Sūduvos medžiotojų sąjunga, balandžio mėnesį pateikė Seimui, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai pastabas dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-1267, kuriuo norima įteisinti, kad medžiotojai būtų apsidraudę medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu. Šis projektas sukėlė daug neaiškumų ir diskusijų medžiotojų bendruomenėje. Sūduvos medžiotojų sąjunga teikė prašymą nepritarti šiam projektui ir jį atmesti. Taip pat, kviečia susipažinti su jų išsakytais argumentais įstatymų leidėjams, medžiotojus.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas
Sąjunga mano, kad:
1. nėra pateikta jokių skaičiavimų, kiek šios pareigos įgyvendinimas kainuotų medžiotojams (kokio dydžio būtų draudimo įmokos);
2. neaišku, ar draudimo rinka yra pasirengusi drausti privalomu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu;
3. šiuo metu draudimo rinkoje yra tik vienas draudimo rinkos dalyvis draudžiantis medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu ir nėra aišku ar atsiras daugiau draudimo rinkos dalyvių drausiančių medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu, nes pagal ankstesnę patirtį, tokio tipo draudimo paslaugas teikusi draudimo bendrovė šių paslaugų teikimo atsisakė;
4. nėra aiškus medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo objektas, draudimo suma, kuria turėtų būti apsidraudę medžiotojai, ir kiti esminiai reikalavimai, kurie būtų keliami medžiotojų civilinės atsakomybės draudimui;
5. nėra siūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektu medžiotojams siūlomas naujas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, tiek draudikams, tiek medžiotojams reikalingas tam tikras laikotarpis, kad draudikai turėtų pakankamai laiko pasirengti teikti tokio draudimo paslaugas, o medžiotojai – apsidrausti savo civilinę atsakomybę;
6. nėra aišku, ar medžioklės metu medžiotojai su savimi privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą patvirtinantį dokumentą;
7. nėra aišku, kuri institucija būtų įgaliota kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti savo civilinę atsakomybę;
8. nėra aiški šio medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo franšizė ir ar ji bus skaičiuojama kiekvienam atskiram įvykiui pagal atskiram ūkininkui ir žemės ploto vienetui padarytą žalą, ar pagal visą padarytą žalą visame medžioklės plotų vienete, nes nuo to priklauso ar draudimas žalos atlyginimo atveju bus naudingas apsidraudusiam asmeniui, ar bus tik draudimo bendrovių pasipelnymo šaltiniu, bet neišspręs civilinės atsakomybės klausimo;
9. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio „Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys“ ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas neatlygins padarytos žalos gamtai dėl neatsargumo sumedžiojus tuo metu neleidžiamą medžioti medžiojamąjį gyvūną (pvz. medžiojant stirnų pateles ir jauniklius sumedžiojus ragus numetusį stirnos patiną), taip pat neatlygins pačiam apsidraudusiam medžiotojui patyrus nelaimingą atsitikimą;
10. Lietuvoje statistiškai nedaug atvejų, kai medžiotojai savanoriškai nesusitaria ir neatlygina medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir žemės ar/ir miško savininkai, valdytojai ir naudotojai turi kreiptis į savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijas ir žalos atlyginimo ieškoti teismine tvarka, dėl to šie faktai statistiškai nėra reikšmingi ir tai būtų perteklinis reikalavimas bei neatitiktų tikslingumo ir proporcingumo principų;
11. Lietuvoje nelaimingi atvejai, tarp jų ir mirtini, susiję su medžioklinio ginklo naudojimu statistiškai yra labai reti ir yra statistiškai nereikšmingi, dėl to tai būtų perteklinis reikalavimas ir neatitiktų tikslingumo ir proporcingumo principų;
12. Lietuvoje yra žymiai daugiau padidintos rizikos veiklų, kurių metu padaromos žalos ir nelaimingų atsitikimų skaičius, tarp jų ir mirtinų, yra žymiai didesnis ir statistiškai reikšmingas, bet šioms veikloms privalomas civilinės atsakomybės draudimas nenustatomas;
13. atsižvelgiant į 10, 11 ir 12 punktuose išdėstytas aplinkybes, įstatymo pakeitimo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo ir proporcingumo principų;
14. nepateikiama pagrįstų duomenų, leidžiančių manyti, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o siūlomas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams;
15. dėl nedidelio įvykių, kuriuos apimtų privalomas medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas, skaičiaus, kurie nedažnai kartojasi ir jais nepadaroma didelio masto žala bei kaltininkai, išskyrus pavienius atvejus, pajėgūs atlyginti padarytą žalą ir ją atlygina, įstatymo pakeitimo projektas neatitinka Privalomųjų draudimų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1789 „Dėl Privalomųjų draudimų koncepcijos patvirtinimo“, pagal kurią privalomojo draudimo įvedimas laikytinas kraštutine priemone (kai jis privalomas pagal ES teisės aktus ar tarptautines sutartis arba taip kompensuojama didelė ir pastovi žala);
16. atsižvelgiant į nedidelį įvykių, kuriuos apimtų privalomas medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas, skaičių, kurie nedažnai kartojasi ir jais nepadaroma didelio masto žala bei kaltininkai, išskyrus pavienius atvejus, pajėgūs atlyginti padarytą žalą ir ją atlygina, nėra tikslinga privalomuoju draudimu siekti apsaugoti viešąjį interesą, kai valstybė įpareigoja galintį padaryti žalą ūkio subjektą ar fizinį asmenį apsidrausti civilinę atsakomybę ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, nelaimės atveju garantuoti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, bei dėl statistiškai nedidelio įvykių skaičiaus privalomuoju draudimu nebus apsaugoti didelės nukentėjusių asmenų grupės interesai;
17. atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu medžiotojai gali savanoriškai apsidrausti medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu bei esant poreikiui savanoriškai apsidraudžia, ir į aukščiau išdėstytus argumentus, priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą privalomas civilinės atsakomybės draudimas mūsų manymu taptų ne privalomu, o priverstiniu ir ši teisės norma būtų panašesnė ne į teisinės valstybės teisės normas bet į Sovietų sąjungos ar Rusijos;
18. taip pat privalomojo medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo įvedimo poreikis kelia abejonių ir dėl to, kad jį parengė ir teikia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, nes ji atstovauja tik daliai Lietuvos medžiotojų, kurie yra šios draugijos nariai, ir atstovauja tik savo narių nuomonę bei interesus, nes kitos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančios asociacijos nemato poreikio įvesti privalomojo medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo siekiant apsaugoti viešąjį interesą;
19. taip pat pateiktas įstatymo pakeitimo projektas kelia abejonių, dėl galimo interesų konflikto ir korupcijos, nes kaip skelbiama projekto aiškinamajame rašte projekto pirminis siūlytojas – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, o projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius, kuris kartu yra ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys.
Argumentų nepriimti šios pataisos iš ties daug, ar medžiotojams bus bent į dalį iš jų atsakyta?!
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
