Tekstas: Gediminas Vaitiekūnas
Vasario 12 dieną įvyko antrasis zoominis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), medžiotojų organizacijų ir Aplinkos ministerijos specialistų pasitarimas afrikinio kiaulių maro (AKM) likvidavimo Lietuvoje plano klausimu. Jame netikėtai sudalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Svarstyta nemažai klausimų, bet medžiotojams aktualiausi šie:
Nustačius AKM, nedrausti kitų medžiojamųjų žvėrių medžioklės, apriboti tik šernų medžiokles ir medžiokles su varovais.
Sumažinti numatytas AKM likvidavimo teritorijas nuo 200 iki 20 km².
Šernų utilizavimo būdai.
Šernų šėrimo draudimo atšaukimas, viliojimui skirto pašaro kiekio didinimas. Šėrimas būtinas, nes kuo gausiau šeriami šernai, tuo lengviau juos išlaikyti vienoje vietoje, sumažėja jų judėjimo plotas.
Leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus šernų medžioklėje.
Lietuvos medžiotojų draugija (LMD) pateikė pasiūlymą: planas negali būti skirtas tik vienai grupei – medžiotojams. Plane numatytos prievolės negali būti taikomos išimtinai tik medžiotojams, nes šernų populiacijos aplinkoje dalyvauja ir kiti asmenys: valstybinių miškų, gamtosaugos pareigūnai, žvejai, grybautojai, uogautojai, iškylautojai, orientacininkai, bekelės mėgėjai ir kt. VMVT nuomone, plano papildymas, įtraukiant daugiau institucijų ir asmenų, kurie vykdytų plano nuostatas, įmanomas ir labai geras pasiūlymas.
Ministras priminė, kad nepamiršo medžiotojų organizacijų kreipimosi dėl karantino reikalavimų švelninimo medžiotojams dėl mūsų pareigos atlikti plėšrūnų apskaitą ir mažinti šernų populiaciją. Kol kas Vyriausybė nepritarė, bet gal leis artimu metu.
Išsiuntėme užklausą Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), ar neatlikus vilkų apskaitos klubui bus fiksuojamas pažeidimas. Gavome atsakymą: „Atkreipiame dėmesį, kad nei Taisyklėse, nei kituose medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad dėl šalyje paskelbto karantino medžiojamųjų gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege gali būti neatliekama.“ Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, prašydami pakeisti šią tvarką, kad apskaitos neatlikimas dėl piliečių judėjimo tarp savivaldybių apribojimo nebūtų laikomas pažeidimu.
FACE pranešė, kad Europos cheminių medžiagų agentūra (EACH) pateikė Europos Komisijai visiško švino uždraudimo medžioklėje, sporte ir žvejyboje projektą. Argumentas – vaikai, valgydami žvėrieną, apsinuodija švinu. Įdomu, kaip yra realybėje, – jų teiginių praktiškai neįmanoma patikrinti. Šaudmenys (kulkos) laikomi turinčiais švino, jeigu švinas sudaro daugiau negu 1 proc. jų masės. Tai netaikoma kariuomenei, policijai, muitinei, saugos tarnyboms, šaudymui uždarose patalpose. Ginklų pirklių asociacijos duomenimis, šios struktūros išleidžia į gamtą 500 kartų daugiau šaudmenų negu medžiotojai.
Tikriausiai daugelis žinote, kad 2023 m. Vilnius minės 700 metų jubiliejų. Vilniaus savivaldybė šia proga rems įvairius renginius 2021, 2022 ir 2023 metais. Kadangi Vilniaus istorija prasidėjo nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino medžioklės, pateikėme paraišką organizuoti Šv. Huberto medžiotojų šventę miestelėnams ir miesto svečiams, suderintą su medžioklės dienų renginiais Valdovų rūmuose. Ji turėtų vykti sekmadienį, artimiausią lapkričio 3 dienai. Jei karantinas neleistų to padaryti, tai vyktų situacijai pagerėjus, nepriklausomai nuo to, ar Vilniaus savivaldybė paremtų renginį. Pagrindinis šventės akcentas – medžiotojų eisena su vėliavomis nuo Vilniaus rotušės iki Valdovų rūmų. Manome, kad labai reikia masinių renginių, kur visuomenė pamatytų medžiotojų gausą ir vienybę, mūsų šventines aprangas, vėliavas, išgirstų medžioklinių ragų muziką, paragautų žvėrienos patiekalų. Todėl kviesime visos Lietuvos medžiotojus dalyvauti. Tikslas ir organizacinis šūkis šventės dalyviams medžiotojams – kad kiekvienas medžiotojų klubas komandiruotų vieną savo narių pilną automobilį dalyvauti eisenoje.
Ta pačia proga pateikėme pasiūlymą Vilniaus savivaldybei įamžinti Vilniaus įkūrimo legendą – tauro medžioklę, pastatant skulptūrą vietoj dabartinio Petro Cvirkos paminklo.
Vasario 15 d. įvyko pirmas „tikras“, aišku, nuotolinis, medžiotojų organizacijų ir aplinkos ministro S. Gentvilo bei jo komandos pašnekesys, skirtas medžiotojų ir medžioklės problemoms aptarti. Klausimai buvo pateikti iš anksto raštu. Mūsų tikslas buvo supažindinti ministrą ir ministerijos naujokus su problemų ratu ir tartis dėl nuolatinio bendradarbiavimo, o ne išspręsti kažkokius konkrečius klausimus. Aptarta: trukdymo medžioklei apibrėžimo atstatymas Medžioklės taisyklėse, Medžioklės konsultacinės tarybos perspektyvos, santykiai su gamtosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis ir AAD, Vyriausybės programos medžioklės klausimais vykdymo perspektyvos, Medžioklės taisyklių kaitaliojimų dažnumas, medžiotojų rengimo ir egzaminavimo problemos, plotų ir limitų komisijų darbo problemos, lankų, naktinių taikiklių ir garso slopintuvų įteisinimo perspektyvos, būtinybė bendromis jėgomis gerinti medžiotojų reputaciją. 18 dalyvių šnekėjosi 2 valandas. Pirma pažintis su ministru pavyko. Žiūrėsime, kaip darbas vyks toliau.
Posted by Gediminas Vaitiekunas on Pirmdiena, 2018. gada 17. decembris
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalų Medžioklė „Youtube“ kanalas!
