberalizuoti elninių medžioklę, aplinkos inspektorių nebeskirti į visuomenines Trofėjų komisijas ir priėmė LMD ir Sūduvos medžiotojų sąjungos pasiūlytus naujus Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus.
Bausmės už perspektyvius raguotus elninius buvo nacionalsocialistinė Lietuvos atgyvena, kurios panaikinimas sugrąžino Lietuvą į teisingas demokratinių šalių medžioklės tradicijas. Nauji Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai pamoko medžiotojus, kad į atranką reikia žvelgti kompleksiškai, nes ne vien ragai lemia atrankos kriterijus. Draudimas medžioti perspektyvius elninius patinus pakeistas į rekomendaciją, kurią be valstybės inspektorių kišimosi prižiūri medžioklės klubai.“
Medžioklės taisyklių pakeitimai
II skyrius. Elninių žvėrių atranka
7. Elninių žvėrių atrankos tikslas – atrinkti pagal šių Nuostatų reikalavimus atrankiniams priskirtinus žvėris ir išsaugoti perspektyvius žvėris. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama nemedžioti labai perspektyvių ir perspektyvių žvėrių, o medžiotini žvėrys atrenkami, laikantis 8 punkte nustatytos tvarkos. <...>
III skyrius. Elninių žvėrių priskyrimas atrankos grupėms
9. Akivaizdžiai ligoti (pasišiaušusiu, neblizgančiu kailiu, laiku neišsišėrę), sužeisti ar traumuoti (ypač su galūnių ar galvos traumomis), su bet kokiu ragų kelmelių pažeidimu, nenormaliais ragais elninių žvėrys skiriami prie atrankinių, nepaisant jų amžiaus ir kitų rūšiai nustatytų atrankos požymių.
10. Nesunkiai (išskyrus 9 punkte nurodytas traumas) traumuoti (kai trauma netrukdo judėti) elninių žvėrys, taip pat elninių žvėrys su nenormaliais ragais, išsivysčiusiais dėl augančių ragų (pantų) pažeidimo ar ragų nušalimo, taip pat su mechaniškai nulaužtu rago kamienu ar rago šaka, negali būti skiriami prie atrankinių.
11. Atrankiniais briedžiais laikomi:
11.1. ligoti (ligos požymiai matomi išorėje);
11.2. traumuoti, sulysę (matyti išoriškai – pvz., įkritę šonai, atsikišęs nugarkaulis);
11.3. nuplikusiu kailiu;
11.4. silpnai fiziškai besivystantys;
11.5. besielgiantys netipiškai, pvz., agresyvūs ne rujos metu;
11.6. pažeistais ragų kelmeliais, nenormaliais ragais;
11.7. turintys ragus, atitinkančius Nuostatų 4 priedo skiltyje „Atrankiniai“ nurodytus požymius.
12. Atrankiniais tauriaisiais elniais laikomi:
12.1. ligoti (kai ligos požymiai matomi išorėje);
12.2. traumuoti, sulysę (matyti išoriškai – pvz., įkritę šonai, atsikišęs nugarkaulis);
12.3. silpnai fiziškai besivystantys;
12.4. pažeistais ragų kelmeliais, nenormaliais ragais;
12.5. besielgiantys netipiškai, pvz., agresyvūs ne rujos metu;
12.6. turintys ragus, atitinkančius Nuostatų 5 priedo skiltyje „Atrankiniai“ nurodytus požymius.
13. Atrankiniais danieliais laikomi:
13.1. ligoti (kai ligos požymiai matomi išorėje);
13.2. traumuoti, sulysę (matyti išoriškai – pvz. įkritę šonai, atsikišęs nugarkaulis);
13.3. silpnai fiziškai besivystantys;
13.4. pažeistais ragų kelmeliais;
13.5. beragiai ir su vienu ragu;
13.6. nenormaliais ir labai asimetriškais ragais;
13.7. turintys ragus, atitinkančius Nuostatų 6 priedo skiltyje „Atrankiniai“ nurodytus požymius.
14. Atrankiniais stirninais laikomi:
14.1. ligoti (kai ligos požymiai matomi išoriškai);
14.2. traumuoti, sulysę (matyti išoriškai – pvz. įkritę šonai, atsikišęs nugarkaulis);
14.3. silpnai fiziškai besivystantys;
14.4. neišsišėrę po birželio 1 d.
14.5. pažeistais ragų kelmeliais, nenormaliais ir po birželio 1 d. nenuvalytais ragais;
14.6. turintys ragus, atitinkančius Nuostatų 7 priedo skiltyje „Atrankiniai“ pateiktus požymius, Marijampolės apskrityje – turintys ragus, atitinkančius Nuostatų 8 priedo skiltyje „Atrankiniai“ pateiktus požymius.
IV skyrius. Baigiamosios nuostatos
15. Perspektyvūs elninių žvėrys gali būti atrenkami medžioti norint sureguliuoti elninių žvėrių lyčių santykį, bandos amžiaus struktūrą, populiacijos kokybę ir kai dėl didelio jų tankio daroma žala žemės ūkio pasėliams ar miškui.
16. Siekiant nustatyti, ar elninių žvėrys medžiojami laikantis Nuostatuose nustatytų reikalavimų, per medžioklės sezoną teisėtai sumedžiotų elninių žvėrių trofėjai, vadovaujantis Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašu, turi būti pateikiami medžioklės trofėjų apžiūrai.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
